Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir R. Š. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, R. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atidirbant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei paskiriant pareigą: neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 2 val. 21 min., viešoje vietoje –(duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) g., pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia spirdamas koja išdaužė uždarajai akcinei bendrovei „Unigames“ priklausančio lošimų automatų salono lauko durų šoninį stiklo paketą, tuo uždarajai akcinei bendrovei „Unigames“ padarė 600 litų

turtinę žalą, tokiais savo veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. Š. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2012 m. lapkričio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti R. Š. laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Be to, apelianto vertinimu, teismas R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis pats į policijos komisariatą neatvyko, jis prisipažino tik byloje surinkus ir pateikus jam įrodymus. Todėl, prokuroro manymu, ši R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinta. Prokuroro teigimu, toks kaltinamojo prisipažinimas ir gailėjimasis vertintinas tik kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Be to, vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atkreipia dėmesį, kad R. Š. jau kelis kartus buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau ir net šios paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, – R. Š., nepraėjus nė vieneriems metams po atliktos bausmės, vėl du kartus pažeidė įstatymą – padarė tyčinius nusikaltimus.

Apeliantas taip pat pažymi, kad nors BK 75 straipsnis formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo asmeniui, turinčiam teistumą, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kita. Kadangi nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. Š. padarė būdamas neblaivus, R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į šias ir anksčiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apelianto manymu, atsižvelgiant į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir anksčiau nurodytas aplinkybes, R. Š. skirtina 4 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas, subendrindamas R. Š. paskirtą bausmę su 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, neteisingai jas sudėjo. Paskyręs 60 parų arešto bausmę, teismas taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, ir paskyrė R. Š. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, nors ankstesniu nuosprendžiu pastarasis buvo nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taigi, teismas, bausmes iš dalies sudėjęs, turėjo R. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistajam R. Š. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, pastarasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 284 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, anksčiau R. Š. buvo ne kartą teistas (bylos duomenimis, R. Š. nusikaltimo padarymo dieną buvo teistas 6 kartus, 58–65, 70–72, 73–76, 77–81, 83–109 b. l.), nusikalto neišnykus teistumui, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (111–113 b. l.), dirba (121 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (119 b. l.).

Nuteistojo R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip jau minėta, skunde prokuroras nurodė, kad teismas nepagrįstai minėtą aplinkybę pripažino R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir prašė šią aplinkybę iš nuosprendžio pašalinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymima, kad kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. Š. esmines nusiklastos veikos aplinkybes pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (51–52, 146 b. l.). Taigi, teigti, kaip skunde nurodo apeliantas, kad R. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis tėra pastarojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, nėra pagrindo. Kolegija neturi pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentu, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik byloje surinkus ir jam pateikus įrodymus. Byloje esantis R. Š. 2012 m. liepos 9 d. paaiškinimas, kuriame jis nurodė išmušęs lošimų aparatų salono duris ir dėl to besigailintis (47 b. l.) bei iki minėtos dienos surinktų įrodymų kiekis tokį prokuroro teiginį paneigia.

Tačiau įvertinusi visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti prokuroro skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje pažymėjęs, jog R. Š. yra ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, neatsižvelgė į tai, jog toks asmuo, kuris būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad po šio nusikaltimo padarymo praėjus vos 8 dienoms, t. y. 2012 m. liepos 9 d., R. Š. vėl padarė nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu (141–144 b. l.). Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su prokuroro nuomone, kad bausmės tikslai R. Š. gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą minimaliam, o ne švelnesnę alternatyvią bausmę – areštą.

Kadangi naują nusikalstamą veiką R. Š. padarė 2012 m. liepos 1 d., t. y. iki Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio priėmimo, dėl to abiem šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymima, kad bendrindamas bausmes pagal du nuosprendžius BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, teismas privalo subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 2K-P-193). BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimas) taikymo klausimas sprendžiamas paskyrus galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2010).

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, nusprendęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. Š. arešto bausmę, kartu sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant nuteistajam bausmės vykdymą, nes yra pagrindo manyti, kad pastarasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Toks teismo sprendimas visiškai nesuprantamas. Pirma, kaip jau minėta, įstatymas suteikia teismui galimybę atidėti tik laisvės atėmimo bausmę (BK 75 straipsnio 1 dalis), o skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje kalbama tik apie arešto bausmę. Antra, kaip nepagrįstas vertintinas teismo manymas, kad aštuntą kartą teisiamas asmuo, kuriam teigiamo poveikio nepadarė net ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kuris, kaip jau minėta, naują nusikaltimą padarė praėjus vos 8 dienoms po ankstesnio nusikaltimo, neabejotinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kolegijos nuomone, esant išdėstytoms aplinkybėms, kartu įvertinus ir tai, kad R. Š. dirba (121 b. l.), nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus R. Š. polinkius. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam paskirtos bausmės atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kolegija taip pat mano, kad šioje byloje vien tik įpareigojimo ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo nepakanka R. Š. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingas sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo.

Be to, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nauju ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, kuriuo R. Š. buvo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, paskirtas bausmes ir iš dalies jas sudėdamas, galutinę subendrintą bausmę nuteistajam paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, t. y. paskyrė per griežtą savo dydžiu bausmę, nes netgi visiškai sudėjus dviem minėtais nuosprendžiais R. Š. paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė negalėtų būti didesnė, nei laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti:

R. Š., pripažintą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, R. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę R. Š. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. Š. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki R. Š. sulaikymo bausmės atlikimui dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.