- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- AN2-285-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00613-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pažeidėjas
- D. D.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutarties D. D. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (toliau – Institucija) 2019 m. kovo 19 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. kovo 2 d. 05.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,03 promilės, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą jo administracinio nusižengimo byloje, paliekant nutarimu paskirtą baudą, tačiau, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 12 mėnesių sutrumpinti kuo trumpesniam laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi skundo netenkino, motyvuojant tuo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. D. D. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas nurodė, jog D. D., būdamas patyrusiu vairuotoju privalėjo žinoti KET reikalavimus ir juos vykdyti, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, kad D. D. vairuodamas automobilį neblaivus, padarė pavojingą teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesais bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės neabejotinai egzistavo ir pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad D. D. būdamas socialiai atsakingas už savo šeimą bei dirbdamas darbą, kuris susijęs su visuomenės poreikių tenkinimu, tai yra dirbdamas viešojo transporto vairuotoju, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Teismas konstatavo, kad D. D. buvo paskirta minimali nuobauda už padarytą administracinį nusižengimą, o jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skirti mažesnę, negu numatyta, nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, nenustatyta.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde D. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir pakeisti Institucijos nutarimą, paliekant nutarimu paskirtą baudą, tačiau, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti kuo trumpesniam laikotarpiui.
4.1. Skunde nurodoma, jog apeliantas netekęs specialiosios teisės vairuoti, neteko galimybės dirbti, t. y. buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu yra bedarbis, registruojasi darbo biržoje. Tačiau apeliantas yra sutaręs su darbdaviu, kad po specialiosios teisės vairuoti sugrąžinimo, pas tą patį darbdavį vėl dirbs (duomenys neskelbtini) troleibuso vairuotoju.
4.2. Skunde pažymima, kad profesionalaus troleibuso vairuotojo profesija šiuo metu yra itin paklausi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ trūksta troleibusų vairuotojų. Be to, tenkinti visuomenės poreikį – užtikrinti tinkamą miesto susisiekimo transporto tinklą ir keleivių vežimą yra visuomeninis interesas, kurį jis realizuodavo dirbdamas troleibuso vairuotoju. Apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ troleibuso vairuotoju iki padaryto teisės pažeidimo dirbo daugiau kaip 15 metų. Be to, apeliantas išlaiko sugyventinę ir jos nepilnametį vaiką, todėl praradus teisę vairuoti transporto priemones, patirs didelių finansinių sunkumų, nes darbo užmokestis yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, o už padarytą nusižengimą turės sumokėti jam paskirtą didelę 300 Eur baudą. Šiuo metu jo finansinė padėtis nėra gera, kadangi vienintelės pajamos yra tik iš Valstybės biudžeto mokama bedarbio pašalpa, kai tuo tarpu nepraradus specialiosios teisės vairuoti jis galėtų toliau sėkmingai dirbti bei mokėti valstybei mokesčius.
4.3. Skunde teigiama, kad apeliantas alkoholiu nepiktnaudžiauja, jį vartoja itin retai ir saikingai. Niekada nėra baustas dėl kokių nors teisės pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu, padarymo, nėra piktybinis KET pažeidėjas, neteistas. Apeliantas pasižada ateityje niekada taip nebesielgti. Be to, apeliantas alkoholį vartojo iš vakaro, naktį prastai miegojo, bei neturėdamas didelės patirties vartoti alkoholį, neįvertino organizmo ypatumų ir rytą atsiradus poreikiui važiuoti anksti ryte, nejausdamas vakare vartoto nedidelio kiekio nestipraus alkoholio pasekmių organizmui, sėdo vairuoti transporto priemonę.
4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas policijos pareigūnų buvo sustabdytas ne dėl sutrikusios koordinacijos ar reakcijos vairuojant transporto priemonę, o dėl kitos priežasties, pats sutiko pasitikrinti alkoholio tikrintuvu sąmoningai negalvodamas, jog daro teisės pažeidimą. Be to, praėjus maždaug 7 val. po jo patikrinimo policijos pareigūnų alkoholio tikrintuvu, apie 14 val. 30 min. apeliantą patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ blaivumas nustatytas 0,00 promilių ir buvo leista jam nuo 15 val. vairuoti troleibusą ir vežti keleivius (duomenys neskelbtini).
4.5. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ANK pataisas, kuriomis nuspęsta nuo 2020 m. reglamentuoti atsakomybę už draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nesilaikymą. Teisėsaugos institucijos galės spręsti, kurią iš dviejų administracinio poveikio priemonių skirti asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę neblaivus. Pats pažeidėjas taip pat turės teisę pasirinkti, ar sumoka skirtą baudą su teisės vairuoti atėmimu ilgesniam laikotarpiui, ar netenka teisės vairuoti trumpesniam laikui, bet su sąlyga, kad atgavęs vairuotojo pažymėjimą tam tikrą laiką negalės vairuoti automobilio be jame įrengto antialkoholinio variklio užrakto. Seimas 2019 m. sausio mėn. priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis nusprendė nuo 2020 m. įteisinti antialkoholinius variklio užraktus. Tokia įstatymo leidėjo valia atitinka aplinkybes, kuriomis apeliantui taikytinas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nei 12 mėnesių.
4.6. Apelianto nuomone, privalu remtis ir esama teismų praktika, be kita ko ir į įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-100-890/2017.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepime į D. D. apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, pilnai atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantui paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtine aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis.
5.2. Atsiliepime teigiama, jog šiuo atveju byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių švelninti apeliantui paskirtą administracinę nuobaudą. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šiuo atveju apeliantas pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. D. D. apeliacinis skundas atmetamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
8. Apeliaciniu skundu D. D. prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalies (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.) sankcijoje, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. To paties apeliantas prašė ir skunde apylinkės teismui, kuris D. D. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, motyvuodamas tuo, jog, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba neskiriama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, o tokios išskirtinės aplinkybės šioje byloje nenustatytos. Tokiai žemesnės instancijos teismo išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, D. D. administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju apeliantas mieste, pakankamai judrioje miesto gatvėje, tamsiu paros metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,03 promilės girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Tai, kad apeliantas bando iš dalies pateisinti padarytą itin šiurkštų administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad jis alkoholį vartojo iš vakaro ir nesuprato, kad vairavimo metu yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės būdamas tokios būklės negali, iš esmės parodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta, todėl dar labiau švelninti jo administracinę atsakomybę (D. D. nustatytas minimalus ANK 420 straipsnio 9 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas) ne tik būtų nepagrįsta, tačiau tai prieštarautų ir ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto nurodomos aplinkybės, kad apie 14 val. 30 min. darbdaviui patikrinus D. D. neblaivumą buvo nustatyta 0,00 promilių ir jam leista nuo 15 val. vairuoti troleibusą. Nagrinėjamu atveju yra svarbus apelianto neblaivumo laipsnis administracinio nusižengimo padarymo metu, o ne praėjus 9 val.
12. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas už įvairius administracinius nusižengimus baustas 3 kartus, iš kurių 1 kartą už leistino greičio viršijimą, bei 1 kartą už tai, kad vairuodamas troleibusą sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadintas transportas (administracinio nusižengimo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 9–12). Šios aplinkybės dėl D. D. padarytų KET pažeidimų, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės apie D. D. padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, ypač kai vienas iš jų padarytas jam vairuojant viešąjį transportą, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą.
13. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas gailisi padaręs nusižengimą, pasižada ateityje taip nebesielgti, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebuvo baustas, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjui paskiriant minimalią nuobaudą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo (veiklos) pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas neteko darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju negalima teigti, kad praradęs teisę vairuoti jis visiškai praranda pajamų šaltinį, kadangi yra darbingo amžiaus ir turi visas galimybes susirasti kitą darbą, kuris nereikalautų transporto priemonės vairavimo. Be to, savivaldybės įmonė, o ne apeliantas, turi pareigą užtikrinti visuomenės poreikį į tinkamą viešąjį transportą.
14. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus savo šeimai, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes D. D., kuris turi ilgą vairavimo stažą, buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, jis privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios D. D. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
15. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ANK pataisų dėl draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nesilaikymo, nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti D. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad ANK 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Nagrinėjamu atveju apeliantas administracinį nusižengimą padarė 2019 m. kovo 2 d., o jo nurodomos ANK 422 straipsnio pataisos turėtų įsigalioti tik 2020 m. sausio 1 d., todėl D. D. šiuo pagrindu negali būti taikytinas trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
16. Apeliaciniame skunde minima Klaipėdos apylinkės teismo nutartis besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimoje byloje. Be to, apeliaciniame skunde minimas apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas, kuriuo aukštesnės instancijos teismas vadovautis, net ir nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, apskritai, neprivalo, kadangi teismų praktiką administracinio nusižengimo bylose formuoja ne pirmosios, o aukštesnės instancijos teismai – apygardos teismai bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs D. D. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės neskyręs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.