Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) UAB ,,Moment Credit“ prašymą suinteresuotiems asmenims D. J. (skolininkui), S. J. ir antstoliui S. V. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB ,,Moment Credit“ prašė teismo nustatyti skolininko D. J. ir jo sutuoktinės S. J. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, kad antstolis S. V. vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-4448-835/2009 dėl 1004,69 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. J. pareiškėjo naudai. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė S. J. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas iš UAB ,,Virtual business corporation“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria nukreiptas skolos išieškojimas į fizinio asmens turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. L2-4448-835/2009 dėl 1004,69 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojos UAB „Moment Credit“ naudai.Antstolis 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. 0127/11/01840, kuriuo areštavo skolininko D. J. sutuoktinės S. J. gaunamo darbo užmokesčio dalį, kurią sudaro 564,77 Eur skola, 5 procentai metinių palūkanų ir 43,23 Eur vykdymo išlaidų. Antstolis minėtame patvarkyme nurodė, kad vadovaudamasis CPK 733 –743 straipsnių nuostatomis reikalauja iš skolininko sutuoktinės ½ darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininkės sutuoktinės ½ užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (1 MMA) ir 20 procentų nuo ½ darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, 2016 m. lapkričio 29 d. raštu pasiūlė pareiškėjai UAB „Moment Credit“ iki 2017 m. sausio 29 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būtų vykdomas išieškojimas.Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo turto lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė turto dalis (CPK 3.123 str. 1 d.). Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Tačiau pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3.118 ir kiti str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Skolininko D. J. ir S. J. santuoka sudaryta 2007 m. liepos 14 d. Priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko D. J. pradėtas 2009 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, tiek išieškojimas iš skolininko D. J., tiek pareiškėjos UAB „Moment Credit“ pareiškimas teismui paduotas D. J. ir S. J. esant santuokoje. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodė tai, kad jo ir sutuoktinės šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šeimos mėnesio pajamos yra mažesnės nei 153 Eur vienam asmeniui, jo nuomone, kreditorius jau gauna dalį apelianto sutuoktinės atlyginimo, todėl pareiškėjo prašymas išieškoti didesnę dalį pajamų yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese ir nesudaro teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį (CPK 178 str.).Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.