- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-240-212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00527-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- Ž. M.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ir atsakovo Ž. M. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-651-857/2012 pagal D. K. ieškinį atsakovui Ž. M., institucija, teikianti išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. K., gim. 2002-07-18, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės ir 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2012-06-04 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2012-06-04 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 8 071 Lt išlaikymo įsiskolinimą, vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę bei priteisė iš atsakovo 3 000,94 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei, 90 Lt žyminio mokesčio ir 36,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad atsakovas yra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė kartu su vaiku gyvena Norvegijos Karalystėje, o atsakovas Lietuvos Respublikoje, kartu su šeima bei kartu su sutuoktine išlaiko nepilnametę dukrą E. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat su sutuoktine išlaiko pilnametę bei besimokančią dukrą K. M.. Ieškovė sūnaus M. K. išlaikymui vidutiniškai per mėnesį išleidžia 4 460 Lt. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis už tris mėnesius sudarė 6 603,55 Lt (skaičiuojant Lietuvos Banko nustatytu kursu 10 Kr: 4,6847 Lt). Atsakovas patvirtino, kad jis išlaikymo sūnui iki ieškinio padavimo dienos neteikė, šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir liudytoja V. M.. Atsakovas per du kartus pervedė išlaikymą sūnui į ieškovės sąskaitą banke 929 Lt sumai. Atsakovo vienintelės pajamos yra Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos mokama 871,03 Lt dydžio pareigūno pensija. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog atsakovas turi kitų pajamų, nes byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Teismas nenustatė aplinkybių, jog atsakovas verstųsi kokia tai individualia veikla. Liudytoja D. K. parodė, kad atsakovas dirbo Norvegijos Karalystėje, tačiau negalėjo patvirtinti kokia veikla atsakovas užsiima šiuo metu. Atsakovas neigė dirbantis Norvegijos Karalystėje, o kelto bilietų pirkimą (Ryga – Stokholm) paaiškino, kaip vykimą į svečius pas draugą. Duomenų, kad atsakovas gautų kitas pajamas, teismas nenustatė. Atsakovas gyvena santuokoje su S. M., kurios vidutinės pajamos per mėnesį yra 1 374,64 Lt. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyta suma reikalinga vaikui išlaikyti užtikrintų vaiko bendrųjų, individualių ir specialių poreikių patenkinimą atitinkantį pragyvenimo lygį, esantį Norvegijos Karalystėje. Atsakovas sutiko, kad vaikui yra reikalingas išlaikymas, tačiau nesutiko su jo dydžiu. Atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, teikia išlaikymą pilnametei dukrai, todėl teismas manė, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera. Ieškovės materialinę padėtį teismas laikė geresne, todėl atsakovui priteistiną išlaikymo dydį sumažino iki 250 Lt. Taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimą, minusuojant atsakovo padengtą išlaikymo įsiskolinimą 929 litų sumoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimą ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės ir 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2012-06-04 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas nepagrįstai sumažino priteistino iš atsakovo išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 250 Lt, nesant nei teisinio nei faktinio pagrindo. Tai, kad ieškovės geresnė materialinė padėtis negali būti pagrindas išlaikymo sūnui dydžio sumažinimas. Ieškovė prisiėmė didesnę išlaikymo pareigą proporcingai gaunamoms pajamoms ir sutinka vaikui teikti 3 960 Lt dydžio išlaikymą, tuo tarpu iš atsakovo priteistina 500 Lt dydžio išlaikymo suma. Teismas netinkamai vertino atsakovo turtinę padėtį, nes jo gaunamos pajamos nėra tik pensija. Atsakovas nuolat vyksta į Norvegiją, kur papildomai užsidirba. Atsakovo pirkti bilietai į Norvegiją teismo nebuvo tinkamai įvertinti, nes iš šių bilietų matyti, jog atsakovas užsienyje lankosi nuolat ir ten prabūna po mėnesį ir daugiau, todėl akivaizdu, jog tai daro ne poilsio tikslais, nes jo pajamos nėra pakankamos dokumentuose, kad galėtų įsigyti bilietus bei pragyventi itin aukšto pragyvenimo lygio šalyje. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo paaiškinimu, jog jis vyksta pas draugus, nes byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų, t.y. pas kokį draugą, iš kokių pinigų pragyvena daugiau nei mėnesį laiko užsienyje ir taip keletą kartų per metus. Mano, kad byloje esančių įrodymų visumoje labiau tikėtina, jog atsakovas važiuoja į užsienį papildomai užsidirbti. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes siekia nuslėpti savo tikrąsias pajamas. Teismas turėjo vadovautis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, jo teise normaliai augti ir vystytis, tobulėti. Teismas neįvertino tai, jog atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir gali susirasti darbo, todėl nepagrįstai dėl šiuo metu esančios atsakovo turtinės padėties sumažino išlaikymo dydį. Teismas neteisingai nustatė išlaikymo įsiskolinimą, nes jis turėjo būti skaičiuojamas po 500 Lt per mėnesį, be to, nepagrįstai minusavo teismo proceso metu atsakovo sumokėtą pinigų sumą – 926 Lt, nes išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas nuo 2009-06-04 iki 2012-06-04.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-12-28 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nurodo, jog teismas neteisingai pritaikė procesines teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai. Teismas pažeidė CPK 93 str., 98 str. ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nesprendė ar ieškovės visos sumokėtos sumos advokato pagalbai yra pagrįstos, be to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų principų. Teismas turėjo ieškovės bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai jos ieškinio reikalavimų patenkinimo daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Tokiomis pačiomis taisyklėmis teismas turėjo vadovautis ir priteisiant iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Šioje byloje nebuvo jokio pagrindo teismui priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nes byla nebuvo sudėtinga, advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės, o atsakovas elgėsi pagal CK 1.5 str. įtvirtintus principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ji į Norvegiją turėjo išvykti dirbti vien dėl to, jog atsakovas nepadėjo išlaikyti sūnaus ir galėtų suteikti sūnui pragyvenimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgė į teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintas rekomendacijos nurodytus maksimalius dydžius bei į konkrečius kriterijus kaip bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta. Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos – atsakovo vengimas mokėti materialinį išlaikymą sūnui, į atsakovo deklaratyvų pareigos pripažinimą, bet jos sąmoningą nevykdymą, elgesį teismo proceso metu, gaunamų pajamų neatskleidimą teismui, teismas teisėtai ieškovės naudai priteisė visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo. Teismas teisingai ištyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymo vertinimo taisykles įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, jog sūnui išlaidžia 4 460 Lt per mėnesį, o ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jos materialinė padėtis ženkliai geresnė negu atsakovo. Atsakovo pajamos nėra pakankamos, kad galėtų skirti sūnaus išlaikymui 500 Lt per mėnesį. Priteisus iš atsakovo prašomą išlaikymą bei įsiskolinimą, būtų pabloginta ne tik atsakovo materialinė padėtis, bet ir būtų daroma žala kitiems atsakovo vaikų, tame tarpe nepilnametės dukters, teisėms bei teisėtiems interesams bei neabejotinai pažeistas CK 3.198 str. įtvirtintas vaikų lygybės principas. Teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais ir teisingai nustatė atsakovo vieninteles pajamas – 871,03 Lt dydžio pareigūno pensiją. Jokių kitų pajamų atsakovas neturi, o ieškovės teiginiai apie papildomas pajamas yra tik spėjimai ir prielaidos. Kelto bilietų pirkimai niekaip neįrodo, jog atsakovas dirbo Norvegijoje ir gavo papildomas pajamas. Be to, jei atsakovas būtų gavęs darbą Norvegijoje, tai jis ten būtų žymiai ilgiau negu mėnesį, nes Lietuvoje jokio darbo nuo išėjimo į pensiją atsakovui nepavyko susirasti. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog tokio fakto, jog atsakovas užsienyje užsidirba papildomų lėšų, nebuvo. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas slepia tikrąsias pajamas yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs ir įžeidžiantys. Nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas neišlaikė sūnaus nuo pat jo gimimo, nes jis šios pareigos nevengė ir kiek galėjo prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo. Tai patvirtinančių dokumentų atsakovas negali pateikti, nes teikdamas išlaikymą nereikalavo iš ieškovės patvirtinančių dokumentų. Be to, net 10 metų ieškovė nesikreipė dėl sūnaus išlaikymo. Ieškovės argumentai dėl įsiskolinimo skaičiavimo yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys teisės normoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o atsakovo Ž. M. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Ž. M. yra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ieškovė D. K. – vaiko motina. Nepilnametis Marius gyvena su motina Norvegijoje, atsakovas vaikui išlaikymo neteikia. Biržų rajono apylinkės teismas 2012-07-13 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo Ž. M. po 200 Lt laikinojo išlaikymo vaikui nuo 2012-07-12 iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Biržų rajono apylinkės teismas 2012-12-28 sprendimu iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir 8 071 Lt išlaikymo įsiskolinimą bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl D. K. apeliacinio skundo.
Apeliantė mano, kad teismo priteistas išlaikymas vaikui po 250 Lt kas mėnesį yra nepakankama; teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo sumažinti išlaikymo sumą nuo 500 Lt iki 250 Lt; atsakovo pajamos yra ne tik gaunama pensija, bet ir uždarbis Norvegijoje, kur jis nuolat vyksta uždarbiauti; atsakovo turtinė padėtis negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo sumą; atsakovas darbingas, sveikas, todėl turi galimybę užsidirbti ir skirti tinkamą išlaikymą sūnui; teismas nepagrįstai minusavo atsakovo sumokėtą 929 Lt laikinojo išlaikymo sumą ir šia suma sumažino įsiskolinimo dydį.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, neturėjo įskaityti laikinojo išlaikymo sumą, sumokėtą pagal teismo 2012-07-13 nutartį. Su kitais apeliantės argumentais kolegija nesutinka.
Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys įtvirtinta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nustato tėvų didžiausia atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos nustatomas priteisiamas vaikui išlaikymo dydis yra konkretaus vaiko poreikiai ir jo abiejų tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nagrinėjamojoje byloje apeliantė teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei jis nurodo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi šeimą, augina dvi dukras, viena iš jų moksleivė. Jo pajamas sudaro gaunama 871,03 Lt pensija. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, jo vardu registruotas automobilis VW Passat, 1990 m. gamybos, (duomenys neskelbtini), 1955 m. gamybos ir savos gamybos transporto priemonė (b. l. 27-32, 56-57, 165-170). Ta aplinkybė, kad atsakovas keltu vyko į Norvegiją, savaime nereiškia, kad jis toje šalyje dirbo ir gavo pajamų. Ieškovės argumentas, kad atsakovas nuolat vyksta dirbti į Norvegiją yra tik prielaida, neparemta jokiais įrodymais. Atsakovo turtinė padėtis nepatvirtina šių argumentų ie nepakankama išvadai, kad atsakovas pajamas slepia.
Apeliantė nurodo, kad vaiko išlaikymui ji skiria apie 4 tūkst. Lt, o atsakovas turi prisidėti prie išlaikymo proporcingai gaunamoms pajamoms.
Teisėjų kolegija sutinka su šia nuostata. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunanti ieškovė (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Tačiau to pasakyti apie atsakovo turtinę padėtį negalima, jo pajamos žymiai mažesnės, nei ieškovės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 250 Lt mėnesinį išlaikymą vaikui. Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės pagrindą reikalauti keisti išlaikymo dydį.
Ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Teismas šį reikalavimą patenkino, tačiau be pagrindo sumažino įsiskolinimą. Atsakovas Biržų rajono apylinkės teismo 2012-07-13 nutarties pagrindu sumokėjo 929 Lt laikinojo išlaikymo vaikui ir ši suma turi būti įskaityta į priteistą išlaikymą, bet ne į išlaikymo įsiskolinimą. Todėl sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas, iš atsakovo priteistina 9 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus, t. y. nuo 2009-06-04 iki 2012-06-04.
Dėl Ž. M. apeliacinio skundo.
Atsakovas teigia, kad teismas ieškinį patenkino iš dalies, todėl be pagrindo priteisė ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo išlaidas teismas privalėjo paskirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Pagrindinis savarankiškas ieškovės reikalavimas buvo išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas ir teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, nes teismo nustatyto dydžio išlaikymas priteistas. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės reikalavimai yra patenkinti ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas turi apmokėti atsakovas (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 straipsnis).
Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ¼ dalimi, todėl iš atsakovo priteistina 250 Lt jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 4 d. padidinti iki 9 000 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.