Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-04-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-5-1033/2020Nutartis · 2020-01-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-360-1033/2020Nutartis · 2020-05-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
1S-156-885/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22782-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nuteistasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-885/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22782-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti civiliniam ieškovui priteistą žalą. Iš E. P. priteista civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 790,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam E. P.. Nors teismas pripažino, kad nuteistasis E. P. tik iš dalies vykdė teismo įpareigojimus, todėl yra formalus pagrindas laisvės apribojimo bausmę pakeisti kita griežtesne bausme – areštu, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis teikimo nagrinėjimo metu dėjo pastangas, oficialiai įsidarbino ir šiuo metu dirba, pradėjo mokėti žalą, vieną kartą nebuvo rastas namuose, kaip pats nurodė, daugiau dėl nesusipratimo, nes užmigo su ausinėmis ir negirdėjo skambučių, iki probacijos pabaigos dar yra pakankamai laiko, jis gali pasitaisyti ir vykdyti paskirtus įpareigojimus, todėl probacijos metu nustatyti pažeidimai, neturėtų būti lemiamas pagrindas pakeisti bausmę, kurios didesnę dalį jau atliko. Bausmės pabaiga 2020 m. kovo 15 d., teikimas paduotas pirmą kartą, E. P. iki bausmės vykdymo pabaigos dar gali įrodyti, kad padarė išvadas ir pasitaisė. Atkreipė nuteistojo E. P. dėmesį, kad jam nevykdant teismo įpareigojimų, Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą su nauju teikimu ir laisvės apribojimo bausmė jam gali būti pakeista į areštą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas ir E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

4. Nuteistasis E. P. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį prašydamas ją panaikinti ir probacijos tarnybos teikimą atmesti.

4.1. Skunde nesutinka, kad jis sistemingai daro administracinius nusižengimus ir neatlygina žalos. Pažymėjo, kad jis stengiasi dirbti visus įmanomus darbus. Jei dirba nelegaliai, negali įrodyti. Jis teismui nurodė, kad nelegaliai dirba statybose ir galės sumokėti nemažą sumą (500 Eur). Taip pat teismui nurodė, kad užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje.

4.2. Į 2020 m. gegužės 15 d. posėdį neatvyko, tačiau skambino į teismą ir domėjosi, ką jam toliau daryti. Kadangi šalyje buvo paskelbtas karantinas ir įstaigos dirbo nuotoliniu būdu, tiesiog pagalvojo, kad teismas bylą nagrinės rašytinio proceso tvarka, todėl į teismo posėdį neatvyko. Pasak nuteistojo, jis visada aktyviai domėjosi byla bei tolimesne eiga, siekdamas išsiaiškinti, kokių tolimesnių veiksmų turi imtis, kad nebūtų pažeistos jo nuosprendžio įvykdymo sąlygos.

4.3. Pažymėjo, kad atlyginta žala ne 70 Eur, o žymiai didesnė suma. Apygardos teismui pateikė mokėjimų išrašus, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 9 d. pervedė 200 Eur, 2020 m. sausio 13 d. – 40 Eur, 2020 m. balandžio 1 d. – 70 Eur ir 2020 m. gegužės 15 d. – 200 Eur. Nuteistojo teigimu, tai rodo, kad jis tikrai moka po tiek, kiek išgali. Jis yra jauno amžiaus, linkęs taisytis, intensyviai ieško darbo, todėl prašo suteikti jam galimybę laikytis įstatymų.

4.4. Taip pat skunde nesutinka, kad jis padarė tris administracinius nusižengimus. Jis, norėdamas išmokėti žalą, 2020 m. vasario 21 d. pardavė jam priklausantį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O. B. už 200 Eur (pridėjo pirkimo pardavimo sutartį), tačiau pastarasis per 10 dienų, dėl paskelbto karantino, neužregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu. Paskutiniai 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. kovo 12 d. administraciniai nusižengimai buvo padaryti ne jo, o O. B.. Todėl, pasak nuteistojo, negalima teigti, kad jis sistemingai daro administracinius nusižengimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. skundas atmetamas

5. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės esmė – nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. BK 48 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė yra keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Tačiau prieš keisdamas bausmę teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas ir pan. Sprendžiant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam E. P. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė apima tris įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir atlyginti civiliniam ieškovui priteistą žalą.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad po teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties, kuria probacijos tarnybos teikimas buvo atmestas ir nuteistajam buvo suteikta galimybė tinkamai vykdyti jam paskirtą bausmę, tačiau E. P. ir toliau vengė ją vykdyti. Nuo 2020 vasario 13 d. į Probacijos tarnybą neatvyko, telefonu neatsiliepė, informacijos apie užimtumą nepateikė. „Sodros“ duomenimis oficialiai niekur nedirba, taip pat nesiregistravo Užimtumo tarnyboje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. – 2020 m. kovo 2 d., užsiregistravo tik 2020 m. kovo 2 d. Nuo 2020 m. sausio 14 d. administracine tvarka E. P. baustas du kartus – 2020 m. sausio 19 d. pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį (važiavo viešuoju transportu be bilieto); 2020 m. balandžio 28 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį (neturėdamas teisės 2020 m. vasario 28 d., 5.57 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kuris nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), o tuo pačiu pažeidė teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Nors nuteistasis teigia, kad buvo nepagrįstai nubaustas, nes 2020 m. vasario 21 d. pardavė jam priklausantį automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) O. B., kuris automobilio neužregistravo savo vardu, tačiau šis nutarimas įsiteisėjęs ir nuteistasis negali iš naujo kvestionuoti įsiteisėjusiu nutarimu nustatytų aplinkybių. Taip pat 2020 m. balandžio 17 d. jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2020 m. kovo 12 d., 13.19 val. fiksuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje (neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, greitį viršijo 28 km/val. (įvertinus paklaidą)), sprendimas dėl nuobaudos dar nepriimtas. Pažymėtina ir tai, kad iki pirmo teikimo 2019 m. lapkričio 14 d. nagrinėjimo teisme nuteistasis administracine tvarka buvo baustas 10 kartų, bendra nesumokėtų baudų suma – 4 024 Eur. Be to, E. P. įpareigojimą atlyginti turtinę žalą vykdė iš dalies.

8. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo skundo teiginiu, jog jo atlyginta žala ne 70 Eur, o žymiai didesnė suma. Apygardos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (išrašą iš antstolių informacinės sistemos registro) apie šios aktualios vykdomosios bylos Nr. 0157/19/01460 informaciją bei susisiekęs su antstoliu telefonu, nustatė, kad E. P. 1 790,80 Eur turtinės žalos nuo 2019 m. gegužės 15 d. (probacijos pradžios) iki 2020 m. kovo 15 d. (bausmės pabaigos) atlygino: 2020 m. sausio 10 d. – 200 Eur; 2020 m. sausio 13 d. – 40 Eur, ir antrojo teikimo nagrinėjimo metu: 2020 m. balandžio 2 d. – 70 Eur; 2020 m. gegužės 15 d. – 200 Eur. Nuteistasis skunde teigia, kad stengiasi dirbti visus įmanomus darbus, dirbti nelegaliai, nes šalyje paskelbus karantiną sunku rasti darbą, todėl žalą stengiasi atlyginti pagal išgales. Apygardos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad jam bausmė baigėsi 2020 m. kovo 15 d. iki karantino paskelbimo 2020 m. kovo 16 d., o iki bausmės pabaigos nuteistas padarė tik dvi įmokas.

9. Turtinės žalos atlyginimas per atitinkamą terminą buvo skirtas įgyvendinant teisingumo principą, kad civiliniam ieškovui būtų kuo greičiau atlyginta turtinė žala, pašalintos nusikaltimų pasekmės. Dėl tos pačios turtinės žalos atlyginimo išieškojimo civiliniam ieškovui teismo yra 2019 m. gegužės 8 d. išduotas vykdomasis dokumentas, todėl, nors nuteistajam teismo nustatytu laiku visiškai neįvykdžius šio įpareigojimo, civilinio ieškovo teisės ir teisėti interesai neliks neapginti, kadangi likusi dar neatlygintina turtinės žalos dalis (1 461,04 Eur) bus išieškota ir jau yra išieškoma priverstinai antstolio. Tačiau šios aplinkybės jokios teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo kontekste neturi, kadangi laisvės apribojimo bausmės pakeitimui areštu nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar draudimų nevykdymo, administracinio nusižengimo ar naujos nusikalstamos veikos padarymo fakto. Pakanka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį, o nagrinėjamu atveju matyti, jog nuteistasis jam paskirtus įpareigojimus vengė vykdyti, darė administracinius nusižengimus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog teismas, skirdamas nuteistajam E. P. laisvės apribojimo bausmę, siekė ne tik jį nubausti, bet ir pozityviai veikti jo elgesį, todėl nustatė įpareigojimus, kurie padėtų užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį, leistų suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes, atsakomybės už savo veiksmus neišvengiamumą. Akivaizdu, jog, probuojamam asmeniui nevykdant kartu su laisvės apribojimo bausme teismo paskirtų įpareigojimų pilna apimtimi, bausmės tikslai sėkmingai pasiekti negali būti.

10. Nuteistojo skunde taip pat teigiama, jog arešto jam paskyrimas yra neprotinga ir neproporcinga bausmė, kadangi jis yra jauno amžiaus, linkęs taisytis. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog priėmus sprendimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, tais atvejais, kai asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, nuteistajam nėra paskiriama nauja bausmė, taigi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, jo padarytų nusikaltimų sunkumas ir pobūdis bei elgesys po jų įvykdymo, jokios reikšmės teisingo sprendimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu priėmimui neturi. Šios aplinkybės svarbios tik individualizuojant apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriamą bausmę. Tuo tarpu sprendimo tenkinti probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu ar jį atmesti priėmimui reikšmės turi tik tai, ar nuteistasis probacijos laikotarpiu tinkamai laikosi jam nustatytų draudimų, vykdo skirtus įpareigojimus bei pareigą tinkamai už juos atsiskaityti.

11. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino nuteistojo asmens bylos duomenis ir pagrįstai jam skirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė areštu. Asmuo, kuriam yra paskirti teismo įpareigojimai, privalo juos vykdyti besąlygiškai, o iš nuteistojo veiksmų viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu matyti jo itin neatsakingo požiūrio demonstravimas bei teismo įpareigojimų vykdymo ignoravimas. Nevykdant įpareigojimų, konstatuojama, kad nevykdoma ir laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas sudaro teisinę galimybę ją keisti areštu (BK 48 straipsnio 10 dalis), todėl konstatuojama, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria tenkintas probacijos tarnybos teikimas ir E. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista arešto bausme, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apelianto skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį galioti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus