Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Repšui, atsakovui A. R., išvadą teikiančios institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.), byloje išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-04 teisme priimtas ieškovės J. R. ieškinys atsakovui A. R., byloje išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Nurodė, kad nebemato jokių galimybių susitaikyti. Didžiąją laiko dalį viena auklėjo vaikus kol atsakovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes sutuoktinis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą.

Atsakovui A. R. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 125 str. 2 d.), tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko, prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Išvadą teikiančios institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Teigia, kad dėl išlaikymo dydžio teismas spręstų pats, remdamasis byloje esančiais įrodymais ir susiklosčiusia teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2003 m. rugsėjo 12 d. Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 314) (b.l. 6). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 7,8). Santuokos metu, šalys registruotino turto neįgijo (b.l. 9, 10, 23-26). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2007-04-02 Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Atsakovas buvo pasislėpęs nuo nuosprendžio vykdymo ir šiuo metu sulaikytas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai ilgą laiką netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes sutuoktinis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – nuteisimas už tyčinį nusikaltimą ir žiaurų elgesį su kitu sutuoktiniu) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas po santuokos sudarymo 2007-04-02 Klaipėdos apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 253 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir jam paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Atsakovas priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių, santuokos iširimą dėl kitų priežasčių nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo A. R. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio. Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė neprašo teismo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.62, 3.59 straipsniai). Sutuoktiniai turi nepilnamečius vaikus N. R. ir A. R.. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys sutinka, jog vaikai gyventų su mama, o vaiko teisių apsaugos institucija davė išvadą, jog neuri duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris šiuo metu yra 1.000,00 litų. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 500,00 Lt išlaikymo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Atsakovas ir ieškovė duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, tačiau iš teismo iniciatyva išsireikalautų duomenų apie šalių pajamas ir turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą matyti, kad atsakovas ir ieškovė jokių pajamų ir turto neturi. Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė. Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.). LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nepilnamečiai vaikai turi išskirtinių poreikių. Įvertinus nepilnamečių vaikų amžių, objektyviai šiame amžiuje įvertinus jų poreikius, išlaidų sumą, teismo įsitikinimu, ieškovės prašomas priteisti 500,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų išlaikymo dydis nėra per didelis ir yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, kad pastarasis dydis užtikrintų būtinas vaikui vystymosi sąlygas. Todėl ieškovės reikalavimai tenkintini – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Ieškovė ieškinyje ir atsakovas teismo posėdžių metu reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant nustatymo byloje nepareiškė. Bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaikais iš esmės nebuvo, todėl šis klausimas šiuo metu nespręstinas. Tačiau teismas pažymi, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į tesimą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nustatymo.

Dėl turto padalijimo

Iš teismo iniciatyva išsireikalautų duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nustatyta, kad atsakovas ir ieškovė turto neturi. Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino šias aplinkybes, taip pat nurodė, jog kreditorių taip pat neturi, todėl šie klausimai nenagrinėjami.

Dėl pavardžių ir vienas kito išlaikymo

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito sutuoktinio, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (LR CPK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė J. R. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, duomenų apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė (b.l. 5). Kadangi santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovei iš atsakovo priteistina 144,00 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo įstatymo atleista nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl šis žyminis mokestis 360,00 Lt (100 Lt × 12 mėn. = 12.000,00 Lt × 3 proc. = 360,00 Lt) žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovo A. R. valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo susijęs su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, už šį reikalavimą žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškovės ieškinio reikalavimais sutiko visiškai, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (jokio registruotino turto neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas iš dalies, priteistina 100,00 Lt (LR CPK 92, 96 str. 7 d.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „ Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 385, 259, 260, 263-268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2003 m. rugsėjo 12 d. Alytaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.314, tarp J. R. (iki santuokos – G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinio A. R. kaltės.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina, t.y. ieškove J. R..

Priteisti iš A. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. R. ir A. R. periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penki šimtai litų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2013-12-03 iki vaikų pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę J. R. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas iki jų pilnametystės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – R. R..

Priteisti iš atsakovo A. R. 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. R..

Priteisti iš atsakovo A. R. 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.