Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Evrida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria nepatvirtintas finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Aktrija“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-3163-115/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Evrida“ kreipėsi j BUAB „Atrija“ bankroto administratorių prašydamas patvirtinti jo 142 369,65 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kurio 39 494,54 Lt sudaro delspinigiai.

BUAB „Atrija“ bankroto administratorius su UAB „Evrida“ finansiniu reikalavimu delspinigių dalyje nesutinka bei prašo jo netvirtinti, nes tarp BUAB „Atrija“ ir UAB „Evrida“ nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl delspinigių skaičiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorius prašo ne delspinigių, kaip nurodo teismas, o palūkanų pagal įstatymą (CK 6.210 str. 2 d.), minėtoms palūkanoms nereikalingas susitarimas, kadangi jos nors ir atlieka kompensuojamąją funkciją, tačiau savo esme nėra netesybos. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog skolininkas BUAB „Atrija“ laiku neatsiskaitė su kreditoriumi už prekes ir paslaugas pagal sutartis ir šių sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras, skolos dydis kartu su palūkanomis už tai, jog skolininkas laiku neatsiskaitė yra 142 369,65 Lt. Skolininkas iki iškeliant bankroto bylą vėlavo atsiskaityti su kreditoriumi, todėl jam buvo priskaičiuotos palūkanos nuo neapmokėtų sumų, kurios sudaro 39 494,54 Lt. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti - jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 str.).

Tiek UAB „Evrida“ pateiktame 2013 m. gegužės 28 d. reikalavime, tiek delspinigių priskaičiavimo sąskaitoje Nr. 13/1 yra aiškiai nurodoma, kad UAB „Evrida“ skaičiuoja delspinigius. Be to, pareiškėjo pateiktoje delspinigių paskaičiavimo lentelėje nurodyta delspinigių suma nesutampa su CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta palūkanų norma - 6 procentų metinių palūkanų (0,016 procentų į dieną). Akivaizdu, kad UAB „Evrida“ savavališkai taikė 0,2 procentų delspinigių norma ir buvo paskaičiavusi delspinigius. Bankroto administratorius sutinka su teismo išvada, kad nesant raštiško susitarimo dėl netesybų skaičiavimo praleidus atsiskaitymo už paslaugas terminus, nėra teisinio pagrindo tvirtinti UAB „Evrida“ finansinį reikalavimą dėl 34 949,54 Lt delspinigių. UAB „Evrida“ su reikalavimu pridėjo PVM sąskaitas-faktūras, CMR važtaraščius bei delspinigių paskaičiavimo lentelę, tačiau nebuvo pridėti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad reikalavime nurodyti delspinigiai būtų skaičiuojami ir reikalaujami apmokėti iš UAB „Atrija“ dar iki bylos iškėlimo teisme. Tokių rašytinių įrodymų nebuvimas patvirtina, kad kreditorius iki šio momento neskaičiavo delspinigių ir nereikalavo jų sumokėti. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad delspinigiai, kai kita šalis prašo taikyti ieškinio senatį negali būti priteisiami už daugiau nei 6 mėnesius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kreditoriaus prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo netenkintas dalyje dėl delspinigių, yra pagrįsta ir teisėta.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CPK 6.71 str. 1 d.). CK 6.72 straipsnyje numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos. Tai reiškia, kad šalys dėl delspinigių gali susitarti bet kokiu rašytiniu dokumentu, netgi įrašant šią sąlygą ir į PVM sąskaitą-faktūrą bei pasirašant abiejų šalių įgaliotiems asmenims, svarbu, kad susitarimas dėl delspinigių būtų aiškiai ir suprantamai įformintas raštu.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų skaičiavimo praleidus atsiskaitymo už paslaugas terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš sutarties, nei iš PVM sąskaitų faktūrų turinio nėra pagrindo spręsti, kad toks susitarimas tarp šalių buvo, todėl nėra pagrindo jas priteisti (CK 6.72 str., CPK 178 str.).

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.), o tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam nereikia šių palūkanų įrodinėti - jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 str.). Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto argumentais, tačiau kartu pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti kreditoriui iš atsakovo kompensacines palūkanas, nes toks reikalavimas nei atsakovo bankroto administratoriui, nei pirmosios instancijos teismui pareikštas nebuvo, o visi kreditoriaus procesiniuose dokumentuose nurodomi reikalavimai, paaiškinimai ir paskaičiavimai negali būti traktuojami kitaip

Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditoriaus atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo padidinti teismo jau patvirtintą 2013 m. rugpjūčio 5 d. teismo nutartimi 102 875,11 Lt finansinį reikalavimą 39 494,54 Lt suma. Pagrindo kitais aspektais nagrinėti skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinės instancijos teismas neturi (CPK 320 str.). Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.