Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, M. G. (M. G.), dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad butas ir jo daiktinės teisės nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja kartu su šeima minėtame bute gyvena nuo 1994 metų. Pareiškėjai yra žinoma, kad buvo tvarkomi dokumentai prieš tai nurodyto buto privatizavimui, tačiau ši procedūra nebuvo užbaigta notarui taip ir nepatvirtinus 1995 m. lapkričio 21 d. buto pirkimo - pardavimo sutarties. Teigia, kad pareiškėja nurodytą butą įgyjo sąžiningai, nepažeisdama kitų asmenų interesų, visą laiką butu naudojosi sąžiningai, nuolat mokėjo buto administravimo ir eksploatavimo mokesčius, butą remontavo. Pretenzijų dėl buto valdymo pareiškėjai niekas nepareiškė. Norimą įgyti turtą pareiškėja valdė atvirai, nepertraukiamai daugiau nei 17 metų.

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti tenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatyme apibrėžtas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas. Pareiškėjai neįrodžius visų įgyjamosios senaties sąlygų, pareiškėjos pareiškimas neturėtų būti patenkintas.

3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą teismo prašo pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiga įrodyti įgyjamosios senaties sąlygų buvimą tenka pareiškėjai. Ginčo butas nebuvo privatizuotas. Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo butą valdo patikėjimo teise, kadangi neprivatizuoti būstai teisinio reglamentavimo pagrindu nuosavybės teise tenka valstybei. Pažymėjo, kad pareiškėjos sutuoktinis A. L. privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. L. šeimos nariams privatizavus paminėtą butą, antro buto privatizacija – (duomenys neskelbtini), nebuvo galima. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tiek butas (duomenys neskelbtini , yra privatizuoti. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui M. G.. Pareiškėja nepateikė duomenų apie ginčo buto faktinį naudojimą, nepateikė ir buto komunalinių mokesčių apmokėjimą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos ir jos šeimos deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja paveldėjo, pastaroji taip pat paveldėjo ir kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja savo pareiškimą palaikė, teismo prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad bute gyveno su savo sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais. Mokėjo komunalinius mokesčius. Teigia, kad iki apsigyvenimo minėtame bute, butas priklausė vyro darbovietei. Pažymėjo, kad buto savininkas buvo pareiškėjos sutuoktinis. Buto nuomos sutarties Klaipėdos miesto savivaldybė su pareiškėja niekada nesudarė. Klaipėdos miesto savivaldybė pareiškėjai pretenzijų, susijusių su buto valdymu, niekada nereiškė. Pareiškėja skolų, susijusių su butu, niekada neturėjo. Su komunalinių paslaugų tiekėjais sutartis dėl paslaugų teikimo pareiškėja yra sudariusi. Apie tai, kad pareiškėja gyvena bute, Klaipėdos miesto savivaldybė buvo informuota. Internetu mokesčius pareiškėja moka jau aštuonerius metus. Pareiškėjos atstovas advokatas V. Ž. pareiškėjos pareiškimą palaikė pilna apimtimi, teismo prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėja nuolatos moka buto išlaikymo mokesčius, skolų neturi. Daiktinės teisės į butą nebuvo įregistruotos, įrašų apie buto įgijimą nuosavybės teise nėra. Iki šiol pretenzijų dėl buto valdymo pareiškėja nesulaukė. Pareiškėja rūpinosi butu ir net atliko buto remonto darbus. Pareiškėja nuolatos valdė butą kaip savo ir save laiko teisėta buto savininke.

5. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko, prašė pareiškimo netenkinti. Pažymėjo, kad butas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį patikėjimo teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybė. Pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais. Privatizavimo subjektas iš vienos pusės buvo valstybė, iš kitos fizinis asmuo. Pagal pateiktus duomenis negalima identifikuoti ginčo buto. Buto pirkimo – pardavimo sutartis taip ir liko notaro nepatvirtinta. Valstybinės įmonės turėjo pareigą perduoti neprivatizuotus butus valstybei. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių ginčo bute atliktus pagerinimus.

6. Suinteresuoto asmens M. G. įstatyminė atstovė J. G. nurodė, kad M. G. yra jos brolis, ji yra paskirta M. G. turto administratore. M. G. nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. G. moka mokesčius už paminėtą butą. Pažymėjo, kad pastate yra bendro naudojimo tualetas, virtuvė, bendro naudojimo koridorius. Šį butą M. G. nupirko mama, šis butas nebuvo privatizuotas, buvo nupirktas iš kito fizinio asmens. Pareiškėjos pareiškimą prašo išspręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. vasario 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje) buvo įregistruota pareiškėjos I. L. ir A. L. santuoka, (įrašo Nr. 263) (b. l. 5). Pareiškėjos sutuoktinis A. L. 2002 m. birželio 9 d. mirė (b. l. 6). 1993 m. spalio 28 d. pareiškėjos sutuoktinis A. L. Valstybinei laivų krovos darbų kompanijai „Smeltė“ (dabartinis pavadinimas LKAB „K. S.“) (toliau tekste vartojamas buvęs pavadinimas - K. V. laivų krovos darbų kompanija „Smeltė“) pateikė prašymą leisti privatizuoti dviejų kambarių būstą, esantį adresu Taikos pr. 34 (t. 1, b. l. 33), Kiek vėliau - 1994 m. lapkričio 9 d. A. L. pakartotinai kreipėsi į K. V. laivų krovos darbų kompaniją „Smeltė“ prašydamas suteikti vieno kambario būstą (b. l. 4). 1995 m. lapkričio 21 d. pareiškėjos sutuoktinis A. L. ir tuometinė K. V. laivų krovos darbų kompanijos „Smeltė“ atstovė J. M. parašais patvirtino sutartį, pagal kurią A. L. parduodamas butas su bendro naudojimo patalpomis (pagalbinės patalpos, spinta, koridorius, virtuvė, tualetas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paminėta buto pirkimo - pardavimo sutartis notaro patvirtinta nebuvo. Buto techninės apskaitos byloje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), buto savininkas yra A. L.. Buto techninės apskaitos byloje yra nurodyta, kad buto plotas – 23,45 m² (b. l. 16-17). 1995 m. gegužės 18 d. perdavimo – priėmimo aktu K. V. laivų krovos darbų kompanija „Smeltė“ Valstybinei bendrabučių eksploatavimo įmonei (dabartinis pavadinimas UAB „Klaipėdos bendrabutis“) perdavė bendrabučio tipo gyvenamąjį pastatą – adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 39). K. V. laivų krovos darbų kompanijos „Smeltė“ bendrabučio (duomenys neskelbtini) priregistruotų gyventojų sąraše yra nurodyta, kad bute – (duomenys neskelbtini), buvo priregistruotas A. L. (b. l. 44). Pažymėtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, taip pat, nėra išviešintos ir Buto daiktinės teisės (b. l. 181). Bendrabutį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruoja šiame name įkurta Daugiabučių namo savininkų bendrija „Vaizdas“. Pareiškėjos I. L. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2002 m. vasario 25 d. – Rambyno g. 4-29, Klaipėdoje (b. l. 84). Paminėtas butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (b. l. 85). Kitas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (b. l. 87). Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. G. (b. l. 97). AB „Klaipėdos vanduo“ pranešimu patvirtino, kad Butui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis su I. L. nėra sudaryta. Analogišką informaciją pateikė ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (t. 2, b. l. 61-62). DNSB „Vaizdas“ 2019 m. lapkričio 26 d. pažymoje nurodyta, kad I. L. už Butui suteiktas paslaugas įsiskolinimų neturi (t. 2, b. l. 67). L. M. R. teismui duodamas žodinius paaiškinimus nurodė, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio kartu su pareiškėja gyvena Bute. Mokesčius už Butui suteiktas paslaugas, komunalinių paslaugų tiekėjams moka kiekvieną mėnesį. Dėl iškeldinimo iš Buto niekas niekada į liudytoją nesikreipė.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

8. Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, galimas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. CK 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Atsižvelgiant įstatyme numatytą reglamentavimą išskiriamos tokios nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑67/2011). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuojamas tik nustačius prieš tai nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos egzistavimą.

Dėl Buto nuosavybės teisių.

9. Byloje pateiktame VĮ „Registrų centras“ turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. pranešime yra nurodyta, kad Buto kadastriniai duomenys bei daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad Butas nebuvo privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, todėl pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Klaipėdos miesto savivaldybė Butą valdo patikėjimo teise.

10. 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis nurodė, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma. To paties įstatymo 11 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šį įstatymą sudaryta gyvenamojo namo, buto pirkimo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. Pažymėtina, kad 1995 m. lapkričio 21 d. pareiškėjos sutuoktinis A. L. ir tuometinė K. V. laivų krovos darbų kompanijos „Smeltė“ atstovė J. M. savo parašais patvirtino sutartį, kurios pagrindu A. L. buvo parduodamas butas su bendro naudojimo patalpomis (pagalbinės patalpos, spinta, koridorius, virtuvė, tualetas), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad paminėta Buto pirkimo - pardavimo sutartis notaro patvirtinta nebuvo. Fakto, kad paminėta sutartis notaro patvirtinta nebuvo, pareiškėja neginčija, priešingai, pareiškime pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis siekė butą privatizuoti, tačiau ši procedūra nebuvo užbaigta notarui taip ir nepatvirtinus 1995 m. lapkričio 21 d. Buto pirkimo - pardavimo sutarties. Iš to kas pateikta matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis, siekdamas nuosavybės teise įgyti ginčo Butą, turėjo pareigą sudaryti notaro patvirtintą Buto pirkimo – pardavimo sutartį. Iš į bylą pareiškėjos pateiktos Buto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pastaroji nėra notariškai patvirtinta, ko pagrindu, konstatuotina, kad Buto pirkimo – pardavimo sandoris yra negaliojantis ir ginčo Butas yra neprivatizuotas.

11. Savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise. Valstybės turtą, kuris buvo priskirtas savivaldybėms Vyriausybės sprendimais, bet pagal šį įstatymą nepriskiriamas jų nuosavybėn, savivaldybės valdo patikėjimo teise, iki Vyriausybė jį perduos valstybės valdžios, valdymo ar kitoms institucijoms. Savivaldybės jų nuosavybėn perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamosi įstatymais ir kitais teisės aktais (Įstatymo 2 straipsnio 1-3 dalys). Kaip Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas paaiškino, paaiškėjus, jog yra neprivatizuoti ir Klaipėdos savivaldybei neperduoti būstai, vadovaujantis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo patvirtinimo“, neprivatizuoti būstai perimami Klaipėdos savivaldybės nuosavybėn. Taip pat į bylą suinteresuotas asmuo pateikė 2013 m. lapkričio 27 d. perdavimo – priėmimo aktą Nr. (9-4)-114K, kuriuo Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduotas kitas šiam name neprivatizuotas butas – (duomenys neskelbtini). Iš pateikto matyti, kad esant susidariusiai situacijai – pareiškėjos sutuoktiniui neprivatizavus ginčo Buto, pastarasis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo pagrindu nuosavybės teise priklauso valstybei, - patikėjimo teise yra valdomas Klaipėdos miesto savivaldybės.

12. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Taigi valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Reikšminga tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad minėtas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi vien aplinkybė, kad teisės į daiktą (šiuo atveju Butą) neįregistruotos valstybės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-58/2007); ši norma yra draudžiamoji, todėl jos taikymas yra susijęs su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008). Teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reguliuojamasis imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011).

13. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir patikėjimo teise Buto valdymo teisė tenka Klaipėdos miesto savivaldybei, vadovaujantis prieš tai nurodytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis ir paminėta teismine praktika, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu taikyti įgyjamosios senaties instituto nuostatų, kadangi šio instituto pagalba valstybei nuosavybės teise priklausančio turto įgyti privačios nuosavybės teise negalima, todėl pareiškėjos pareiškimas netenkintinas.

14. Kiti pareiškėjos pareiškime nurodyti argumentai dėl įgyjamosios senaties sąlygų įgyvendinimo laikytini teisiškai nereikšmingais šios bylos nagrinėjimui, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos I. L. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.