- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2S-2211-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14291-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- R. Š.
- Ieškovas
- A. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Š., kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės, priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsakovo vardu įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 799/2899 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti daline sutuoktinių nuosavybe, ½ dalį šio turto priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovo vardu įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 4,5/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), ir 2953,5/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ½ dalį šio turto priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šeimos turtu – butais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei areštuoti atsakovo vardu registruotą turtą – butus, esančius (duomenys neskelbtini), 9/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), 5907/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) ir 799/2899 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iki bus išspręstas šio turto priklausomybės nuosavybės teise klausimas. Nurodė, kad butuose yra ir ieškovei priklausantys daiktai, rūbai, baldai, kyla pagrįsta rizika, kad sužinojęs apie pareikštą ieškinį atsakovas bandys riboti ieškovės teisę patekti į minėtus būstus. Taip pat atsakovas yra ieškovei sakęs, kad perleis turtą kitiems asmenims be ieškovės sutikimo. Šiuo metu pas atsakovą yra atvykusi dukra ir yra tikimybė, kad minėtą turtą, registruotą atsakovo vardu, jis gali perleisti dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-05-18 nutartimi prašymą tenkino iš dalies: taikė laikinąją apsaugos priemonę – areštavo atsakovui R. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 19/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5907/10000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 799/2899 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); areštuoto turto saugotoju ir administratoriumi paskyrė atsakovą. Teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama areštuoti atsakovo vardu registruotą turtą, nurodė, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovės pareikštą ieškinį, gali turtą perleisti trečiajam asmeniui (savo dukrai). Ieškovės ieškinio reikalavimai nukreipti į nekilnojamąjį turtą, kurį ieškovė siekia pripažinti bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl siekiant užtikrinti ieškovės reikalavimus šis turtas turi būti išsaugotas iki sprendimo priėmimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, sudaro pagrindą manyti, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonės, gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra būtinas, ieškovės prašymas tenkinamas, taikant ginčo turto areštą. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pakankamas ieškovės ieškiniui užtikrinti, ekonomiškas ir proporcingas siekiamiems tikslams.Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šeimos turtu. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog minėtas turtas yra ieškovės ir atsakovo šeimos turtas, visos su butų naudojimu susijusios aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, ar minėtas turtas, valdomas atsakovo asmeninės nuosavybės teise, yra šeimos turtas. Atsižvelgiant į tai, įpareigojimo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šeimos turtu teismas netaikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-18 nutarties dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas netyrė ir nepasisakė dėl prima facie ieškinio įvertinimo. Visas atsakovo vardu registruotas turtas yra jo įgytas gerokai anksčiau iki santuokos ieškove sudarymo (2008-04-11). Atsakovė nutylėjo, jog tai buvo ne pirmoji jos santuoka ir tai, kad pirmoji jos santuoka nutraukta 2006-11-19, o po santuokos nutraukimo ieškovė jokio reikšmingo turto neįgijo. Tai patvirtina, jog atsakovas turtą įgijo ieškovei būnant santuokoje su kitu vyru ir tai iš esmės labai sumažina tikimybę, jog dėl ieškovės reikalavimų gali būti priimtas jai palankus sprendimas. Teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, nepagrįstai vadovavosi ieškovės deklaratyviais teiginiais dėl neva galimo turto perleidimo tretiesiems asmenims kaip pagrindu suvaržyti atsakovo teises. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, jog jis ketina perleisti ar įkeisti turtą. Nesant tokių duomenų teismo išvados, jog atsakovas gali vengti įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepagrįstos.Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, teismas nenustatė. Atsakovo disponavimo turtu teisė dar iki prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo apribota antstolių taikytais areštais, apsunkinta hipoteka ir tuo, kad atsakovui turtas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas ketina perleisti turtą dukrai, neatitinka tikrovės, nes ji išvykusi į savo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Vien tai, kad tarp šalių kilo ginčas, nėra pagrindu spręsti, jog atsakovas turi ketinimų turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti teismo sprendimą. Ieškovė A. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad nepaisant to, kad pirmoji jos santuoka teisiškai buvo nutraukta tik 2006 m., tačiau faktinis jos ir buvusio vyro gyvenimas nutrūko apie 1999 m. vidurį, todėl aplinkybė dėl ankstesnės ieškovės santuokos su šiuo turtu niekaip nėra susijusi. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo apsunkintas areštu ar hipoteka ne ieškovės, o kitų trečiųjų asmenų naudai, todėl šie apsunkinimai niekaip nesusiję su ieškovės reikalavimų atsakovui įvykdymu. Atsakovo teiginys, neva dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypą savaime varžo jo teises disponuoti jo vardu registruota žemės sklypo dalimi, yra nepagrįstas.Laikinosios apsaugos priemonės byloje reikalingos ieškovės interesams užtikrinti, nes ieškovė viešuose registruose nėra nurodyta areštuoto turto savininke, todėl šio turto perleidimo atveju ji nebūtų apie tai informuota. Šį turtą atsakovas gali stengtis perleisti ne tik savo artimiesiems giminaičiams, pavyzdžiui, dukrai, bet ir bet kuriems kitiems tretiesiems, taip išvengiant turto padalijimo tarp sutuoktinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – ieškovės ištuokos liudijimą, ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė buvusio sutuoktinio raštą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant ieškovės ir atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, todėl nurodytus naujus įrodymus priima.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, tuo tarpu ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovo argumentu iš esmės nesutinka bei pažymi, jog duotuoju momentu yra vertinamas tik ieškinio tikėtinas, t. y. prima facie, pagrįstumas, byla nėra nagrinėjama iš esmės. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje eksplicitiškai nenurodė, jog laiko ieškinį tikėtinai pagrįstu, ginčo nutarties turinys tokią teismo išvadą suponuoja, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio tikėtino pagrįstumo netyrė ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė yra suformulavusi aiškius reikalavimus dėl šalių turto po santuokos nutraukimo padalijimo, grindžia juos prie ieškinio pridėtais įrodymais. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pakankamas prielaidas spręsti, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, t. y., egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo – tokios grėsmės nėra. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčo nekilnojamojo turto areštu yra siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Ginčo turto apsunkinimas kitais areštais, įkeitimais, savaime nesuponuoja ginčo turto, o tuo pačiu ir ieškovės interesų, apsaugos visu šios bylos kontekste aktualiu laikotarpiu. Nors į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas atliko vienokius ar kitokius tiesioginius veiksmus, kurie apsunkintų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenų visuma suponuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-18 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo R. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.