- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-905-212/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08606-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Suinteresuotas asmuo
- S. B., Č. B.
- Pareiškėjas
- UAB „4finance“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuoti asmenys S. B., Č. B., antstolis D. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „4finance“ prašo nustatyti, kad skolininko Č. B. sutuoktinės S. B. gaunamas darbo užmokesčio ir jam prilygintos išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui Č. B., t. y. iš šios dalies galimas priteistos sumos išieškojimas.Nurodė, kad antstolio D. Š. kontorai pateikė vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-3250-855/2016 dėl 994,27 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš Č. B.. Antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes skolininkas registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, dirba, tačiau atsižvelgiant į darbo užmokestį bei turimų įsiskolinimų dydį skolos padengimas per 6 mėnesius yra abejotinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus mieto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino, nustatė, kad skolininkui Č. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės S. B., darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų.Nustatė, kad antstolis D. Š. vykdo 2016-06-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-3250-855/2016 dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko Č. B. išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „4finance“. Vykdomojoje byloje nenustatė, kad skolininkas Č. B. turėtų jam priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Skolininkas dirba UAB „Vilniaus kooperacijos prekyba“ ir gauna 473,51 Eur darbo užmokestį. Skolininkas Č. B. su suinteresuotu asmeniu S. B. yra susituokę nuo 2007-06-09, vedybų sutarties nėra sudarę. Suinteresuotas asmuo S. B. gauna darbo užmokestį. Antstolis D. Š. 2016-12-27 turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas ir 2016-12-27 patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.Teismas konstatavo, kad skolininkas Č. B. jam priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą per šešis mėnesius, neturi. Aplinkybių, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, nenustatė. Todėl teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens S. B. darbo užmokestis abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais motyvais:Turtui, kurį ji gavo pagal dovanojimo sutartį yra nustatytas uzufruktas, todėl jo pilnai valdyti negali. Kartu su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus, todėl jei bus nuskaičiuojamos lėšos iš jos atlyginimo sutuoktinio skolai dengti, neliks net minimalaus pragyvenimo šaltinio 4 asmenims ir ji negalės išlaikyti vaikų. Sutuoktinis turi ir kitų įsiskolinimų, jam iš atlyginimo atskaitoma 50 proc. darbo užmokesčio. Ji taip pat turi kreditą UAB „4finance“, kurio suma šiai dienai yra 121 Eur, paskolą UAB „Bingbank“, kurios mėnesio įmoka yra 87 Eur. Prašo teismo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes bei panaikinti priimtą sprendimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantė savo atskirojo skundo motyvus, kad neliks pajamų išlaikyti vaikus nepagrindė galiojančiomis teisės normomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Byloje nustatyta, kad antstolio D. Š. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 543,89 Eur skolos, 44,38 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 6 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko Č. B. kreditorei UAB „4Finance“. Antstolis nustatė, kad skolininkas Č. B. registruoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi, dirba, tačiau turi daug įsiskolinimų ir skola negali būti padengta per CPK 663 straipsnio 1 dalies numatytą 6 mėnesių terminą. Kadangi skolininkas 2007 m. birželio 9 d. sudarė santuoką su S. B., kuri dirba UAB „Alauša“ ir gauna atlyginimą, pasiūlė kreditoriui UAB „4Finance“ kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio (redakcija iki 2017 m. birželio 30 d.) 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.Duomenų, kad Č. B. ir S. B. santuoka yra nutraukta, kad jie yra sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Č. B. ir S. B. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Iš vykdomosios bylos Nr.eL2-3250-855/2016 matyti, jog skolininkas Č. B. neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ir tokiu būdu užtikrinti kreditoriaus interesus. Todėl teismas pagrįstai nustatė, jog skolininko Č. B. sutuoktinės S. B. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė ½ skolininko Č. B. dalį.Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad išieškant iš jos darbo užmokesčio sutuoktinio skolas, negalės išlaikyti vaikų. Duomenų, patvirtinančių kad Č. B. neteikia vaikams išlaikymo, apeliantė nepateikė. Be to, vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese ir nesudaro teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.