Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „J. I.“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims (skolininkei) G. S., (skolininkės bendraturčiui) V. S., antstoliui A. A. dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui antstoliui A. A. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, suinteresuotas asmuo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Skolininkė G. S. ir suinteresuotas asmuo V. S. yra sutuoktiniai. Skolininkės G. S. sutuoktinis V. S. gauna pajamas. Antstolis (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės sutuoktinio V. S. darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų dalį, t. y. 35 procentus nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri neviršija vieno MMA ir pasiūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis išaiškino skolininkei, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujanti skolininkė užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos. Skolininkei neįgyvendinus siūlymo, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis gauna pajamas. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, darbo užmokestis ir kitos jam prilygintos pajamos laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkė su sutuoktiniu nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. Duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininkės ir jos sutuoktinio būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininkės ir jos sutuoktinio turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Suinteresuoti asmenys skolininkė ir jos sutuoktinis V. S. turi nepilnametį sūnų M. S., gimusį 2022 m. liepos 24 d.

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) G. S. atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad pinigai būtų nuskaičiuojami nuo jos vyro V. S. sąskaitos. Nurodė, kad savanoriškai sutinka mokėti kas mėnesį antstoliui po 30-40 Eur. Daugiau mokėti negali, nes turi mažametį vaiką.

Suinteresuotas asmuo V. S. pateiktame atsiliepime teismui nurodė, kad jo ir skolininkės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. S., o antstolio išieškoma suma atsirado iki jiems sudarant santuoką. Suinteresuoto asmens manymu, duomenų apie tai, kad skolininkė negali vykdyti prievolės iš savo asmeninio turto, nėra. Tuo tarpu skolininkė gauna tam tikras socialines išmokas, didesnes nei jo, iš kurių galimas išieškojimas. Be to, ji kreipėsi į antstolį ir susitarė, kad kiekvieną mėnesį įneš po 40 Eur. Nurodo, kad skolininkė turi galimybę mokėti skolą iš savo asmeninių lėšų, o jis neįgalus, gauna netekto darbingumo 262,50 Eur pensiją (gruodžio mėnesį gavo 237 eurus). Tai yra vienintelis gaunamų pajamų šaltinis, iš kurio nėra galimas išieškojimas, nes neviršija Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Be to, turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodo, kad žodiniu susitarimu su skolininke susitarė, kad jis skirs, būtent ½ savo pensijos vaiko išlaikymui. Išieškojimas iš jo ½ dalies netekto darbingumo pensijos pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Jo manymu, išimtiniu atveju, galimas tik ¼ dalies nustatymas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese ir nesudaro teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (Kauno apygardos 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1086-436/2017; Panevėžio apygardos 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-905-212/2017). Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo nesilaikyti suformuotos teismų praktikos ir nenustatyti skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vaikų išlaikymo pareiga negali paneigti kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininkės kreditorei priklausančio įsiskolinimo atlyginimo, todėl suinteresuoto asmens V. S. atsiliepime pateiktas prašymas dėl jo gaunamų pajamų nedalijimo, nes gauna tik netekto darbingumo pensiją ir turi išlaikyti nepilnametį sūnų, kuriam reikalingas išlaikymas, yra teisiškai nereikšmingi.

Vis dėl to teismas pažymi, kad nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šeimoje auga nepilnametis vaikas, kurio išlaikymui ir socialinės gerovės užtikrinimui reikalingos stabilios pajamos bei įvertindamas tai, kad V. S. gaunamos pamos yra minimalaus dydžio, šeimos pajamas sudaro tik skolininkės ir jo sutuoktinio gaunamos išmokos/pensija, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, jog skolininkei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ¼ dalis sutuoktinio V. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnis.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „J. I.“ pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ¼ dalis sutuoktinio V. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.