- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 2K-537/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00505-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Vytautas Piesliakas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- R. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu šešiasdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, R. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams dviem mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atidirbant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, paskiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pakeistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis. R. Š. , pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nuteistas laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, R. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. Š. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 1 d., apie 2. 21 val., viešoje vietoje – Radviliškio r., Vasario 16-osios g. 10, pašalinių asmenų akivaizdoje, be jokios priežasties, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų tyčia spirdamas koja išdaužė UAB „Unigames“ priklausančio lošimų automatų salono lauko durų šoninį stiklo paketą, taip UAB „Unigames“ padarė 600 Lt turtinę žalą, tokiais savo veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, vadovavosi tikrovės neatitinkančiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi nuolatinį darbą, yra trečios grupės invalidas, o jo padaryta veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, tėra tik smulkus chuliganizmas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo R. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo jį atmesti.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, griežtindamas nuteistajam paskirtą bausmę, nei materialinių, nei procesinių teisės normų nepažeidė, laikėsi teismų suformuotos praktikos. Prokuroras pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog, priešingai nei teigiama skunde, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas R. Š. paskirtos bausmės rūšį, atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas nuostatas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą spręsdamas klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo neatidėjimo bei pagrįstai nurodė, kad jis prieš įvykdydamas veiką buvo keletą kartų teistas už tyčines veikas, naują tyčinę veiką padarė neišnykus teistumui, o tai vertintina nusikaltimų recidyvu pagal BK 27 straipsnio 1 dalies sampratą, todėl, atsižvelgiant į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Kasatoriaus argumentus, kad jis iki veikos padarymo ir po to dirbo bei turi negalią, laiko neesminiais vertinant BK 75 straipsnio taikymą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, prokuroro darytina išvada, kad kasacinio skundo argumentai dėl neteisingos bausmės skyrimo nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam arešto bausmę už padarytą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, bei subendrindamas bausmes ir atidėdamas galutinės bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškindamas ir taikydamas BK 27, 41, 54, 56 ir 75 straipsnių nuostatas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nei BK, nei BPK pažeidimų nebuvo padaryta. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmės skyrimo apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą tinkamai motyvavo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į tai kad nusikaltimas padarytas neišnykus teistumui, kad R. Š. teisiamas aštuntą kartą, apibūdinamas patenkinamai, yra dirbantis, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas. Taigi teismas, pagal BK 61 straipsnio nuostatas įvertinęs R. Š. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai kasatoriui atliekant bausmę, ir už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė R. Š. laisvės atėmimo bausmę keturiems mėnesiams. Šis teismas, vertindamas kasatoriaus asmenybę, pažymėjo ir tai, kad tyčinį nusikaltimą – viešosios tvarkos pažeidimą – R. Š. padarė būdamas recidyvistu. Taigi laisvės atėmimo bausmė jam parinkta pagrįstai atsižvelgiant ir į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, apibūdinančias R. Š. padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, jam parinktas laisvės atėmimas, t. y. bausmė, savo rūšimi ir dydžiu atitinkanti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, ir su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nėra teisinio pagrindo nesutikti. Tokia bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinės instancijos teismas apsvarstė klausimą dėl galimybės nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir padarė motyvuotą išvadą, jog esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad jis dirba, nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus jo polinkius. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka, nes bausmės vykdymo atidėjimas tik ribotai galėtų leisti pasiekti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).
Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, dėl kurio apeliacinės instancijos teismo sprendimą reikėtų panaikinti ir palikti galioti pirmosios instancijos nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo R. Š. kasacinį skundą atmesti.