- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- 2-1199-330/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- D. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. T., prašydamas: 1) 2009 m. vasario 10 d. susitarimą, sudarytą su atsakovu G. T., pripažinti neįvykdytu dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti 1 448 Eur baudą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 3) priteisti 65 301 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
2. Jo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas bankuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ieškinio iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo manyti, jog ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą galbūt pažeistų jo teisių gynybos būdą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
5. Spręsdamas dėl kitos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien ieškinio sumos dydis negali būti absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas konstatavo, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas pateikė tik argumentus dėl didelės reikalavimo sumos ir nenurodė jokių kitų argumentų, kurie galėtų pagrįsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos dydžio, priežastinio ryšio, kaltės, savaime negali būti laikomi pakankamais nei atsakovo turtinei padėčiai, nei jo (ne)sąžiningumui nustatyti, nes tokių aplinkybių pagrįstumas vertinamas ir gali būti konstatuotas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas D. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktas remiantis Civilinio proceso kodekso normomis.
7.2. Ieškinio reikalavimas yra dėl 66 749 Eur sumos, kuri gali dar padidėti, byloje atlikus ekspertizę.
7.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises, o teismas turi parinkti tokias konkrečias priemones, kurios būtinos ir pakankamos įstatyme numatytam tikslui pasiekti.
7.4. Teismas neįvertino visų ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, neįsigilino į ieškinio argumentus, o nepritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, pažeidė proceso šalių pusiausvyrą, iš esmės suteikė atsakovui galimybę perleisti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu išvengti prievolės atlyginti žalą.
Atsiliepimas
8. Atsakovas G. T. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Kartu su atsiliepimu į bylą pateiktos dviejų atsakovo sudarytų sutarčių kopijos. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tik ieškinio sumos dydžiu. Atskirajame skunde pakartotas tas pats motyvas, nors teismas nutartyje ieškovui išaiškino, kad tokia aplinkybė negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.
8.2. Ieškovas piktnaudžiauja savo teise, kadangi yra atleistas nuo žyminio mokesčio.
8.3. Skundas paduotas net neginčijant teismo motyvų, dėl kurių ieškovo prašymas buvo atmestas.
8.4. Jei teismas manytų, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jis turėtų užtikrinti atsakovo būsimų nuostolių dėl atsakovo lėšų arešto atlyginimą.
9. 2022 m. gruodžio 5 d. apeliacinės instancijos teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų
11. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, nors nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus priimti. Pateikiamais įrodymais atsakovas grindžia atsiliepime išreikštą sąlyginį prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Kadangi šiuo metu neegzistuoja prielaidos prašymui dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareikšti (laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos), su tuo siejamų įrodymų priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia.
12. Ieškovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentuoja, kad ketinimą kreiptis į teismą jis išreiškė anksčiau nei buvo pateiktas ieškinys. Atsakovas apie šį ketinimą žinojo dar iki ieškinio gavimo dienos, todėl turėjo pakankamai laiko pasiruošti galimam laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kartu su paaiškinimais ieškovas pateikė papildomą įrodymą – 2022 m. birželio 16 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo kopiją.
13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, pagal teismų praktiką rašytinių paaiškinimų, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, pateikimas apeliaciniame procese yra ribojamas, kadangi CPK normos, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, nenumato apsikeitimo jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022 19 punktą).
14. Šiuo atveju ieškovas teikiamais rašytiniais paaiškinimais papildo savo atskirojo skundo argumentus, taip pat išreiškia poziciją dėl atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti apeliacinės instancijos teismui pateiktus ieškovo rašytinius paaiškinimus.
15. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta norma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
16. Prašymą priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme ieškovas grindė deklaratyviu teiginiu, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo šiame teisme. Be to, ieškovo pateikti duomenys nepagrindžia jokių skundo nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo pateiktus duomenis (naują įrodymą) atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
18. Byloje nėra ginčo dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018).
20. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
21. Analizuojamu atveju ieškovas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė įrodymais apie atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, kuriais būtų siekiama išvengti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar iš esmės apsunkinti jo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Vadinasi, šioje bylos stadijoje ieškovas nepagrindė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl toks prašymas negalėjo būti tenkinamas.
22. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.