- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- eI3-962-809/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02532-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- biudžetinės įstaigos „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti iš atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad įgyvendindama projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001 (toliau – ir Projektas), atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020)“ (pirkimas paskelbtas 2020 m. lapkričio 27 d., pirkimo Nr. 521935 (toliau – ir Pirkimas) ir 2021 m. gegužės 26 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. ST-107 (toliau – ir Sutartis) su Pirkimo II dalies laimėtoju UAB „Arm Gate“ (toliau – Tiekėjas). Visus Pirkimo dokumentus, įskaitant viešai paskelbtas Pirkimo sąlygas, 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakovei patikrai. CPVA, įvertinusi Pirkimą, 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 informavo apie pradėtą pažeidimo tyrimą. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą, priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (Sprendimas), kuriame konstatuota, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ; redakcija galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo II dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimo pakeitimo, t. y. praplėstos reikalaujamo parametro reikšmės ribos. Pakeistame reikalavime buvo nurodyta, kad siūloma sistema turi užtikrinti šiuos techninius parametrus: 2.4.1. Palaikomą temperatūros intervalą ne blogiau nei nuo +10 ?C aukščiau kambario iki ne mažiau nei 200 ?C (ankstesnėje reikalavimo redakcijoje – 300 ?C) su ne didesniu nei 1 ?C nustatymo tikslumu dujinių mėginių išgarinimui iš biologinių skysčių. Dujinių mėginių pernešimo linija į dujų chromatografą turi būti ne ilgesnė nei 1m (±10 cm) (ankstesnėje redakcijoje paklaida nebuvo numatyta). CPVA nustatė, kad atliktas Techninės specifikacijos pakeitimas yra toks esminis, jog ne tik galėjo pritraukti daugiau potencialių dalyvių, bet de facto sudarė sąlygas pasiūlymą pateikti tiekėjams, kurie, jei pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti konkurencingo pasiūlymo. Pareiškėja, pakeitusi esminį Techninės specifikacijos reikalavimą, privalėjo ne patikslinti Pirkimo sąlygas ir apie tai informuoti prie Pirkimo prisijungusius dalyvius bei paskelbti skelbimą apie patikslintą pasiūlymų pateikimo terminą, bet nutraukti Pirkimo procedūrą dėl Pirkimo II dalies ir pradėti naują pirkimą. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą CPVA pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės tenkančios Pirkimui, t. y. nuo 111 320 00 Eur. Bendra nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 11 132 00 Eur, iš kurių 11 020,68 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir 111,32 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos.
Nesutikdama su Sprendimu pažymi, kad jis priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytus principus, yra visiškai nepagrįstas, todėl naikintinas. CPVA nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja privalėjo nutraukti Pirkimą ir skelbti naują viešąjį pirkimą ir negalėjo jo metu pakeisti techninės specifikacijos reikalavimų. CPVA nurodomas pažeidimas yra siejamas ne su konkrečiomis VPĮ teisės normomis, o su tariamų principų pažeidimu. Nors šiuo atveju CPVA pažeidimą grindė tariamai pažeistų VPĮ 29 straipsnio 3 dalies ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies pažeidimais, tačiau aiškiai neatskleidė kaip ir kuri norma pažeista. Nei viena iš šių teisės normų nereglamentuoja atvejų ir situacijų, kai iškyla poreikis tikslinti ar keisti pirkimo sąlygas viešojo pirkimo metu (dar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos), kaip tai buvo šiuo atveju ginčo Pirkime. Pažymi, kad CPVA nevertino ir Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos paaiškinimų, susijusių su VPĮ 40 straipsnio 2 dalimi, kur situacija ir teisė atlikti esminius Pirkimo sąlygų pakeitimus yra numatyta. Nurodo, kad iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos VPĮ nenumatė perkančiųjų organizacijų teisės atlikti esminių (reikšmingų) pirkimo sąlygų pakeitimų. Artimiausia pagal savo prasmę buvo VPĮ 27 straipsnio 4 dalis, kuri kalbėjo tik apie teisę atlikti patikslinimus / paaiškinimus, o ne reikšmingus (esminius) sąlygų pakeitimus, kaip tai dabar numato VPĮ 40 straipsnio 2 dalis, kuri buvo taikyta Pirkimo atžvilgiu. Pareiškėjos teigimu, akivaizdu, jog CPVA sprendimas yra grindžiama ne aktualiu VPĮ, o senos redakcijos VPĮ aiškinimo ir taikymo praktika.
Nurodo, kad pareiškėja, Pirkimo metu gavusi tiekėjo UAB „Linea libera“ prašymą ir įvertinusi tai, kad 8 mm nesudarys esminio skirtumo analizėms, patikslino punktą - reikalaudama ne ilgesnės nei 1 m (±10 cm) dujinių mėginių pernašos linijos. Kiti Pirkimo II dalies techninės specifikacijos reikalavimai, plečiant jų intervalus, keičiami nebuvo. Pažymi, kad nors techninės specifikacijos reikalavimas buvo pakeistas, praplečiant taikymo intervalą, tačiau šis pakeitimas negali būti laikomas darančiu kokią nors įtaką tiekėjų konkurencijai, nes kiti techninės specifikacijos reikalavimai keičiami nebuvo, todėl tiekėjai turėjo siūlyti įrangą, kuri atitiko visus techninės specifikacijos reikalavimus, o ne išskirtinai tik pakeistąjį. Atkreipia dėmesį, kad prie Pirkimo buvo prisijungę net 12 tiekėjų. Pasiūlymus Pirkimo II daliai pateikė 5 tiekėjai. Tokiu būdu konkurencija neabejotinai buvo užtikrinta. Iš 5 tiekėjų net 4 pasiūlė įrenginį, kurių dujinių mėginių pernašos linijos buvo ne ilgesnės nei 1 m, kas atitiko pirminės specifikacijos reikalavimą. Laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, kurio siūloma įranga taip pat atitiko būtent pirminės specifikacijos reikalavimą. Dauguma tiekėjų siūlė įrangą, kuri atitiko pirminės techninės specifikacijos reikalavimą, kas įrodo, kad jos vieno parametro pakeitimas nedarė įtakos tiekėjų apsisprendimui, kokią įrangą siūlyti Pirkime. Tuo tarpu CPVA nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad nutraukus Pirkimą ir vykdant jį pagal pakeistas sąlygas, Pirkime būtų dalyvavę daugiau tiekėjų ir būtų buvę gauta daugiau pasiūlymų bei išrinktas tiekėjas su kita kaina ir pan. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pažeidimas buvo inicijuotas iš esmės remiantis niekuo nepagrįsta prielaida, kad sąlygų pakeitimas automatiškai reiškia, jog Pirkimo sąlygos buvo pakeistos taip, kad tai tariamai padidino galimą konkurenciją, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų dėl tokių potencialių tiekėjų.
Pažymi, kad CPVA nepagrindė, kad šiuo atveju buvo padarytas ES fondų pažeidimas ir egzistuoja pagrindai taikyti finansinę pataisą (korekciją). Tik nustačius ir patvirtinus, kad pažeidimas turi visus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1303/2013) 2 straipsnio 36 punkto požymius, turėtų būti vykdomas ir galėtų būti nustatytas pažeidimas, o taip pat taikomos finansinės pataisos (PAFT 297 p.). Šiuo atveju CPVA Sprendime nėra niekaip pagrįsta, jog pareiškėjos veiksmai Pirkime reiškia viešųjų pirkimų pažeidimus, kurie atitinka PAFT 297 punkto ir Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto požymius. Taip pat, nors CPVA Sprendime motyvuoja dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalies, tačiau visiškai nepagrindė ir nepateikė jokių aiškių motyvų, įvertinant objektyvų poveikį ir įtaką konkurencijai, o taip pat poveikį žalai fondams. Priešingai, šiuo atveju neegzistuoja minėtos sąlygos ir negali būti laikoma, kad padarytas Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkto požymius turintis pažeidimas. Atkreipia dėmesį, jog analogiškų pažeidimų atžvilgiu dėl CPVA sprendimų jau yra suformuota praktika ir jos atveju konstatuota galimybė taikyti tik iki 5 proc. dydžio finansinę korekciją ir tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygų paaiškinimais pakeičia ir pateikia esminę reikšmę turinčią ir naują informaciją apie pirkimo sąlygų reikalavimus. Šiuo atveju Pirkimo sąlygų pakeitimas buvo pateiktas tinkamai ir visiems tiek prie pirkimo prisijungusiems, tiek potencialiems Pirkimo dalyviams bei laikantis VPĮ 40 straipsnio 2 dalies tvarkos, todėl akivaizdu, kad CPVA paskirta sankcija neatitinka proporcingumo principo ir yra nepagrįsta.
Nurodo, kad CPVA Sprendime taikė Gairių 2.1 lentelės 9 b punkte aprašytą pažeidimą („atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų (ir jų lyginamųjų svorių), sutarčių, vykdymo sąlygų arba techninių specifikacijų nepaskelbimas skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas, arba paaiškinimų ir (arba) papildomos informacijos nepateikimas ir (arba) nepaskelbimas“). Tačiau šiuo atveju neegzistuoja nei viena iš minėtoje normoje nurodytų situacijų. Pareiškėjos teigimu, techninės specifikacijos yra skelbiamos ne skelbime apie pirkimą, o CVP IS su pirkimo dokumentais. Šiuo atveju, tiek Pirkimo sąlygų techninė specifikacija, tiek jos patikslinimas (pakeitimas) buvo paskelbti CVP IS, laikantis VPĮ 40 straipsnio reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad ginčo situacija neatitinka šios Gairių 2.1 lentelės 9 b punkto dalies. Šiuo atveju CPVA Pareiškėją kaltina ne Pirkimo sąlygų neapaiškinimu, o tuo, jog ji paaiškino Pirkimo sąlygas (techninę specifikaciją), bet nenutraukė Pirkimo. Todėl akivaizdu, kad ginčo situacija neatitinka šios Gairių 2.1 lentelės 9 b punkto dalies.
Apibendrindama nurodo, kad Sprendimu skirta sankcija ne tik yra neproporcinga, tačiau ir neturinti jokio teisinio pagrindo (neatitinkanti Gairių 2.1 lentelės 9 b punkto), todėl Sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Nurodo, kad Sprendimu pagrįstai ir teisėtai nustatyta, kad pareiškėja, pakeitusi esminį Techninės specifikacijos reikalavimą, bet nenutraukusi Pirkimo (dėl Pirkimo II dalies) bei nepaskelbusi jo iš naujo, pažeidė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Nors VPĮ normos neapibrėžia, kokia apimtimi ir kiek laisvai Perkančioji organizacija gali teisėtai aiškinti ir/ar tikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, tačiau atkreipia dėmesį, kad Perkančiosios organizacijos diskrecija, įgyvendinant numatytą teisę paaiškinti ir/ar patikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, nėra neribota, kadangi tai ji privalo daryti nepažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, konkrečiai – lygiateisiškumo ir skaidrumo principų.
Atsakovė remiasi tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tie tarptautinių teismų praktika bei nurodo, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų esmines sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės. Pažymi, kad skelbimai dėl pakeitimų gali būti pildomi tik tais atvejais, kai pirkimo procedūros vykdymo metu pirkimo vykdytojas siekia atlikti nedidelius pakeitimus, t. y. nori pateikti papildomus paaiškinimus arba siekia ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas. Pirkimo vykdytojas negali daryti esminių pakeitimų, dėl kurių pirkime galėtų dalyvauti daugiau tiekėjų, kadangi tokie pakeitimai pažeistų skaidrumo principą ir tiekėjų teisėtus lūkesčius. Jei būtų keičiamos esminės pirkimo sąlygos (keičiamas sutarties tipas, sutarties skyrimo kriterijai, pirkimo objektas, didinamas pirkimo dalių skaičius, keičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija ir pan.) taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų ar kiti tiekėjai galėtų dalyvauti pirkime (tiekėjai jais rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse), pirkimą reikėtų nutraukti ir, jei išliko poreikis, pradėti naują pirkimą.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad šiuo atveju būtų aktuali VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata nurodo, kad esminių pirkimo sąlygų keitimu laikomas toks pirkimo sąlygų pakeitimas, kuris gali pritraukti potencialių tiekėjų, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo Tai toks pakeitimas, kuris potencialiai įtakoja pirkime galinčių dalyvauti subjektų ratą. Kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, teisiškai laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių. Kitaip tariant, viešojo pirkimo dokumentų (sąlygų) pakeitimas (paaiškinimas, patikslinimas) bus laikomas neteisėtu ir negalimu, jeigu, jam buvus nuo pradžių, jis bent potencialiai būtų turėjęs įtakos tiekėjų norui ir (ar) galimybei dalyvauti konkrečiame pirkime. Sistemiškai vertinant VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, matyti, kad ši norma susijusi su tokiais pirkimo dokumentų pakeitimais, kurie turi įtakos pasiūlymo parengimui laiko atžvilgiu, t. y., kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija. Atitinkamai reikšmingu pirkimo dokumentų pakeitimu laikytinas toks pakeitimas, kuris turi įtakos papildomiems laiko resursams tiekėjams rengiant pasiūlymus, todėl turi būti privalomai pratęsiamas pasiūlymo pateikimo terminas. Ši CPVA pozicija atitinka ir VPĮ komentare nurodytą paaiškinimą, kad „Pakeitimų reikšmingumo sąvoka nėra detalizuojama VPĮ 40 straipsnio 4 dalyje, todėl apie pirkimo sąlygų pakeitimo pobūdį turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Direktyvos 2014/24/ES preambulės 81-ojoje konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad reikšmingi pakeitimai turėtų būti suprantami kaip apimantys, visų pirma, techninių specifikacijų pakeitimus, kuriuos suprasti ir į kuriuos tinkamai reaguoti tiekėjams prireiktų papildomo laiko.
Apibendrindama nurodo, kad Projekto vykdytoja, pakeisdama Pirkimo II dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktyje nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui, atliko esminius pakeitimus, kurie galėjo pritraukti naujų dalyvių, todėl nepakako tik informuoti tiekėjus apie atliktus pakeitimus ir nukelti pasiūlymų pateikimo terminą. Toks Perkančiosios organizacijos elgesio modelis galimas tik tuo atveju, kai yra atliekami reikšmingi pirkimo sąlygų pakeitimai (VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija atliko esminius Pirkimo sąlygų pakeitimus, todėl Pirkimas dėl Pirkimo II objekto dalies, vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti nutrauktas. Analogiška nuostata buvo numatyta ir Pirkimo sąlygų 8.7 papunktyje.
Dėl Sprendimo atitikimo VAĮ nustatytiems reikalavimams nurodo, kad Sprendimas išpildo visus nurodytus kriterijus, t. y. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas.
Nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad, nagrinėjamu atveju, paskelbtos Pirkimo sąlygos buvo tik paaiškintos (patikslintos), nekeičiant Pirkimo sąlygų turinio esmės. Neginčija, kad perkančioji organizacija turi teisę tiekėjų prašymu ar savo iniciatyva keisti / tikslinti paskelbtas pirkimo sąlygas, tačiau atkreipia dėmesį, kad, siekiant apibrėžti perkančiosios organizacijos teisės keisti pirkimo sąlygas turinį ir apimtį, būtina įvertinti, ar kiekvienu konkrečiu atveju pirkimo sąlygų taisymu buvo siekiama tik paaiškinti pirkimo sąlygas, ar ištaisyti pirkimo sąlygose esančias akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, ar vis tik buvo keičiamos esminės pirkimo sąlygos. Šiuo atveju Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į UAB „Linea libera“ prašymą (pretenziją), pakoregavo Pirkimo II dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus, apie tai informuodama prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-VP-491 „Dėl gautų paklausimų prašymų“. Taigi, pakeitus Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus (praplėstas taikymo intervalas), buvo išplėstos tiekėjų galimybės pateikti konkurencingus pasiūlymus, todėl šie pakeitimai turėjo esminės įtakos Pirkimo objektui bei gamintojų ir/ar tiekėjų suinteresuotumui.
Pabrėžia, kad perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti esmines pirkimo sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo.
Dėl finansinės finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo nurodo, kad pritaikyta finansinė korekcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga. Dėl galimybės taikyti tik iki 5 proc. dydžio finansinę korekciją pažymi, kad pareiškėjos nurodytoje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentavo VPĮ redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. kovo 2 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d., nuostatos ir Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (patvirtintos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527). Atsakovė nesutiktina, kad administracinė byla Nr. eI-2250-331/2018 savo aplinkybėmis yra analogiška šio ginčo atveju nagrinėjamai bylai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl CPVA sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatą bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos sumažinimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja įgyvendino projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001 (Projektas) ir atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020).
Pareiškėja 2021 m. gegužės 26 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. ST-107 su Pirkimo II dalies laimėtoju UAB „Arm Gate“.
Pirkimo dokumentai, įskaitant viešai paskelbtas Pirkimo sąlygas, 2021 m. gruodžio 6 d. buvo pateikti atsakovei patikrai. CPVA, įvertinusi Pirkimą, 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 informavo apie pradėtą pažeidimo tyrimą.
CPVA nustatė, kad Projekto vykdytoja (pareiškėja), atsižvelgdama į vieno iš tiekėjų prašymą (pretenziją), pakoregavo Pirkimo II dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimą, vietoje: „Dujinių mėginių pernešimo linija į dujų chromatografą turi būti ne ilgesnė nei 1 m.“, nurodydama, kad „<...> reikalaujama ne ilgesnė nei 1 m (±10 cm) dujinių mėginių pernašos linija“. Kiti Pirkimo II dalies techninės specifikacijos reikalavimai, plečiant jų intervalus, keičiami nebuvo.
CPVA įvertino, kad pareiškėjos atliktas Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimo pakeitimas yra esminis, nes po šio pakeitimo buvo išplėstas potencialių tiekėjų ratas, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti konkurencingo pasiūlymo. Atlikusi tokį pakeitimą, Projekto vykdytoja, Pirkimo procedūras privalėjo nutraukti ir esant poreikiui skelbti iš naujo.
CPVA atlikusi pažeidimo tyrimą priėmė sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (Sprendimas), kuriame konstatavo, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei 29 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tuo pagrindu skyrė 10 proc. finansinę korekciją.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Byloje nėra ginčo dėl Pirkimo II dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimo pakeitimo, t. y. praplėstos reikalaujamo parametro reikšmės ribos, tačiau, pareiškėjos nuomone, šis pakeitimas negali būti laikomas darančiu kokią nors įtaką tiekėjų konkurencijai. Kiti techninės specifikacijos reikalavimai keičiami nebuvo, todėl tiekėjai turėjo galimybę siūlyti įrangą, kuri atitiko visus techninės specifikacijos reikalavimus, o ne išskirtinai tik pakeistąjį. Pirkimo II daliai pasiūlymus buvo pateikę net 5 tiekėjai (prie Pirkimo CVP IS prisijungė 12 tiekėjų), iš kurių net 4 pasiūlė įrenginį, kurių dujinių mėginių pernašos linijos buvo ne ilgesnės nei 1 m, kas atitiko pirminės specifikacijos reikalavimą. Laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas, kurio siūloma įranga taip pat atitiko būtent pirminės specifikacijos reikalavimą. Dauguma tiekėjų pasiūlė įrangą, kuri atitiko pirminės techninės specifikacijos reikalavimą, o tai tik įrodo, kad vieno parametro pakeitimas nepadarė įtakos tiekėjų apsisprendimui kokią įrangą siūlyti Pirkime. Pareiškėjos teigimu, techninės specifikacijos reikalavimas jokios įtakos tiekėjų apsisprendimu dalyvauti Pirkime nepadarė. Taip pat nurodė, kad vadovavosi VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir apie Pirkimo sąlygų pakeitimą tiekėjus informavo 2020 m. gruodžio 18 d. raštu, kartu 16 dienų pratęsdama pasiūlymo pateikimo terminą. Tuo tarpu atsakovė laikosi pozicijos, kad Projekto vykdytojos (pareiškėjos) atliktas Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimo pakeitimas yra esminis, nes po šio pakeitimo buvo išplėstas potencialių tiekėjų ratas, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti konkurencingo pasiūlymo. Atsakovės teigimu, atlikusi tokį pakeitimą Projekto vykdytoja Pirkimo procedūras privalėjo nutraukti ir esant poreikiui skelbti iš naujo.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš esmės dėl to, ar pareiškėjos atliktas Pirkimo II dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio pakeitimas buvo esminis, galėjęs pritraukti daugiau potencialių Pirkimo dalyvių.
VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
VPĮ 17 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.
Pagal VPĮ 2 straipsnio 39 dalį, viešojo pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai). Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai, perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (žr. 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C 368/10, 55 punktą ir 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 punktus). Perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems reikia paprasto paaiškinimo, arba, siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (pagal analogiją žr. 2012 m. kovo 29 d. sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C 599/10, 40 punktą). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendime byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, C?298/1, nurodoma, kad subjektui turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šie pakeitimai nebūtų padaryti, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, kad reikia pratęsti šių pasiūlymų pateikimo terminą, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat nurodo, kad paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančiosios organizacijos apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), jos negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai; patikslinimais nelaikomi tokie perkančiųjų organizacijų paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse; tai galioja ir tuo atveju, kai besiskundžiančiam tiekėjui perkančiųjų organizacijų sąlygų paaiškinimas (patikslinimas) suteikia galimybę konkuruoti su kitais dalyviais, nors prieš tai jis tokios galimybės neturėjo (žr., pvz., LAT 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1919-415/2021 taip pat darė išvadą, kad byloje ginčijami Pirkimo sąlygų pakeitimai yra esminiai, nes jais pirkimo sąlygos turinys buvo pakeistas taip, kad yra potenciali galimybė, jog po pakeitimo galėtų atsirasti naujų dalyvių. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, atsižvelgiant ir į tai, jog apie šiuos pakeitimus nebuvo tinkamai paskelbta, suponuoja, kad tik pirkimo sąlygos turinio teisinio įvertinimo, kaip de jure (teisiškai) išplečiančio tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, pakanka jo kvalifikavimui, kaip esminio pakeitimo.
Negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš pirmiau aptartos teismų praktikos, Pirkimo vykdytojas turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems reikia paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai. Pirkimo vykdytojui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus <...> su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Tačiau ši galimybė taip pat reiškia, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo (pirmas Borta kriterijus). Taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių.
Ginčo atveju pareiškėja 2020 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. S-VP-491 per CVP IS visus Pirkimo dalyvius informavo sekančiai: „Dėl specifikacijos punkto 2.4.1.: Perkančioji organizacija atkreipia dėmesį, kad nuo lanksčios pernašos ilgio ir priklauso minimas „kelio tūris“. Kuo ilgesnė bus jungtis, tuo didesnis tūris, kurį turės nukeliauti analitė ir tuo labiau difunduos (išplis) analitė. Rezultate gaunama prastesnės formos smailė ir prastesni rezultatai. Dėl to ir buvo nurodytas parametras, kad negali būti ilgesnė nei 1 m. Perkančioji organizacija, įvertindama tai, kad 8 mm nesudarys esminio skirtumo analizėms bei siekdama užtikrinti didesnį konkurencingumą tarp tiekėjų patikslina punktą - reikalaujama ne ilgesnė nei 1 m (±10 cm) dujinių mėginių pernašos linija. Perkančioji organizacija nori pastebėti, kad ruošiant šio punkto techninius reikalavimus buvo padaryta techninė klaida – teisinga teksto redakcija yra „ ...mažiau nei iki 200 °C“. Pasiūlymų pateikimo terminas pratęstas iki 2021 m. sausio 4 d. 10 val. 00 min. Taigi, pareiškėja pranešimu informavo, kad atliktas Techninės specifikacijos 2.4.1 p. pakeitimas, kuris reiškia, kad praplečiamos reikalaujamo parametro ribos. Pareiškėjos nuomone, pakoreguotas techninės specifikacijos reikalavimas jokios įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti Pirkime nepadarė, nes absoliuti dauguma tiekėjų ir siūlė įrangą, kuri atitiko pirminės techninės specifikacijos reikalavimus, o tuo tarpu tiekėjo, kurio prašymu buvo pakoreguotos (praplėstos) reikalaujamo parametro ribos, įranga neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų visumos. Taip pat pažymėjo, kad nei dėl pirminio, nei dėl pakoreguoto techninės specifikacijos reikalavimo nebuvo gauta tiekėjų paklausimų ar pretenzijų ir tai reiškia, kad atlikta korekcija neribojo dalyvių konkurencijos Pirkime.
Kaip matyti iš pirmiau aptartos teismų praktikos, ginčui aktualiu laikotarpiu Europos Teisingumo Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo suformavęs taisyklę, kad paskelbto pirkimo sąlygų pakeitimas galimas, tačiau tik tuo atveju, jeigu tai nėra esminis sąlygų pakeitimas. Tuo tarpu sprendžiant, ar perkančiosios organizacijos atliktas viešojo pirkimo sąlygų pakeitimas pagal pirmą Borta kriterijų laikomas esminiu, turi būti įvertinta aplinkybė, ar toks pirkimo sąlygų pakeitimas nesudarys galimybių pirkime dalyvauti tokiems subjektams, kurie nebūtų galėję dalyvauti, jeigu atitinkami pakeitimai nebūtų buvę padaryti. Kaip ir nagrinėjamu atveju, pirmiausiai vertintina, ar pareiškėja, patikslindama kvalifikacinius reikalavimus, pažeidė pirmąjį Borta kriterijų.
Pareiškėjai pakoregavus Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktį, iš esmės buvo pakoreguotos (praplėstos) dujinių mėginių pernašos linijos parametro ribos nuo ne ilgesnė nei 1 m iki ne ilgesnė nei 1 m (±10 cm). Taigi, praplėtus parametro ribas, tikėtina, kad ši aplinkybė turėjo pagrindą atsirasti naujiems potencialiems Pirkimo dalyviams (po pakoreguotų sąlygų pasiūlymus pateikė du tiekėjai), taip išplėčiant tiekėjų konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su CPVA pozicija, kad vertinant pareiškėjos veiksmus pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, ji turėjo pareigą ir galėjo bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo savo iniciatyva nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurios prieš tai nebuvo numatytos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pakeisdamas esminę Pirkimo sąlygą, tačiau nenutraukdama Pirkimo bei nepaskelbdamas jo iš naujo, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Nesutiktina su pareiškėja, kad atliktas pakeitimas negali būti laikomas darančiu kokią nors įtaką tiekėjų konkurencijai. Nors, kaip teigia pareiškėja, kiti techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo keičiami, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dujinių mėginių pernašos linija buvo pailginta (±10 cm), pagrįstai leidžia tokį pakoregavimą vertinti kaip esminį Pirkimo sąlygų pakeitimą. Vertinant argumentus dėl to, ar, nagrinėjamu atveju, faktiškai atliktas kvalifikacinių reikalavimų pakeitimas sudarė galimybes prisijungti naujiems dalyviams, pažymėtina, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir jau aptartą teismų praktiką, ši aplinkybė, nagrinėjamo ginčo kontekste, esminės reikšmės netri. Tokios pozicijos laikytasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017.
Pareiškėja vadovaujasi VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei netinkami interpretuoja šios teisės nuostatos turinį. Šioje nuostatoje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, kad visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, jeigu buvo padaryta reikšmingų pirkimo dokumentų pakeitimų. Ką pareiškėja ir buvo padariusi, tačiau, kaip teigia, atsakovė šios aplinkybės neįvertino. Aiškindama šią nuostatą pareiškėja nurodo, kad būtent esminio sąlygų pakeitimo atveju, pratęsus pasiūlymų pateikimo terminą yra laikoma ir preziumuojama, kad „visi pirkime norintys dalyvauti tiekėjai“ susipažįsta su tokiomis sąlygomis ir jų pakeitimais. Kaip matyti iš nuostatos turinio, ja vadovaujantis perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, jeigu buvo padaryta reikšmingų, o ne esminių pirkimo dokumentų pakeitimų. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu ir daro išvadą, kad Projekto vykdytoja, pakeisdama Pirkimo II dalies Techninės specifikacijos 2.4.1 papunktyje nustatytus reikalavimus Pirkimo objektui, atliko esminius (o ne reikšmingus) pakeitimus, kurie, be kita ko, galėjo pritraukti naujų dalyvių. Esant konstatuotiems esminiams Pirkimo sąlygų pakeitimams, kaip teisingai nurodė ir atsakovė, nepakanka tik pratęsti terminą susipažinti su pakeitimais (VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punktas), tačiau įstatymas imperatyviai įpareigoja nutraukti pradėtą Pirkimo procedūra, kaip nustatyta VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atliko esminius Pirkimo sąlygų pakeitimus, todėl neturėjo teisinio pagrindo remtis VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata.
Teismo vertinimu, net jei pareiškėja norėjo tik nežymiai pakoreguoti pirminėse Pirkimo sąlygose nurodytą kriterijų, tai nepašalina jos atsakomybės VPĮ prasme. Nagrinėjamu atveju padaryti kvalifikacinių reikalavimų pakeitimai galėjo įtakoti Pirkime ketinusių dalyvauti dalyvių elgesį. Dalyviai, kurie pagal pirmines Pirkimo sąlygas nustatė, kad neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir neteikė pasiūlymų, o vėliau pakeitus Pirkimo sąlygas, galėjo atitikti reikalavimus ir atitinkamai dalyvauti Pirkime, taip išplečiant Pirkimo dalyvių konkurenciją. Taigi, pritartina CPVA padarytai išvadai, kad Perkančioji organizacija, atlikusi Pirkimo sąlygų 2.4.1 papunkčio pakeitimus, padarė esminius pakeitimus, kurie galėjo pritraukti potencialius dalyvius ir kurie galimai būtų galėję pateikti pasiūlymus, jei šie pakeitimai būtų padaryti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Šiuo atveju atlikus tokį Pirkimo sąlygų pakeitimą nenutraukus Pirkimo ir nepradėjus Pirkimo procedūros iš naujo, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalies nuostatą.
Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijamu Sprendimu finansinė korekcija dėl nustatytų pažeidimo pritaikyta pagal Gairių 2.1 lentelės 9 b punktą, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų (ir jų lyginamųjų svorių), sutarčių, vykdymo sąlygų arba techninių specifikacijų nepaskelbimas skelbime apie pirkimą arba nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas, arba paaiškinimų ir (arba) papildomos informacijos nepateikimas ir (arba) nepaskelbimas ir taikoma 10 proc. pataisos norma, jei skelbime apie pirkimą nepaskelbiamos sutarčių vykdymo sąlygos arba techninės specifikacijos. Iš Sprendimo turinio matyti, kad 10 proc. finansinė korekcija pritaikyta įvertinus tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai; buvo gauta prašymas (pretenzija) koreguoti Pirkimo sąlygas; pakeistos Techninės specifikacijos nuostatos buvo pateiktos visiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams bei paskelbtos CVP IS; pratęstas pasiūlymų pateikimo terminas; iki Pirkimo sąlygų pakeitimo, kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 10 tiekėjų, o po Pirkimo sąlygų pakeitimų paskelbimo CVP IS kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė dar 2 tiekėjai; Pirkimo II daliai pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai, du iš jų atmesti, kadangi tiekėjai per nustatytą terminą nepatikslino pasiūlymų; du dalyviai pasiūlė dujų chromatografinės sistemos įrenginius, atitinkančius pakeistus Techninės specifikacijos 2.4.1 papunkčio reikalavimus. Taigi, priešingai, nei nurodo pareiškėja, CPVA, nustatydama finansinių korekcijos dydį, atsižvelgė į vykdyto Pirkimo specifiką, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad CPVA neanalizavo tikrųjų patikslinimo priežasčių, tikslų, realaus poveikio, ir pan. yra tik subjektyvus aplinkybių vertinimas.
Pareiškėja jai pritaikytos 10 proc. finansinės korekcijos nepagrįstumą grindžia tuo, kad techninės specifikacijos pakeitimai buvo pateikti laikantis VPĮ 40 straipsnio reikalavimų, todėl ginčo situacija iš esmės neatitinka Gairių 2.1 lentelės 9 b punkto dalies. Šiame sprendime pirmiau išdėstytais argumentais aptarta, kad, nagrinėjamu atveju, remtis VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis nėra teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, pareiškėja atliko esminius Pirkimo sąlygų pakeitimus, o ne reikšmingus, kaip jie apibūdinti VPĮ 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte, todėl remtis šia teisės nuostata, įrodinėjant paskirtos finansinės korekcijos neteisėtumą, nėra teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad pareiškėja skunde nepagrindė, kad atsakovė, skirdama pareiškėjai 10 proc. finansinę korekciją ir nusprendusi, kad toks korekcijos dydis yra pagrįstas, pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus. Kitų išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją dar labiau sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pati pareiškėja. Darytina išvada, kad ginčijame sprendime atsakovė, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrįstai pritaikė sumažintą 10 proc. finansinę pataisą nuo galutinės Pirkimo vertės sumos.
Pabrėžtina, kad iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).
Pareiškėja CPVA skundžiamo sprendimo ydingumą įrodinėja taip pat ir kitais argumentais, tačiau kurie, šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų išvadų kontekste, nesudaro pagrindo Agentūros nustatytų pažeidimų vertinti taip, kaip skunde įrodinėja pareiškėja.
Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl naikinti ar keisti Sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos biudžetinės įstaigos „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.