Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-05-07 · Civilinė byla Nr. 2A-247-71/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
2A-247-71/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.), Egidijus Mockevičius
Ieškovas
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-247-71/2012

Teisėja V. Liauzginienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02158-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 44.1.; 44.2.; 44.5.2.17.;121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės, teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Policijos departamentas prie LR VRM ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo A. S. 28 018,98 Lt patirtą turtinę žalą dėl kompensacijos išmokėjimo policijos pareigūnui R. G.. (1-5 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad 2008-10-13, 16 val. 44 min., kelio Telšiai – Varniai – Laukuva 26 kilometre, patruliavę Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai R. G. ir S. P., nustatę, kad 172 km/h greičiu važiuoja automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdė šį automobilį, tačiau automobilis nesustojo ir padidinęs greitį, nuvažiavo link Varnių miesto. Policijos pareigūnai minėtą automobilį persekiojo, tačiau automobilis vis tiek nestojo ir (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į namo kiemą, įvažiavo į kieme esantį garažą. Policijos ekipažas, įvažiavęs į kiemą, sustojo prie atidarytų garažo vartų. R. G. staiga išlipo iš automobilio ir ėjo sulaikyti automobilio Audi A8 vairuotojo, t.y. atsakovo, tačiau staiga iš garažo išbėgęs šuo puolė R. G. ir pastarajam įkando į dešinės kojos kelią. R. G. buvo padaryta dešinio kelio plėštinė 8x3 cm dydžio žaizda bei suplėšytos tarnybinės uniformos kelnės. Dėl patirtų sužalojimų R. G. nuo 2008-10-13 iki 2008-11-18 gydėsi, nedirbo. Remiantis tarnybinio patikrinimo dėl pareigūno sužalojimo surinkta medžiaga, konstatuota, kad patrulis R. G. 2008-10-13 traumą patyrė tarnybos metu, vykdydamas tiesiogines funkcijas, pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui. Kadangi atsakovas nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymų, stabdomas nestojo, įvažiavęs į kieme esantį garažą, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, nesulaikė šuns, kuris užpuolė pareigūną R. G., ko pasėkoje pareigūnas buvo sužalotas, jam buvo padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų policijos pareigūnui R. G. ieškovas išmokėjo 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 27143,49 Lt piniginę kompensaciją ir 875,49 draudimo išmoką, iš viso išmokėjo 28018,98 Lt, todėl įgijo regreso teisę į žalą padariusį atsakovą.

Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (41-43 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad 2008-10-13, po pietų grįžo namo. Kartu grįžo žmona, marti ir dvi anūkės. Tik spėjo garaže pastatyti automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai į kiemą įvažiavo policijos automobilis ir sustojo prie pat įvažiavimo į garažą, ant torso, ant kurio pririštas šuo. Policijos automobilio priekis net įlindo į garažą. Iš pradžių vienas policijos pareigūnas bandė išlipti iš automobilio, tačiau pamatęs pribėgusį šunį, dureles uždarė ir iš automobilio nebelipo. Tada kitoje pusėje sėdėjęs pareigūnas išlipo į lauką ir staiga prie jo pribėgęs šuo, stvėrė koją. Viskas įvyko labai greitai, todėl jis neturėjo jokių galimybių sulaikyti šunį. Paskui jis šunį nuo policijos pareigūno nutempė, tačiau pareigūnui jau buvo perkąsta koja. Teigia, kad patys pareigūnai kalti dėl šuns padarytų sužalojimų, nes matė, kad prie ūkinio pastato bėgioja ant troso pririštas šuo. Ant įvažiavimo vartų yra pakabintas įspėjimas apie piktą šunį. Dėl ko atvažiavo policijos pareigūnai jis nesuprato, nes jokių pažeidimų nebuvo padaręs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu atmetė ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo. Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, priteisė į valstybės pajamas 14 litų 60 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (83-86 b. l.).

Teismas nustatė, kad policijos pareigūnui R. G. draudimo išmoka ir piniginė kompensacija buvo išmokėtos už tai, kad jis, vykdydamas tarnybines pareigas, buvo sužalotas, dėl ko nuo 2008-10-13 iki 2008-11-18 buvo nedarbingas, gydėsi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. nustatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad atsakovas nepadarė kokių nors teisės pažeidimų, dėl ko policijos pareigūnams buvo būtina jį sulaikyti. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas šunį laikė pažeisdamas gyvūnų laikymo taisykles. Teismas nurodė, kad byloje nėra ir duomenų, jog atsakovas sąmoningai siekė, kad šuo sužalotų policijos pareigūną arba sąmoningai leido šuniui tai daryti, elgėsi neapdairiai. Priešingai, policijos pareigūnai elgėsi neatsargiai, nes, matydami įspėjimą apie kieme esantį piktą šunį bei prie pagalbinio pastato pririštą šunį, privažiavo prie pat šio pastato, nors galėjo sustoti ir toliau, dėl ko R. G., išlipus iš tarnybinio automobilio, pririštas šuo jį pasiekė ir sužalojo. Kadangi viskas įvyko labai greitai, todėl teismas laikė visiškai tikėtina, jog atsakovas neturėjo jokių galimybių imtis priemonių, kad šuo būtų sulaikytas. Teismas pažymėjo, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Taigi, nenustačius, kad atsakovo šuo policijos pareigūną R. G. sužalojo dėl atsakovo kokių nors neteisėtų veiksmų ar kaltės, atsakovui neatsiranda LR CK 6.280 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. numatyta pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, atsiradusią dėl policijos pareigūnui R. G. išmokėtos piniginės kompensacijos ir draudimo išmokos, todėl ieškinį teismas atmetė ir iš ieškovo priteisė į valstybės pajamas 14,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Policijos departamentas prie LR VRM prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti pilnai (90-91 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas teigia, kad atsakovas matė į savo privataus namo kiemą įvažiavusį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir iš jo išlipančius policijos pareigūnus, todėl turėjo galimybę įspėti policijos pareigūnus apie kieme laikomą pririštą agresyvų šunį, kuris turi galimybę laisvai judėti po visą namo kiemą bei įkasti prie jo prisiartinantiems asmenims. Priešingai, atsakovas pradėjo konfliktuoti su policijos pareigūnais, nepakluso jų prašymui išsiaiškinti įvykio, dėl kurio pareigūnai atvyko i atsakovo kiemą, aplinkybių;

Žemesnės instancijos teismas

2. Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. Tl-362 yra patvirtintos Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklės. Apeliantas mano, kad atsakovas pažeidė Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisykles, jų nesilaikymo dėl ko ir buvo sužalotas policijos pareigūnas, kuris vykdė tarnybines pareigas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka (93-94 b. l).

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Apelianto teiginiai visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nesuformuluoti teisiniai argumentai, kuriais remiantis prašoma apeliacinį skundą patenkinti. Apeliaciniame skunde policijos darbuotojų „neįspėjimas“ apie laikomą šunį ir „saugumo neužtikrinimas“ policijos darbuotojui išlipus iš tarnybinio automobilio, apelianto nepagrindžiami ir nenurodomi kokie atsakovo veiksmai laikytini neatsargūs ar neteisėti. Policijos automobiliui sustojus priekine dalimi prie pat garažo durų, mašinai jau netgi kirtus garažo durų liniją, šuo apibėgo mašinos priekinę dalį ir per porą sekundžių įkando, išlipusiam policijos darbuotojui, į koją. Per trumpą laiko atkarpą ką nors padaryti, sulaikyti šunį, atsakovas neturėjo jokių galimybių. Teigia, kad deliktinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina, nes ieškovas turi įrodyti atsakovo kaltų veiksmų faktą ir, kad atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Nesant neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės, civilinė atsakomybė, nesant bent vieno iš šių elementų, kaip nurodyta teismo sprendime, neatsiranda. Atsakovo atsakomybę paneigia teismo nustatyti faktai, kad ant įvažiavimo į mano namų valdos kiemą vartų ir tvoros pakabinti net du įspėjamieji ženklai „Atsargiai, piktas šuo“, nuo vartų iki garažo yra net 42 metrų atstumas, kur policijos darbuotojai galėjo sustoti, o šuns būda ir šuo matomi jau nuo pat vartų. Lentelė su užrašu „Atsargiai, piktas šuo“ yra standartinė ir nereiškia šuns agresyvumo „Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių“ 7 punkte nurodytos sąvokos prasme, šuo yra paprastas kiemsargis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atsakovas A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, atsakovas turėjo galimybę išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Nagrinėdamas civilines bylas dėl žalos atlyginimo, padarytos sužalojus asmenį, ar atėmus gyvybę, teismas pirmiausia privalo išsiaiškinti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, be kurių atsakomybė iš viso neatsiranda. Nagrinėjamu atveju deliktinei atsakomybei atsirasti būtina atsakomybės sąlygų visuma: turi būti nustatyta žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Žalos faktą, jos dydį, priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus turi įrodyti ieškovas.

Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad dėl atsakovo A. S. kaltų veiksmų, tai yra Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių nesilaikymo, buvo sužalotas policijos pareigūnas, vykdantis tarnybines pareigas, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Telšių rajono apylinkės prokuratūros 2010-03-24 nutarimas, patvirtina, kad A. S. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesant padarytos veikos, turinčios LR BK 286 str. numatytų nusikaltimo požymių. R. G. išaiškinta teisė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo privataus kaltinimo tvarka kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą (33-34, 51 b. l.). R. G. dėl padaryto sužalojimo į Telšių rajono apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka nesikreipė. Telšių rajono apylinkės teismo 2009-01-16 nutarimas patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. dėl pažeidimų numatytų LR ATPK 124 str., 6 d., 130 str. 1 d., administracinė byla nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (15-22, 31-32, 49 b. l.). Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas būtų pažeidęs Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T1-362 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių 33 ir 46 punktus. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo A. S. kalti ir neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra nustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų dėl atsakovo teisės pažeidimų padarymo, dėl ko policijos pareigūnams buvo būtina jį sulaikyti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas šunį laikė pažeisdamas gyvūnų laikymo taisykles. Byloje nėra ir duomenų, jog atsakovas sąmoningai siekė, kad šuo sužalotų policijos pareigūną arba sąmoningai leido šuniui tai daryti, ar elgėsi neapdairiai. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad pačių policijos pareigūnų veiksmuose yra neatsargumo, nes policijos pareigūnai įvažiavo į privatų namų valdos kiemą per vartus, ant kurių matosi užkabintas įspėjamasis ženklas „Atsargiai, piktas šuo“. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nuo kiemo vartų iki garažo yra gana didelis atstumas, atsakovo teigimu apie 42 metrų, todėl matydami įspėjimą apie kieme esantį piktą šunį bei prie pagalbinio pastato pririštą šunį, pareigūnai privažiuodami prie pat šio pastato tinkamai neįvertino situacijos, nors turėjo galimybę sustoti ir toliau, ir taip išvengti šuns padaryto sužalojimo (62-63 b. l.). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė tikėtina, jog atsakovas neturėjo jokių galimybių imtis priemonių sulaikyti šunį. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių šuns laikymą, todėl šiuo atveju nėra atsakovo neteisėtos veikos. Nėra vieno iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius, jog atsakovo A. S. šuo policijos pareigūną R. G. sužalojo dėl atsakovo kokių nors neteisėtų veiksmų ar kaltės, atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti ieškovui padarytą žalą, atsiradusią dėl policijos pareigūnui R. G. išmokėtos piniginės kompensacijos ir draudimo išmokos, laikytina teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, teisingam ginčo išsprendimui, svarbias aplinkybes ištyrė visapusiškai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus Mockevičius