- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e2-169-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00409-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- G. M.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. D ir S.Č.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2023 m. vasario 17 d. pareiškimu, prašydama priteisti iš atsakovės G. M. 2207,80 Eur skolą, 778,54 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 2, l. 25-28).
2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai, kuriuose atsakovė pirkdavo iš ieškovės prekes, ieškovė vėliau išrašydavo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, kuriose buvo detalizuotos pirktos prekės, jų kiekiai, kaina, apmokėjimo terminas. Atsakovei prekės buvo pristatomos kartu su PVM sąskaitomis faktūromis pagal važtaraščius. Atsižvelgiant į ieškovės darbuotojų kaitą, šalyje buvusią pandemiją, didžioji dalis ieškovės dokumentų (tarp jų – sutartys su klientais) buvo perduota iš vidinio ieškovės archyvo į išorinį. Dėl žmogiškosios klaidos ieškovė negali pateikti sutarties, sudarytos su atsakove, kopijos. Abi ginčo šalys vykdė sutartį: ieškovė pristatydavo prekes, o G. M. už jas atsiskaitydavo 2016, 2017, 2019 m. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovei buvo perduotos prekės už bendrą 2458,32 Eur sumą. Už šias prekes atsakovė atsiskaitė iš dalies, liko skolinga 2207,80 Eur. Trečiųjų asmenų pavedimais buvo apmokamos seniausios G. M. skolos. Atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros buvo pateiktos ir registruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI) i.SAF sistemoje pagal visus reikalavimus. Atsakovė, pasirašydama vekselį dėl skolos, pripažino, kad ji yra skolinga ieškovei. Iš atsakovės turi būti priteista ir 778,54 Eur delspinigių, kurių norma yra 0,02 proc., kadangi tokia delspinigių norma buvo nurodyta sąskaitose faktūrose. Delspinigių skaičiavimo terminas nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. birželio 15 d.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė G. M. prašo atmesti ieškinį (el. b. t. 1, l. 43-46; t. 2, l. 69-76). Atsakovė nurodo, kad jai yra 78 metai ir ji neturi kompiuterinio raštingumo. Atsakovės teigimu, byloje pateiktose sąskaitose faktūrose nėra jos parašų, patvirtinančių, kad ji gavo prekes. PVM sąskaita faktūra – tai dokumentas, kuriuo įforminamas prekių perdavimas klientui, tačiau šis dokumentas pats savaime negali patvirtinti prekių perdavimo fakto. Ieškovė neįrodė sąskaitose faktūrose nurodytų prekių perdavimo atsakovei. Ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose yra atsakovės sutuoktinio K. D. parašai. K. D.yra veterinaras ir nors oficialiai nepraktikuoja, bet supranta apie galvijų gydymą. Jis gydė savo ir kaimynų karves tikėtina įsigijęs medikamentus iš ieškovės. Atsakovė susituokė su trečiuoju asmeniu K. D. 2014 m. gegužės 22 d., jie gyveno kartu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jie įkūrė tris ūkius: K. D. ūkį, G. M. ekologišką ūkį ir jauno ūkininko S.Č. (atsakovės dukros) ūkį. Ūkio veiklai buvo naudojamos asmeninės ir paskolintos lėšos. Visi ūkių dokumentai, antspaudai, banko sutartys, elektroninės bankininkystės generatoriai buvo sudėti vienoje vietoje. Su kreditoriais buvo atsiskaitoma grynais pinigais ir pavedimais. Atsakovė neturi kompiuterinio raštingumo, ji nemoka valdyti kompiuterio bei naudotis elektronine bankininkyste, todėl K. D. ir S. Č. padėdavo jai apmokėti sąskaitas. Atsakovė nemokėjo patikrinti savo pavedimų, pasitikėjo savo šeimos nariais. 2018 m. K. D. paliko šeimą, jo ir atsakovės santuoka iki šiol nenutraukta. Ieškovės sąskaitos išrašytos iki 2018 m., t. y. iki K. D. išėjimo iš šeimos. K. D. padarė paskutinį savo skolos apmokėjimą iš atsakovės sąskaitos 2018 m. rugsėjo 15 d., kai grąžino atsakovei raktus nuo namų. Ieškovė nepateikė teismui kitų dokumentų, patvirtinančių jos sutartinius santykius su atsakove. Ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovės į bylą pateikti duomenys apie atsakovės pavedimus į ieškovės sąskaitą neatitinka tikrovės, nes atsakovės sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad pavedimai iš jos sąskaitos į ieškovės sąskaitą vykdavo po to, kai K. D. atlikdavo pavedimus į G. M. sąskaitą. Ieškovė, esant neapmokėtoms 2017 m. rugpjūčio 3 d. – 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitoms faktūroms, neteikė atsakovei pretenzijų dėl to ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo praėjus 5 metams, po to, kai buvo panaikintas atsakovės ekologinio ūkininko ūkis. Tarp ginčo šalių nebuvo rašytinio susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo. Net jei tarp šalių ir būtų buvęs sudarytas rašytinis susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo netinkamo sutarties vykdymo atveju, delspinigiai galėtų būti skaičiuojami ne daugiau kaip už 180 dienų, atsakovei galima būtų paskaičiuoti ne didesnę kaip 88,48 Eur delspinigių sumą. Į bylą pateiktas vekselis buvo pasirašytas 2020 m. į atsakovės gyvenamąją vietą atvykus jai nepažįstamam ieškovės atstovui. Jis nepasakė nei savo pareigų, nei pavardės, reikalavo sumokėti skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pakviesti K. D.. Atsakovei paaiškinus, kad K. D. negyvena su ja, nepažįstamam vyrui susisiekus su K. D., tarp šių įvyko konfliktas, ir K. D. atsisakė apmokėti sąskaitas. Nepažįstamas vyras pradėjo grasinti atsakovei, kad užtampys ją po teismus, reikalavo pasirašyti ant tuščio lapo, kur bus surašyti duomenys apie atsiskaitymą su ieškove, nes atsakovė kaip K. D. sutuoktinė turės sumokėti pusę skolos. Atsakovė, patyrusi didelį stresą, būdama viena namie, spaudžiama nesuprantamų jai argumentų, pasirašė ant tuščio lapo ir sutiko apmokėti pusę sumos. Ieškovės į bylą pateiktas vekselis neatitinka tikrųjų šalių ketinimų ir valios, todėl turi būti panaikintas. Iki 2022 m. ieškovė nepateikė atsakovei vekselio kopijos, nereiškė jai pretenzijų dėl apmokėjimo, kuriose būtų nurodyta mokėtina suma ir terminai.
4. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. D. ir S. Č. nepateikė teismui atsiliepimų į ieškinį. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (el. b. t. 2, l. 68, 103; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis, 175(1) straipsnio 10 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja A. J. prašė patenkinti ieškinio reikalavimus ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su atsakove dėl prekių pirkimo-pardavimo bendravo ieškovės vadybininkas E. R.. Tarp šalių buvo sudaryta rašytinė prekių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau dėl žmogiškosios klaidos jos neliko.
Atsiliepimas
6. Atsakovė G. M. teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinio reikalavimus, patvirtindama jos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovė papildomai nurodė, kad jos gyvuliai nesirgo, todėl jai nebuvo būtina pirkti medikamentus. Jos sutuoktinio K. D. karvės nebuvo sveikos, todėl jis užsakė iš ieškovės vaistų, kurių neapmokėjo. Sutuoktinis nepasakojo jai apie skolą ieškovei. Pavedimus iš atsakovės sąskaitos visą laiką atlikdavo K. D., nes ji nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Atsakovė, pasirašydama ant ieškovės darbuotojo pateikto tuščio lapo, žinojo, kad turės sumokėti ieškovei 1108 Eur. Atsakovė pasirašė ant tuščio lapo, nes pagailėjo K. D.. Atsakovė įsiregistravo ūkį (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. nuolat pati važiuodavo į banką atlikti mokėjimus. 2014 m. ji ir trečiasis asmuo K. D. pradėjo statyti ūkį, jie abu ėjo į banką dėl elektroninės bankininkystės įrenginių įsigijimo. Atsakovė perdavė K. D. visus prisijungimo prie jos sąskaitos duomenis ir įrenginius, nes ji neturi kompiuterinio raštingumo. K. D. turėjo apmokėti iš jos sąskaitos viską, ką jie pirko kartu. Atsakovė niekada nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nesudarė su šia bendrove jokių sutarčių. Atsakovė ir trečiasis asmuo nuo 2014 m. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu kaip sutuoktiniai. Atsakovės ūkis buvo už 2 km, jos ir trečiųjų asmenų gyvuliai buvo vienoje vietoje. Atsakovė ir jos sutuoktinis bendrai rūpinosi trimis ūkiais. Nuo 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. atsakovė ir jos sutuoktinis nevedė bendro ūkio. Atsakovės ir jos dukros S. Č. karves gydė veterinaras P. Č., o K. D. – pats K. D.. P. Č. atvažiuodavo į atsakovės ūkį su savo vaistais. Atsakovė mokėjo jam už suteiktas paslaugas vietoje grynais. Atsakovė uždarė savo sąskaitą AB Swedbank 2023 m. vasarį. Ji nerašė K. D. įgaliojimo dėl jos reikalų tvarkymo. Kur šiuo metu yra elektroninės bankininkystės prietaisai, ji nežino. Atsakovė turi specialų vidurinį išsilavinimą, baigė zootechniką.
7. Atsakovės atstovas advokatas L. M. teismo posėdžio metu prašė atmesti ieškinį visiškai atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad bylos įrodymai patvirtina, jog būtent K. D. užsakydavo prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į bylą nepateikta sutartis dėl prekių pirkimo-pardavimo labiau tikėtina dėl to, kad ją pasirašė būtent K. D.. Būtent K. D. sprendė, ką reikia užsakyti, nes jis vienintelis turėjo veterinarinių žinių. Jo užsakymu buvo vežama ieškovės produkcija, ir būtent K. D. ją naudojo. Todėl visa skola susidarė ne dėl atsakovės, bet dėl K. D. veiksmų. Sutartiniai santykiai susiformavo tarp K. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės ir trečiųjų asmenų ūkiai veikė atskirai, K. D. pirko prekes savo ūkiui.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. D., teismo posėdžio metu prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 2017 m. atsakovė užsakinėjo vaistus gyvuliams, jis sumokėjo už šiuos vaistus iš savo asmeninės sąskaitos. Kai reikėjo vaistų, jis ir atsakovė važinėjo į įvairias vietas bei pamatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškabą. Su ieškovės darbuotojais bendravo atsakovė. Jis turėjo ūkį nuo (duomenys neskelbtini), buvo pripratęs pasirašinėti sąskaitas faktūras. Jo gyvuliai buvo toje pačioje vietoje, kur ir atsakovės. Užsakytos iš ieškovės prekės buvo naudojamos bendrai, t. y. ir atsakovės, ir trečiojo asmens ūkiui. Gyvuliai buvo šeriami vienodais pašarais, užsakytais iš ieškovės. Atsakovės elektroninės bankininkystės generatorius buvo rašomajame stale, atsakovė paimdavo jį iš stalo, kai būdavo pikta, paskui vėl padėdavo atgal. Prie generatoriaus buvo pridėtas lapelis. 2017 m. kovo mėn. ji paėmė generatorių, o kai atėjo laikas liepė pervesti pinigus. Kai trečiasis asmuo išėjo iš šeimos namų, jis paliko visus generatorius (tarp jų – ir savo), užblokavo savo generatorių. Sąskaitose faktūrose nurodytos prekės yra vaistai bei maisto papildai gyvulių sveikatingumui. Kai susirgdavo gyvuliai, jei buvo nebaisus atvejis, patys atsakovė ir trečiasis asmuo juos gydė. Jei buvo sunkesnis atvejis, kviesdavo veterinarą P. Č.. Trečiasis asmuo mokėjo iš atsakovės sąskaitos tam, kad jai nereikėtų važinėti į banką. Jis mokėjo ir iš savo sąskaitos. 2017 m. birželį jis pirko iš atsakovės vaistus, įsigytus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo užsakyti pačios atsakovės. Vaistai būdavo atvežami į fermą. Kartais prekes priimdavo atsakovė (kai K. D. dirbo laukuose), kartais – trečiasis asmuo K. D..
9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. . neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. Č.vadovaudamasis CPK 247 straipsnio 2 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Atsakovės G. M. ūkis registruotas nuo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 178). Trečiojo asmens K. . ūkis buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini)tuo pačiu adresu kaip ir atsakovės – (duomenys neskelbtini)(el. b. t. 1, l. 191). Atsakovės G. M. paaiškinimais, ji susituokė su trečiuoju asmeniu K. D. (duomenys neskelbtini). Ir atsakovė, ir trečiasis asmuo K. D. teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad jų ūkių gyvuliai buvo vienoje patalpoje netoli nuo šeimos gyvenamosios vietos (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
11. Liudytojas P. Č. (veterinaras) teismo posėdyje parodė, kad pažįsta atsakovę ir jos sutuoktinį K. D. nuo 2017 m., jų prašymu ženklino gyvulius. Jis gydydavo atsakovės ir trečiojo asmens K. D. gyvulius savo vaistais, neskyrė, kieno karvės buvo gydomos: ar atsakovės, ar trečiojo asmens. Daugiausiai atsakovė G. M. kviesdavo jį gydyti savo gyvulių. Kai liudytojas atvykdavo gydyti gyvulių nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neduodavo jam savo vaistų.
12. Iš trečiojo asmens K. D. ir liudytoju apklausto ieškovės vadybininko E. R. paaiškinimų nustatyta, kad trečiasis asmuo K. D. žodžiu užsakydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes (vaistus, tepalus, mineralus, maisto papildus gyvuliams) ir malūno paslaugas. Šios prekės ir paslaugos buvo pristatomos adresu, kuriuo buvo registruota atsakovės G. M. bei trečiojo asmens K. D. gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Liudytojo E. R. paaiškinimais, kai pirmą kartą jis buvo atsakovės ir trečiojo asmens K. D. namuose, tarp jų trijų vyko pokalbis dėl užsakytinų iš ieškovės prekių: prekes užsakydavo K. D., o atsakovė tuo metu buvo šalia jo.
13. Ieškovė išrašė atsakovės ūkiui PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03124 dėl 332,98 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. rugsėjo 2 d.; 2017 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03197 dėl 545,38 Eur apmokėjimo už perduotas prekes iki 2017 m. rugsėjo 17 d.; 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-03458 dėl 72,60 Eur apmokėjimo už malūno paslaugas iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; 2017 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03322 dėl 180,69 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. spalio 24 d.; 2017 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03396 dėl 426,70 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. spalio 28 d.; 2017 m. spalio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-04070 dėl 137,94 Eur apmokėjimo už malūno paslaugas iki 2017 m. lapkričio 22 d., 2017 m. spalio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03549 dėl 286,36 Eur apmokėjimo už perduotas prekes iki 2017 m. lapkričio 25 d.; 2017 m. lapkričio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-21-03576 dėl 359,07 Eur apmokėjimo už prekes iki 2017 m. gruodžio 9 d.; 2017 m. lapkričio 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. VET-19-04070 dėl 116,60 Eur apmokėjimo už malūno paslaugas iki 2017 m. gruodžio 16 d. (el. b. t. 1, l. 22-30).
14. Visose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę priskaičiuoti 0,02 proc. delspinigius nuo sumos už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną. Nurodytos sąskaitos faktūros buvo pateiktos ir registruotos VMI i.SAF elektroninėje sistemoje (el. b. t. 1, l. 65-69)
15. Ieškovės teigimu, sąskaitos faktūros išrašytos už prekes ir paslaugas, suteiktas atsakovės ūkiui, susiklosčius tarp ginčo šalių prekių / paslaugų pirkimo-pardavimo santykiams. Minėtos sąskaitos faktūros apmokėtos iš dalies, likusi nepadengta skolos suma – 2207,80 Eur.
16. Susipažinus su dalimi ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų originalų (popierinės bylos priedas, el. b. t. 1, l. 72, 73, 75, 76) bei išklausius parengiamajame teismo posėdyje trečiojo asmens K. D. paaiškinimų dėl išrašytų sąskaitų priėmimo, nustatyta, kad dalį minėtų sąskaitų (Nr. VET-21-03124; VET-21-03322; VET-21-03396; VET-21-03549, t. y. dėl bendros 1226,73 Eur sumos sumokėjimo) priėmė trečiasis asmuo K. D., pasirašydamas kaip prekes priėmęs asmuo.
17. Ieškovė pateikė į bylą 2017 m. rugpjūčio 26 d., 2017 m. spalio 6 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktus (el. b. t. 1, l. 146, 147), kuriuose užfiksuota, jog atsakovei G. M.perduotos malimo paslaugos. Aktai pasirašyti atsakovės vardu skirtingais parašais, nepanašiais į jos parašą (žr. el. b. t. 1, l. 136, 137, 142; CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nustačius šias aplinkybes bei atsakovei neigiant, kad jai buvo perduotos kažkokios ieškovės prekės ir paslaugos, darytina išvada, kad šių aktų duomenys nepatvirtina to, jog būtent atsakovei buvo perduotos minėtos paslaugos (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
18. Ieškovė taip pat pateikė į bylą 2020 m. kovo 10 d. atsakovės G. M. pasirašytą paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriame ši įsipareigojo sumokėti ieškovei 1108 Eur 2020 m. gruodžio 21 d. (el. b. t. 2, l. 16, 17). Atsakovės teigimu, ji nematė šio vekselio teksto, pasirašė ant tuščio lapo, kurį jai pateikė E. R..
19. Liudytojas E. R. (ieškovės vadybininkas, veterinaras gydytojas) parodė, kad 2017-2018 m. ieškovė tiekė prekes atsakovės G. M. ūkiui. K. D. užsakydavo iš ieškovės veterinarines prekes, malūno paslaugas, mineralus, o ieškovė pristatydavo šias prekes G. M. ūkiui. Liudytojas buvo atsakovės fermoje ir namuose du kartus. Pirmą kartą jų susitikimo metu namuose dalyvavo ir atsakovė, ir K. D.. Liudytojas dirba su 300 klientų, todėl jis nežino, kas ir už ką buvo atsakingas atsakovės ūkyje. Atsakovės ūkis ieškovės duomenų bazėje buvo įregistruotas kaip klientas. Liudytojas buvo perskaitęs Internete straipsnį, kad atsakovė vietoje senų fermų įrengia naujas, todėl kai priimdavo iš K. D. užsakymus, suformuodavo juos atsakovės ūkio vardu. Liudytojas bendravo su G. M., kai apžiūrėjo jos gyvulius, aptarinėdavo su ja gyvulių racioną. Tuo metu ji ir K. D. buvo kartu. K. D. sakė, jog ūkis registruotas G. M. vardu. Su atsakove buvo sudaryta sutartis, nes be šio dokumento negalima būtų užsakyti prekių. Mėnesio gale liudytojui reikėjo atsiskaityti už kiekvieną klientą. Kai susikaupė skolos, ieškovės direktorius liepė važiuoti pas klientus, kalbėtis su jais dėl skolų apmokėjimo. Antrą kartą liudytojas nuvyko pas G. M. dėl skolos apmokėjimo, ji pasakė, kad jau negyvena su K. D.. Tuomet liudytojas pasakė jai, kad ūkis yra jos vardu, reikia spręsti klausimą dėl skolos grąžinimo. Ji susinervino ir pasakė, kad sumokės pusę skolos. Dėl to buvo pasirašytas vekselis. Liudytojas skambino K. D., bet jam nepavyko susisiekti su trečiuoju asmeniu. Vekselis iki jo pasirašymo buvo užpildytas, atsakovė nepasirašė ant tuščio lapo.
20. Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai apie vekselio pasirašymo aplinkybes yra labiau tikėtini, nei liudytojo E. R.. Teismo posėdžio metu liudytojas E. . pripažino, kad jis parašė savo ranka vekselio tekstą (skolininkės duomenis vekselio pradžioje, vekselio sumą, išrašymo datą, apmokėjimo terminą, skolininkės asmens kodą ir adresą vekselio apačioje). Akivaizdu, kad vienintelis atsakovės ranka įrašytas tekstas yra jos vardas, pavardė ir parašas vekselio pabaigoje po viso vekselio teksto. Pažymėtina, kad vekselio tekstas „vekselio davėjas vardas pavardė“ turėjo būti įrašyti virš vekselio davėjo asmens kodo ir gyvenamosios vietos adreso. Teismo vertinimu, šie duomenys nebuvo įrašyti jiems skirtoje vietoje, būtent dėl to, kad atsakovė pasirašė ant jai paduoto tuščio lapo. Todėl, labiau tikėtina, kad ieškovės darbuotojas negalėjo atspausdinti vekselio teksto taip, jog atsakovės užrašyti duomenys būtų jiems skirtoje vietoje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
21. Teismo vertinimu, vekselio pasirašymo aplinkybės visgi nesudaro pagrindo pripažinti jį negaliojančiu teismo iniciatyva (ex officio). Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtina, kad vekselyje buvo išreikšta būtent atsakovės valia tą dieną. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad žinojo, jog ant jos pasirašyto tuščio lapo bus tekstas dėl įsipareigojimo sumokėti ieškovei 1108 Eur skolos, kurią iš tikrųjų, atsakovės teigimu, turėjo sumokėti K. D.. Vadinasi, vekselyje buvo išreikšta tikroji atsakovės valia prisiimti 1108 Eur sumokėjimo prievolę ieškovei (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
22. Ieškovė taip pat pateikė į bylą jos sąskaitos AB SEB banke išrašą už 2016, 2017 m., 2019 m. gegužės-birželio mėn., iš kurio matyti, kad 2016 m. rugsėjo 12 d., lapkričio 29 d. į ieškovės sąskaitą iš G. M. sąskaitos buvo pervesta po 500 Eur už pirktas prekes ir paslaugas (el. b. t. 2, l. 29). 2017 m. kovo 8 d., spalio 23 d. iš atsakovės sąskaitos į ieškovės sąskaitą pervesta 4400 Eur už prekes žemės ūkiui ir gyvulininkystei (el. b. t. 2, l. 33). 2017 m. spalio 23 d. į ieškovės sąskaitą pervesta 600 Eur už prekes iš atsakovės G. M. sąskaitos (el. b. t. 2, l. 31). 2017 m. birželio 13 d., spalio 6 d. į ieškovės sąskaitą iš K. D. sąskaitos pervesta 3000 Eur suma, nurodant, kad tai mokestis už G. M. prekes gyvulininkystei (el. b. t. 2, l. 32). 2019 m. gegužės 2 d., birželio 12 d. su ieškove buvo atsiskaitoma už prekes ir paslaugas iš trečiojo asmens S. Č. sąskaitos, nurodant, kad atsiskaitoma už G. M. prekes (el. b. t. 2, l. 30).
23. Atsakovės G. M. banko AB Swedbank sąskaitos išrašo už 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. kovo 1 d. laikotarpį duomenimis, tretieji asmenys K. D. ir S. Č. periodiškai papildydavo atsakovės sąskaitą piniginėmis lėšomis, iš pačios atsakovės sąskaitos buvo pervedamos lėšos į K. D. ir S. Č. sąskaitas (el. b. t. 2, l. 77-94).
24. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, visų pirma pasisako dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių ir trečiojo asmens K. D..
Žemesnės instancijos teismas
Dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovės G. M. ir trečiojo asmens K. D.
25. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Šią išvadą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 25 punktas).
26. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020,27 punktas).
27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 29 punktas).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 30 punktas).
29. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 30 punktas).
30. Teismas, įvertinęs paduotų sąskaitų faktūrų (šio sprendimo 13 punktą) turinį, trečiojo asmens K. D. ir liudytojo E. R. paaiškinimus bei atsakovės pasirašytą paprastąjį vekselį, daro išvadą, kad tarp atsakovės, atstovaujamos K. D., ir ieškovės visgi susiklostė prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai dėl sąskaitose faktūrose nurodytų prekių ir paslaugų įsigijimo.
31. Pirmiau nurodytą išvadą patvirtina atsakovės paaiškinimai apie tai, kad ji, dar 2012 m. gavusi elektroninės bankininkystės prietaisus ir prisijungimo kodus, leisdavo jais naudotis trečiajam asmeniui K. D., kadangi ji pati nemokėjo jais naudotis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė žodžiu įgaliodavo sutuoktinį atlikti jos vardu atsiskaitymo iš jos sąskaitos veiksmus. Iš ieškovės užsakytos prekės ir paslaugos buvo naudojamos abiejų sutuoktinių G. M. ir K. D. ūkiuose, nes atsakovė patvirtino, kad ūkiais ji ir trečiasis asmuo K. D. rūpinosi bendrai. Liudytojui E. R. atvykus pas atsakovę dėl atsiskaitymo už pristatytas prekes ji visgi sutiko raštu patvirtinti, jog skolinga ieškovei 1108 Eur.
32. Ta aplinkybė, kad atsakovė pasirašė vekselį pasigailėdama K. D., nesudaro pagrindo pripažinti niekiniu jos įsipareigojimą ieškovei. Atsakovė kaip vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) turėjo suprasti tokio dokumento pasirašymo teisines pasekmes.
33. Ne visose sąskaitose faktūrose yra prekių gavėjo parašas, tačiau šios sąskaitos pateiktos VMI į i.SAF sistemą. K. D., kaip prekes užsakinėjęs asmuo, nepaneigė to, jog sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo pristatytos. Todėl darytina išvada, kad sąskaitose nurodytos prekės ir paslaugos buvo pateiktos atsakovės ūkio adresu (žr. sprendimo 25, 26, 28, 29 punktus). Todėl teismas konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovės, atstovaujamos sutuoktinio, t. y. trečiojo asmens K. D., susiklostė sutartiniai prekių / paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis, šio sprendimo 27 punktas). Teismas toliau pasisako dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės suteiktas prekes ir paslaugas.
Dėl atsakovės G. M. pareigos atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šios pristatytas prekes ir paslaugas
34. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.
35. Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).
36. Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
37. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
39. Tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teisę turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).
40. Byloje nustatyta, kad iš atsakovės sąskaitos buvo atsiskaitoma su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šios teiktas prekes ir paslaugas dar 2016, 2017 m. (žr. sprendimo 22 punktą). Kai ieškovė pristatydavo prekes atsakovės gyvenamosios vietos adresu, buvo išrašomos sąskaitos faktūros atsakovės ūkio vardu, tos sąskaitos buvo priimamos trečiojo asmens K. D., šiam pasirašant už atsakovę. Išrašomos sąskaitos buvo apmokamos iš atsakovės sąskaitos. Atsakovė sutiko prisiimti dalį atsiskaitymo prievolės už ieškovės perduotas prekes (šio sprendimo 18 punktas).
41. Esant nustatytoms pirmiau nurodytoms aplinkybėms (šio sprendimo 40 punktas), teismas laiko patikimais E. R. (ieškovės vadybininko) parodymus apie tai, kad jis sąžiningai manė, jog prekes ir paslaugas užsako atsakovė per savo sutuoktinį K. D.. Iš šių aplinkybių ieškovės vadybininkas E. R. turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, t. y. atsakovės sutuoktiniu K. D. (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
42. Kilus šalių ginčui dėl atsiskaitymo pagal pateiktas sąskaitas faktūras, paaiškėjo, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamas prekes ir paslaugas iš atsakovės sąskaitose esančių lėšų atsiskaitydavo jos sutuoktinis K. D., nes tik jis vienas iš abiejų sutuoktinių mokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nekeičia teismo nustatyto fakto, kad atsakovė buvo žodžiu įgaliojusi trečią asmenį tvarkyti jos bankinių pavedimų reikalus. Aplinkybė, kad atsakovė suteikė trečiajam asmeniui laisvą prieigą prie jos elektroninės bankininkystės priemonių, pati neturėdama kompiuterinio raštingumo, tik patvirtina, kad ji žodžiu buvo įgaliojusi trečią asmenį K. D. veikti elektroninėje bankininkystėje jos vardu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Taip atsakovė sudarė sąlygas ieškovei sąžiningai manyti, jog būtent G. M. atsiskaito už pristatomas jos gyvenamosios vietos adresu prekes.
43. Išklausius atsakovės paaiškinimų, akivaizdu, kad K. D. viršijo jam suteiktas G. M. atstovavimo teises, užsakydamas jos ūkio vardu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes ir paslaugas, atsakovei apie tai nežinant. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo (t. y. šiuo atveju ieškovė) turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu G. M. atstovu, t. y. jos sutuoktiniu K. D. (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
44. Liudytojui E. R. atvykus pas G. M. dėl atsiskaitymo už perduotas prekes/paslaugas, ši sutiko raštu patvirtinti, kad yra skolinga ieškovei dalį nesumokėtos sumos, t. y. 1108 Eur (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, pačios atsakovės atlikti veiksmai (atsiskaitymas iš jos banko sąskaitos su UAB „(duomenys neskelbtini)s“ už anksčiau pateiktas prekes) sudarė pagrindą E. R. sąžiningai manyti, jog K. D. užsakytos prekės ir paslaugos skirtos atsakovės ūkiui, kurį atstovauja K. D. (CK 2.133 straipsnio 9 dalis).
45. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą (rašytinius įrodymus, atsakovės, trečiojo asmens K. D. ir liudytojo E. R. paaiškinimus), daro išvadą, kad trečiojo asmens K. D. sukurti atsakovės vardu prekių / paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai su ieškove UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sukelti teisines pasekmes atsakovei. Ieškovė iš sandorio sudarymo aplinkybių galėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atsakovės ūkio atstovu; po prekių ir paslaugų suteikimo atsakovė patvirtino savo pareigą atsiskaityti už dalį paslaugų ir prekių. K. D. kaip G. M. atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu (CK 2.133 straipsnio 6, 9 dalys).
46. Be to, teismo vertinimu, trečiojo asmens K. D. sukurti prekių / paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai sukelia pareigas ir atsakovei kaip jo sutuoktinei pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 6.6 straipsnio 4 dalį. Abu sutuoktiniai teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad nors ir turėjo atskirus jų vardais įregistruotus ūkius, tačiau tų ūkių gyvuliai buvo prižiūrimi, šeriami jų bendrai (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių trečiojo asmens K. D. nurodytą aplinkybę, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti vaistai, tepalai, maisto papildai buvo naudojami visų trijų ūkių (atsakovės, jos dukros S. Č. ir trečiojo asmens K. D.) gyvuliams. Tai, kad liudytojas P. Č. patvirtino atsakovės nurodytą aplinkybę, jog jis gydė atsakovės gyvulius jos prašymu savo vaistais, nepaneigia trečiojo asmens K. D. teiginio, kad užsakyti tepalai ir vaistai buvo naudojami visų trijų ūkių gyvuliams, kai šie turėjo nerimtų sveikatos sutrikimų, bei kad maisto papildai (mineralai, kreidos ir kt.) buvo naudojami visų gyvulių šėrimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
47. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ar tretieji asmenys visiškai atsiskaitė su ieškove pagal šios išrašytas sąskaitas faktūras, nurodytas šio sprendimo 13 punkte. Todėl teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, tenkina ieškovės reikalavimą dėl 2207,80 Eur skolos priteisimo iš atsakovės G. M. CK 2.133 straipsnio 6, 9 dalių bei 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6.6 straipsnio 4 dalies pagrindu.
48. Teismas, patenkinęs pagrindinį ieškinio reikalavimą, pasisako dėl ieškovės prašymo priteisti iš atsakovės 778,54 Eur delspinigius.
Dėl ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo priteisti iš atsakovės G. M. 778,54 Eur delspinigių
49. CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų (delspinigių, baudos) turi būti rašytinis. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.
50. Šalys dėl delspinigių gali susitarti bet kokiu rašytiniu dokumentu, netgi įrašant šią sąlygą ir į PVM sąskaitą faktūrą bei pasirašant abiejų šalių įgaliotiems asmenims, svarbu, kad susitarimas dėl delspinigių būtų aiškiai ir suprantamai įformintas raštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2532/2013).
51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo K. D. pasirašė atsakovės vardu tik keturiose ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose (žr. sprendimo 16 punktą). Ieškovė nepateikė į bylą jos ir atsakovės sudarytos rašytinės sutarties, kurioje būtų įtvirtintas rašytinis susitarimas dėl 0,02 proc. delspinigių (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl laikytina, kad tarp trečiojo asmens K. D., veikusio atsakovės vardu, ir ieškovės buvo susitarimas dėl 0,02 proc. delspinigių skaičiavimo tik praleidus terminą atsiskaityti pagal minėtas keturias sąskaitas faktūras, išrašytas dėl bendros 1226,73 Eur sumos.
52. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad prašomi priteisti delspinigiai negali būti skaičiuojami daugiau nei už 180 dienų. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Byloje nenustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovės prašomi priteisti delspinigiai turi būti skaičiuojami už ilgesnį nei 6 mėn. laikotarpį (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
53. Teismas, vadovaudamasis CK 6.72 straipsniu, 1.125 straipsnio 5 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, tenkina ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo iš dalies, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 0,02 proc. delspinigius, paskaičiuotus nuo 1226,73 Eur sumos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d. (už 181 d.), t. y. 44,41 Eur (1226,73 Eur×0,0002×181 d.).
54. Patenkinus iš dalies ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (2252,21 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
55. Patenkinus dalį ieškinio, proporcingai patenkintų (75,42 proc.) ir atmestų (24,58 proc.) ieškinio reikalavimų daliai turi būti paskirstytos abiejų šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
56. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 67 Eur žyminį mokestį bei 1600 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą atstovaujant ieškovės interesus byloje. Ieškovės atstovė advokato padėjėja A. J. teikė į bylą prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei papildomų įrodymų prijungimo (2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugsėjo 26 d., 2022 m. spalio 5 d., 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. kovo 15 d.), ruošėsi teismo posėdžiams bei atstovavo ieškovę septyniuose teismo posėdžiuose. Teismas, įvertinęs advokato padėjėjos procesinius veiksmus, atliktus ieškovės vardu šioje byloje, mano, kad prašoma atlyginti jos paslaugų suma (1600 Eur) yra protinga ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 5, 7, 8.16, 8.19 punktuose numatytų teisinių paslaugų atlyginimo dydžių.
57. Atsakovė šioje byloje turėjo 500 Eur išlaidas, susijusias su advokato pagalba ją konsultuojant ir atstovaujant jos interesus teismo posėdžiuose.
58. Iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai turi būti priteista 1257,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1667 Eur×0,7542), iš ieškovės atsakovės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 122,90 Eur (500 Eur×0,2458). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai turi būti priteista 1134,35 Eur (1257,25-122,9) (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis).
59. Valstybė šioje byloje turėjo 20,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 15,14 Eur (20,08 Eur ×0,7542) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai turi būti priteista 4,94 Eur (20,08 Eur×0,2458) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
60. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš ieškovės valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei G. M..
Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2207,80 Eur skolos, 44,41 Eur delspinigių, iš viso - 2252,21 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt du Eur 21 ct), 5 proc. nuo priteistos sumos (2252,21 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1134,35 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,14 Eur (penkiolika Eur 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.