- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-671-544/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00527-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Ž. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-671-544/2012
2012 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-781-434/2012 pagal ieškovės ieškinį atsakovui Ž. M. dėl periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui M. K., gim. 2002-07-18, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo 2012-06-04 ir iki jo pilnametystės, materialinio išlaikymo sumas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoja. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui 18 000 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2012-06-04 d. (b. l. 1-3).
2012-07-12 ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo prašymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo dienos bei areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas bankuose 18000 Lt, o jų nesant - atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (b. l. 9-10).
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2012-07-13 nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-12 d. iki teismo sprendimo dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmimo dienos. Likusioje dalyje teismas prašymo netenkino. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti galimo šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pažymėjo, jog teismas nevertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nepasisakė dėl ginčo iš esmės, bet vadovavosi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis ir esminiais apribojimais. Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d. nuostatomis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudaro ginčas dėl materialinio išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Atsakovas, neginčydamas savo pareigos išlaikyti vaiką, tvirtina, jog jis pagal savo pajamas ir turtinę padėtį be žalos kitiems išlaikytiniams, pagal proporcingumo principą ir vaiko poreikius gali ir įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu galėjo mokėti tik 130 Lt išlaikymą kas mėnesį vietoje ieškovės reikalaujamų 500 Lt (CK 3.192 str.). Teismas pripažino, jog vaikui išlaikymas reikalingas, jis su ieškove gyvena Norvegijoje, kur vaiko poreikių užtikrinimas turi žymiai didesnius kaštus nei Lietuvoje (b. l. 3-5). Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nustatė, jog atsakovas turi teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-07-12 d. iki teismo sprendimo dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priėmimo dienos (LR CPK 145 str. 1 d. 11 p.). Kadangi ieškovė nepateikė ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas gali perleisti nekilnojamąjį turtą, slėpti pinigines lėšas, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl atsakovo turto lėšų ir/ar turto arešto 18 000 Lt sumai (b. l. 12-13).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. K. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-07-13 nutartį ir priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo 200 Lt padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti nutarties dalį, kuria nutarta netenkinti jos prašymo dėl atsakovo turto arešto ir šioje dalyje priimti naują nutartį, jos prašymą patenkinti ir areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtą 18 000 Lt sumai. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantė nurodė, kad teismo priteisto išlaikymo nepakanka būtiniems ir gyvybiškai svarbiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. nuostatas. Norvegijoje, kur ji gyvena su sūnumi, pragyvenimo lygis yra ženkliai didesnis, tačiau ji prašo priteisti išlaikymą pagal Lietuvoje esantį pragyvenimo lygį. Priteisus teismo nustatyto dydžio išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko interesai į tinkamą išlaikymą nebuvo užtikrinti ir tinkamai apginti (CK 3.3 str.). Objektyviai negali pateikti įrodymų apie turto perleidimą, nes tai susiję tik su būsimo ir galimo teismo sprendimo nevykdymu ar vykdymo apsunkinimu. Faktą, jog yra reali grėsme, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas, patvirtina tai, jog atsakovas nuo pat vaiko gimimo nevykdė pareigos mokėti išlaikymą, šiuo metu nemoka net pripažįstamo 130 Lt išlaikymo ir nedengia įsiskolinimo, apskaičiuoto pagal šią sumą, pokalbiuose žada skolos nemokėti (b. l. 18-20).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai. Teismo nutarties argumentai ir motyvai pagrįsti bylos duomenimis apie šalių turtinę padėtį, nutartis priimta vadovaujantis CPK normomis, todėl su ja sutinka. Apeliantė teismo išvadas ginčija abstrakčiais ir nepagrįstais argumentais. Mano, jog ieškovė nesivadovauja CK 3.5 str. 2 d., 3 d. nuostatomis, nes ieškinyje nurodytos sumos, kurias reikia skirti vaiko išlaikymui, yra nerealiai didelės ir nepagrįstos. Ieškovė nepateikė duomenų ir nepagrindė argumento, jog yra reali grėsmė, jog jis gali imtis priemonių, pasunkinančių teismo sprendimo įvykdymą ir padarančių jo įvykdymą negalimu. Pateikė įrodymus apie savo ir šeimos turtinę padėtį, turtą, neatliko jokių veiksmų, kurie mažintų turto kiekį ar jo vertę, o lėšų ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 26-27).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Biržų rajono apylinkės 2012-07-13 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 144-146 str., CK 3.192 str. nuostatas, nustatė ir įvertino visas ginčijamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį ieškovo teisių gynimą. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujančio byloje asmens prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo, laikinąsias apsaugos priemones taiko vadovaudamasis ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis. CK 3.65 str. 1 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 3.65 str. 2 d. 4 p., CPK 145 str. 1 d. 11 p. nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Taigi, pirmosios instancijos teismas taikė įstatymų numatytą laikinąją apsaugos priemonę. Kadangi CK 3.65 str. 1 d. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas teismo sprendimas, o ne iki jis įsiteisės, tai pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas pirmiausia vadovaujasi procesinio įstatymo nuostata apie tai, ar yra realus pagrindas manyti, kad atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo, o ieškovei vienai sunku išlaikyti vaiką. Nepilnametis šalių sūnus gyvena kartu su motina (ieškove) Norvegijoje. Ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir šios savo, kaip tėvo pareigos, atsakovas neginčija (CK 3.192 str. 1 d.). Todėl atsakovas, gyvendamas atskirai nuo nepilnamečio sūnaus, turi teikti jam išlaikymą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, ko neginčija ir atsakovas. Taigi, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atsakovui taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti laikiną išlaikymą sūnui, nes jo neteikiant būtų pažeisti vaiko interesai. Reikalavimo priteisti išlaikymą teismui pateikimo faktas patvirtina galimą vaiko teisių pažeidimą. Apeliantė teigia, jog iš atsakovo priteistas išlaikymas yra per mažo dydžio, neatitinka atsakovo turtinės padėties ir finansinių galimybių bei vaiko poreikių, neužtikrina būtinų vaiko vystymosi sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Šis klausimas turi būti ir buvo išspręstas atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d., 3.192 str. įtvirtintus tėvų valdžios lygybės, proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principus, kartu užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiuo atveju yra išspręstas tik laikino išlaikymo dydžio klausimas, o byloje nebuvo ir nėra patikimų įrodymų, kurie būtų pagrindu priteisti didesnį išlaikymą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad apie dvejus metus su vaiku gyvena Norvegijoje, dirba gerai apmokamą darbą, nuomojasi namą, o vaiko poreikių tenkinimui išleidžia 4460 Lt, iš kurių 3960 Lt sutinka teikti ir ateityje (b. l. 1-3). Iš atsakovo atsiliepimo turinio ir pateiktų duomenų matyti, kad jis gauna 871 Lt pareigūno pensiją, turi vieną nepilnametę išlaikytinę ir pilnametę dukrą dieninio skyriaus studentę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nuosavybės teise valdo (ar gali valdyti) nekilnojamąjį ar registruotą kilnojamąjį turtą. Nors apeliantė teigia, kad atsakovas uždarbiauja namuose, išvyksta dirbti į užsienį, tačiau tokių įrodymų byloje nėra ir nenurodoma, iš kur konkrečiai tokius duomenis būtų galima gauti. Todėl priteisti didesnio dydžio išlaikymą, negu jį priteisė pirmosios instancijos teismas, nėra faktinio pagrindo. Dėl išdėstytų argumentų ir faktinių duomenų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimas priteisti būtent 18 000 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą yra tikėtinai pagrįstas. Be to, išlaikymas pirmiausia paprastai periodiškai išieškomas iš asmens gaunamų pajamų, o ne turto. Pagal bylos duomenis ir viešų registrų duomenis atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi. Todėl atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų šioje dalyje nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.