Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Elenos Miliauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys A. P., A. P., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. balandžio 11 d. teisme gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas, kuriame nurodoma, kad nepaisant to, kad šiuo metu privalomasis nurodymas jau yra įvykdytas, antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo turėtų būti tenkinamas ir skolininkei už privalomojo nurodymo nevykdymo laikotarpį turėtų būti paskirta bauda, skaičiuotina nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. 2025 m. sausio 31 d., už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomąjį nurodymą iki įpareigojimo visiško įvykdymo, t. y. iki 2025 m. kovo 12 d. (žemės sklypo nuosavybės teisės įregistravimo dienos).

Antstolė Elena Miliauskienė (gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant) bei suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/20/01690, užvesta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 12 d. vykdomojo dokumento pagrindu dėl skolininkės A. P. įpareigojimo nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – pagalbinio ūkio paskirties 2,70 m aukščio, 3,47 m ilgio ir 2,40 m pločio priestatą, pastatytą valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo A. P. bylos vykdymo eigoje privalomąjį nurodymą yra įvykdžiusi. Pati skolininkė 2025 m. kovo 18 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, papildančius pateiktą atsiliepimą į antstolės pareiškimą, kuriame nurodė, jog išsipirko valstybinės žemės dalį, todėl įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, ant kurio stovi jos pastatas. Pažymėtina, kad tą patvirtino ir pati išieškotoja vykdomojoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Inspekcija 2025 m. balandžio 11 d. teismui pateikė raštą, patvirtinantį privalomojo nurodymo įvykdymo aplinkybes. Nei pareiškėja antstolė Elena Miliauskienė, nei suinteresuoti asmenys nepateikė priešingų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad privalomasis nurodymas nebūtų įvykdytas. Todėl byloje neginčijamai nustatyta, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas yra įvykdytas, dėl to šiuo konkrečiu atveju teismas bylą nagrinėja tik dalyje dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo kontekste.

Remiantis kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Papildomai pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Šiuo konkrečiu atveju įvertinus visus byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo A. P. skirti baudą. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus ir privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog privalomojo nurodymo negalėjo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 14 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi A. P. jau buvo skirta bauda 50,00 Eur dydžio bauda už to paties privalomojo nurodymo nevykdymą iki 2023 m. vasario 2 d. toje pačioje vykdomojoje byloje, kaip ir nagrinėjama šioje byloje (vykd. b. t. 2, b. l. 119-120). Todėl atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei dvigubo baudimo draudimo principais, teismas šioje byloje nagrinėja tik skolininkės veiksmus, atliktus po 2023 m. vasario 2 d., t. y. po baudos už to paties privalomojo nurodymo nevykdymą paskyrimo.

2023 m. balandžio 20 d. skolininkė pateikė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (vykd. b. t 2, b. l. 122-123), kuriuo prašė sustabdyti vykdomąją bylą, nes Inspekcija pakeitė privalomojo nurodymo turinį, todėl tokiu būdu skolininkė kvestionavo vykdomojo dokumento galiojimą ir galimybes jį vykdyti. Ir nors antstolė 2023 m. balandžio 27 d. patvarkymu (vykd. b. t 2, b. l. 134-135) skolininkės prašymo netenkino, tačiau tai rodo, kad skolininkė vykdomojoje byloje yra aktyvi ir bendrauja su antstole dėl vykdomojo dokumento tinkamo vykdymo.

2023 m. rugpjūčio 31 d. antstolė patvarkymu dėl įpareigojimo pateikti informaciją Nr. Sm-37162 įpareigojo skolininkę pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo vykdymo eigą. Šioje vietoje pažymėtina, kad į šį patvarkymą skolininkė reagavo ir 2023 m. rugsėjo 8 d. pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo pratęsimo. Ir nors jame nurodyta kvestionuotina informacija bei argumentai, tačiau kartu skolininkė pateikė ir informaciją apie vykstančius teisminius procesus, susijusius su privalomuoju nurodymu. Todėl, nors skolininkė ir atsakė formaliai, tačiau konstatuoti, jog ji ignoravo antstolės reikalavimą pateikti bylai svarbią informaciją, negalima.

Be to, 2023 m. spalio 4 d. išieškotoja antstolei pateikė pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame be kita ko nurodyta, jog A. P. Inspekciją informavo, kad ji ėmėsi veiksmų prašydama suformuoti žemės sklypą iš valstybinės žemės šalia jai priklausančio žemės sklypo, kurį planuoja įsigyti. Nors procedūra ir nebuvo užbaigta, tačiau šiuo raštu Inspekcija patvirtino, jog Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dar 2022 m. liepos 20 d. buvo užregistruotas žemės sklypo pertvarkymo projektas (vykd. b. t. 2, b. l. 149-150). Taigi vykdomojoje byloje nuo šio Inspekcijos rašto gavimo dienos atsirado duomenų, jog skolininkė ėmėsi veiksmų privalomuoju nurodymu numatytų pažeidimų pašalinimui.

2023 m. spalio 6 d. antstolė skolininkei atsiuntė raštą Dėl siunčiamos korespondencijos Nr. Bm-7562, kuriuo nurodė, kokiu būdu antstolei gali būti teikiama informacija ir su vykdomąja byla susiję dokumentai (vykd. b. t. 2, b. l. 166). Pažymėtina, kad skolininkė į šį raštą sureagavo, pateikdama antstolei skundą dėl jos veiksmų (vykd. b. t. 2, b. l. 168-169). Ir nors antstolė 2023 m. spalio 30 d. patvarkymu atsisakė skundą tenkinti, tačiau tai, kad skolininkė naudojasi savo procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji tyčia ir sąmoningai nesiekė pašalinti privalomuoju nurodymu nustatytų pažeidimų.

Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo ir pažeidimo pašalinimo procesas užtruko ilgai, nes jai siekiant įteisinti statinius, susidūrė su valstybinių institucijų, sodininkų bendrijos, kurioje yra sklypas, ir kitų subjektų neveikimu, kas ilgam ištęsė visą procesą. Šioje vietoje pažymėtina, kad tokius skolininkės teiginius patvirtina kiti bylos duomenys. 2023 m. liepos 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-853/2023 tenkino ieškovų (šioje byloje – skolininkės ir jos sutuoktinio) ieškinį ir įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti dar 2022 m. gegužės 5 d. parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą (vykd. b. t. 3, b. l. 20-27). Pažymėtina, kad, viena vertus, tai patvirtina, jog skolininkė susidūrė su įvairiomis kliūtimis dėl galimybių pašalinti padarytus pažeidimus, nustatytus privalomajame nurodyme, kita vertus, tokie duomenys patvirtina jau anksčiau šioje nutartyje aptartus duomenis, jog skolininkė ėmėsi veiksmų žemės sklypui suformuoti ir įsigyti dar 2022 metais.

2024 m. birželio 4 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti informaciją Nr. Sn-25045, kuriuo skolininkę įpareigojo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo vykdymo eigą ir su tuo susijusius dokumentus. Pažymėtina, kad skolininkė ir šio antstolės reikalavimo neignoravo ir 2024 m. birželio 11 d. antstolei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad visus turimus dokumentus dėl privalomojo nurodymo vykdymo yra pateikusi, taip pat aprašė veiksmus, kurių ėmėsi privalomajam nurodymui įvykdyti, bei pateikė informaciją apie vykstančius teisminius procesus, susijusius su privalomojo nurodymo reikalavimų įgyvendinimu; kartu skolininkė nurodė ir artimiausiu metu planuotinus atlikti veiksmus (vykd. b. t. 3, b. l. 71-76).

Pažymėtina, kad 2024 m. birželio 19 d. antstolė telefonu gavo informaciją iš išieškotojos, kad yra suformuotas žemės sklypas, kurį skolininkė galės įsigyti (vykd. b. t. 3, b. l. 77), taigi tokie vykdomosios bylos duomenys dar kartą patvirtino, jog skolininkė atliko veiksmus nustatytiems pažeidimams pašalinti, o antstolei apie tai buvo žinoma.

2024 m. lapkričio 25 d. antstolė skolininkei išsiuntė patvarkymą dėl įpareigojimo pateikti informaciją Nr. Sn-54538, kuriuo įpareigojo skolininkę per tris dienas pateikti informaciją, ar privalomasis nurodymas yra įvykdytas, jeigu neįvykdytas, pateikti neįvykdymo priežastis, taip pat pateikti informaciją, ar privalomasis nurodymas yra vykdomas (vykd. b. t. 3, b. l. 86-87). Skolininkė pateikė atsakymą į šį patvarkymą, nurodydama, jog naujos informacijos neturi, nes negali paskubinti valstybinių institucijų priimti sprendimus, tačiau prie paaiškinimo pridėjo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo kopiją (vykd. b. t. 3, b. l. 88-89). Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkės pridėtas dokumentas yra 2024 m. kovo 25 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (2.1.E) A1-329, kuriuo patvirtintas parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esančių duomenų yra akivaizdu, jog skolininkė nuolatos atliko tęstinius veiksmus, kuriais siekė pašalinti privalomajame nurodyme užfiksuotus pažeidimus.

2025 m. sausio 30 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. So-5034, kuriame nurodė, jog 2025 m. sausio 30 d. duomenimis išieškotoja neturi duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą (vykd. b. t. 3, b. l. 107). Todėl atsižvelgiant į tai, 2025 m. sausio 31 d. surašytas Pareiškimas dėl baudos skyrimo ir privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymo Nr. So-5037 (vykd. b. t. 3, b. l. 108-111), o vykdomoji byla perduota į teismą, prašant skolininkei skirti baudą.

Tačiau teismas, susipažinęs su visa vykdomąja byla, šiuo atveju konstatuoja, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo pateiktas ne tik žinant, jog skolininkė atlieka veiksmus, kuriais siekiama pašalinti privalomajame nurodyme užfiksuotus pažeidimus, tačiau ir vykdomojoje byloje turint tai patvirtinančių rašytinių duomenų ne tik iš pačios skolininkės, bet ir iš valstybinių institucijų. Tai, kad skolininkė aptariamu laikotarpiu atliko reikalingus veiksmus, patvirtina tiek jos atsiliepimas į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, tiek jau aukščiau aptartas 2025 m. balandžio 11 d. teisme gautas išieškotojos rašytinis patvirtinimas, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkė nagrinėjamu atveju galėjo aktyviau bendradarbiauti su antstole ir savo veiksmus kai kuriais klausimais atliko ne visai tinkamai. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti skolininkės tyčios dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Todėl vien tai, kad skolininkė ne visus veiksmus atliko tinkamai, nesudaro teisinio pagrindo jai skirti baudą, nes, nors ir vėluojant, tačiau privalomasis nurodymas buvo įvykdytas ir skolininkė pasiekė privalomojo nurodymo tikslą – atliko veiksmus, kuriais pašalino užfiksuotus pažeidimus.

Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, suinteresuotas asmuo A. P. iš esmės ėmėsi veiksmų, siekdama įteisinti jai nuosavybės teise priklausančius statinius, kas galiausiai ir buvo padaryta, dėl to privalomasis nurodomas buvo įvykdytas. Tai, kad privalomasis nurodymas įvykdytas per ilgą laiką, nesudaro pagrindo konstatuoti esant pagrindą baudai skirti, nes privalomojo nurodymo įvykdymas užtruko ne vien tik dėl skolininkės veiksmų, tačiau ir dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių priežasčių. Teismo vertinimu, A. P. siekė įvykdyti privalomąjį nurodymą, tačiau procesas užtruko dėl aplinkybių visumos, ne vien priklausančios nuo jos valios, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo A. P. skirti baudą dėl privalomo nurodymo nevykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 ir 771 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolės Elenos Miliauskienės pareiškimą dėl leidimo taikyti privalomajame nurodyme nurodytas neįvykdymo pasekmes ir baudos skolininkei A. P. skyrimo atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0009/20/01690 grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.