Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovams Birutei Matulevičiūtei ir Daliui Čeponui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija), 550 Lt turtinės žalos bei 5 000 Lt neturtinės žalos, taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 str. 1 d. 750 Lt bauda už tai, kad vykdydamas automobilio remonto darbus nepateikė nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu minėtas Inspekcijos nutarimas buvo panaikintas, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme, jis dokumentams surašyti, patarti bei atstovauti sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėja Genovaite Ročiene ir patyrė 550 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjo nuomone, asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą dėl valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nors ATPK tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas. Pažymėjo, kad šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė bei bylą išnagrinėjo tas pats valstybinės darbo Inspekcijos pareigūnas, priimdamas akivaizdžiai neteisėtą individualų aktą, kurį pareiškėjas buvo priverstas ginčyti teisme bei turėti nepagrįstų išlaidų. Pabrėžė, kad neteisėti Inspekcijos veiksmai konstatuotini dėl to, kad nebuvo laikytasi pareigos visapusiškai, tinkamai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius nesilaikė imperatyvių ATPK 248, 250, 256, 257, 280, 283, 284 str. reikalavimų. Turtinę žalą nagrinėjamu atveju sudaro bylinėjimosi išlaidos (nuostoliai), susijusios su teisminiu procesu Kauno apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje. Be to, pasak pareiškėjo, dėl minėtų Inspekcijos neteisėtų veiksmų jis patyrė ir neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, nepatogumus, pažeminimą ir kt. Anot pareiškėjo, Inspekcijos veiksmai akivaizdžiai jį pažemino, įžeidė pareiškėjo garbę ir orumą, be to, buvo pažeistas ir viešasis interesas, viešoji tvarka ir gera moralė. Minėtos aplinkybės, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą teigti, jog žalos atsiradimą sąlygojo būtent Inspekcijos veiksmai.

Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcijos teigimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas. Pareiškėjas buvo pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo Inspekcijos veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo kad pareiškėjo byla nutraukta ne dėl to, kad buvo paneigta, jog pažeidimas apskritai buvo padarytas, o dėl to, kad, teismui atlikus įrodymų tyrimą, buvo nustatyta, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaltę, tačiau pats juridinis įvykis nebuvo paneigtas. Taip pat pabrėžė, jog ATPK nedraudžia asmeniui, surašiusiam administracinio teisės pažeidimo protokolą, priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Inspekcijos nuomone, vyriausiasis darbo inspektorius, skirdamas administracinę nuobaudą pareiškėjui, vykdė jam ATPK pavestas funkcijas, veikė teisės aktų nustatytose ribose ir visus veiksmus atliko vadovaudamasis ATPK nustatyta procedūra. Atkreipė dėmesį, jog ATPK 257 str. pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o jo įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Pabrėžė, kad šiuo atveju administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl neteisėtų veiksmų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo.

Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą pagal 2014 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitą už atstovavimą, tačiau Kauno apygardos teismo sprendimas priimtas rašytinio proceso tvarka, nesant pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą, o už pareiškėjo atstovavimą Kauno apylinkės teisme išrašytas 2013 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitas, taigi pareiškėjo prašymas priteisti turtinę žalą pagal 2014 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitą neturi pagrindo, kadangi pareiškėjas apeliaciniame procese tokių išlaidų de facto galėjo nepatirti. Pažymėjo, kad šis pinigų priėmimo kvitas išrašytas po 1,5 mėnesio, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, taigi negali būti pripažintas dokumentu, įrodančiu pareiškėjo patirtą turtinę žalą. Pareiškėjo atžvilgiu negali būti konstatuoti neteisėti Inspekcijos pareigūnų veiksmai, o nesant neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti buvus neturtinę žalą. Be to, anot Inspekcijos, pareiškėjo nurodyti veiksmai negali būti pripažinti pakankamai intensyviais ir nepriimtinais, nes pareiškėjo nurodyti veiksmai buvo atlikti vadovaujantis teisės aktų nustatyta Inspekcijos kompetencija. Akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad paskirta administracinė nuobauda jam sukėlė ypač neigiamų pasekmių. Inspekcijos nuomone, pats faktas, kad administracinė nuobauda, kuri, pareiškėjo teigimu, jam sukėlė dvasinių išgyvenimų buvo teismo sprendimu panaikinta, yra pakankama kompensacija, atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų įrodymų dėl dvasinių ar fizinės sveikatos sutrikimų pareiškėjas nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 61).

Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti, remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Pareiškėjas jo patirtą žalą kildina iš Inspekcijos veiksmų, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, buvo priverstas ginčyti neteisėtą nutarimą teisme, dėl ko patyrė piniginius nuostolius bei neturtinę žalą.

Nors administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A63-2176-11 konstatavo, jog atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 2 d. nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (o tokia išimtis šiuo atveju yra, nes nei ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti administracinių teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo išlaidas), valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Inspekcijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Taigi sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 528 pareiškėjui D. Ž., vadovaujantis ATPK 172 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 20 d. atlikdamas automobilio remonto darbus nepateikė nei verslo liudijimo, nei individualios veiklos pažymos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 str., 35 str. 2 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 p. (b. l. 25–27).

Pareiškėjas minėtą Inspekcijos nutarimą apskundė teismui. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-308-660/2013 Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 750 Lt bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant pareiškėjui inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (b. l. 45–47). Kauno apylinkės teismas minėtoje byloje konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas D. Ž. vertėsi savarankiška veikla, susijusia su automobilių remontu kitiems asmenims atlygintinai ir sistemingai, iš šios veiklos gavo pajamas ar siekė tokias pajamas gauti, o tai, kad D. Ž. remontavo jo pažįstamiems priklausantį automobilį neatlygintinai, nenustačius kitų pažeidimo sudėčiai būtinų požymių bei reikšmingų aplinkybių, administracinės atsakomybės neužtraukia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, taip pat padarė išvadą, kad nėra pakankamai duomenų, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d., todėl konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 48–50).

Pareiškėjo teigimu, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad Inspekcijos pareigūnas nesilaikė ATPK 284 str. pareigos visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes.

Teismas pažymi, kad nors įrodymų nepakankamumas savaime nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų, tačiau taip pat negalima teigti, kad pareigūnai turi visiškai neribotą diskreciją vertinti bylos aplinkybes. Todėl nustatant pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktą turi būti vertinamos kiekvienos bylos faktinės aplinkybės.

ATPK 9 str. 1 d. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ir objektyvioji jos pusė – neteisėti asmens veiksmai ar neveikimas. Pažymėtina, kad šis sudėties elementas negali būti preziumuojamas ar numanomas, jis konkrečioje byloje privalo būti neabejotinai nustatytas (įrodytas), nes patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn nenustačius neteisėtų veiksmų ar neveikimo būtų pažeista ATPK 9 str. 1 d. ir nekaltumo prezumpcijos principas. ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kaip ir baudžiamosiose bylose, taikytinas principas in dubio pro reo, t. y. visos abejonės turi būti vertinamos nusižengimo padarymu įtariamo asmens naudai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiame nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-308-660/2013 konstatavo, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti ir konstatuodamas kaltus D. Ž. veiksmus pagal ATPK 172 str. 1 d. bei skirdamas jam administracinę nuobaudą, remdamasis tik L. S. paaiškinimu bei administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnas vadovavosi prielaidomis bei spėliojimais (b. l. 45–47). Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2014 m. sausio 23 d. nutartimi taip pat konstatavo, jog pakankamų duomenų, jog pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, nebuvo nustatyta (b. l. 48–50).

ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tos pačios šalys. Svarbus prejudicinių faktų aspektas yra tas, kad pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tuomet, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (LVAT 2011 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-99/2011).

Nustačius, kad įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime buvo vertinti Inspekcijos pareigūno veiksmai bei konstatuota, kad pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, visapusiškai, tinkamai ir objektyviai neištyrė visų su padarytu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, ką privalėjo padaryti pagal ATPK 284 str. 1 d., iš naujo šių veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje byloje nebeįrodinėtinas, pastaruosius faktus pripažįstant prejudiciniais (b. l. 45–47).

Pareiškėjas turtinės žalos dydį grindžia išlaidomis, patirtomis advokatės padėjėjos pagalbai byloje dėl minėto administracinio teisės pažeidimo nutarimo panaikinimo. Pastarąsias įrodinėja 2013 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 713954 (b. l. 7) ir 2014 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 713979 (b. l. 8).

Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), šioje byloje taikytinas minėtų Rekomendacijų 10 p., kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose.

Rekomendacijų 2 p. apibrėžia, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjo pridedamų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtais nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų gali būti pripažįstamos tik bylinėjimosi išlaidos patvirtinamos 2013 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 713954 (b. l. 7). Pastarasis kvitas išrašytas jau pradėjus administracinio teisės pažeidimo teiseną, todėl „patarimas“ įkainotas 200 Lt vertintinas kaip teisinio pobūdžio konsultacija bei realiai patirti nuostoliai, susiję su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-308-660/2013. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktas 2014 m. kovo 3 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 713979 nepripažintinas įrodymu, patvirtinančiu prašomą priteisti turtinę žalą. Šią išvadą teismas grindžia nustatytomis aplinkybėmis, jog pastarasis išrašytas už teisinių paslaugų – atstovavimo – suteikimą, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis priimta rašytinio proceso tvarka. Šiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nedalyvavo, atsiliepimo į apeliacinį skundą taip pat nebuvo pateikta (b. l. 48–50). Be to, pastarasis yra išrašytas 2014 m. kovo 3 d., t. y. praėjus daugiau kaip 1 mėn. po bylos išnagrinėjimo, nes, kaip matyti, Kauno apygardos teisme administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-308-660/2013 apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2014 m. sausio 23 d.

2013 m. rugsėjo 9 d. pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. 713954 sumokėta 200 Lt suma advokatės padėjėjai neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimumo, pastarosios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-308-660/2013 nagrinėjimu, todėl minėta suma laikytina realiai pareiškėjo patirtais nuostoliais.

Teismo vertinimu, egzistuoja visos CK 6.271 str. nustatytos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos: Inspekcijos neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl pareiškėjui priteistinas 200 Lt (57,92 Eur) turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas savo patirtus išgyvenimus dėl nepagrįstai paskirtos administracinės nuobaudos vertina 5 000 Lt neturtinės žalos atsiradimu. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, nepatogumus, pažeminimą, garbės ir orumo įžeidimą.

Teismas pažymi, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad pareiškėjas tikrai patyrė sveikatos sutrikimą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė tam tikrus nepatogumus, pažeminimas buvo apčiuopiamas, juntamas ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nors pareiškėjas teigia, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos pablogėjo jo sveikata, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau tai pagrindžiančių aplinkybių byloje neįrodinėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai buvo tokie intensyvūs, jog patirtai žalai atlyginti nepakaktų pačios administracinės nuobaudos panaikinimo fakto. Taigi teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju faktas, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-308-660/2013 Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 750 Lt bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, laikytinas pakankama pareiškėjo satisfakcija, ir dėl to neturtinės žalos atlyginimas pinigais papildomai nepriteistinas.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2014 m. balandžio 9 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 713985, pagal kurį pareiškėjas advokato padėjėjai Genovaitei Ročienei sumokėjo 500 Lt už atstovavimą ir dokumento surašymą (b. l. 9) bei 2014 m. balandžio 14 d. advokato orderiu Nr. 151718 (b. l. 10).

Pagal Rekomendacijų 8.2 p. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį advokatui priteistina maksimali 3 MMA suma. Rekomendacijų 5 p. nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus užmokesčio. Taigi nagrinėjamu atveju maksimali suma, kuri gali būti priteisiama advokato padėjėjui už skundo surašymą yra 2 400 Lt (pagal tuo metu galiojusią MMA), taigi pareiškėjo nurodoma 500 Lt suma neviršija nustatyto maksimalaus dydžio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismas netenkino reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir vietoj prašytų 550 Lt nusprendė priteisti 200 Lt (57,92 Eur) turtinės žalos. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo skundas buvo tenkintas 20 proc., todėl pareiškėjui priteistina 100 Lt (28,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjo D. Ž. naudai 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjo D. Ž. naudai 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.