Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1653-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-15
Bylos Nr.
1-1653-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57457-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
V. Ž.
Nukentėjusysis
H. S.
Civilinis atsakovas
AAS
Advokatai
Rimantas Prėskienis, Algis Kojala
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1653-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57457-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam V. Ž., jo gynėjui advokatui Algiui Kojalai,

nukentėjusiajai H. S., jos gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui, civilinio atsakovo AAS ,,BTA Insurance company‘‘ atstovei L. G., civilinio atsakovo UAB ,,Vilniaus viešasis transportas‘‘ atstovams V. V., J. Š., J. Z., vertėjoms Olgai Macijauskienei, Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotoju, vedęs, neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį,teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2018-12-03, apie 17.36 val., Vilniuje, vairavo autobusą Mercedes Benz O 405, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Antakalnio g. 2-a eismo juosta link miesto centro. Būdamas neatidus ir neatsargus, privažiavęs prie šviesoforais reguliuojamos Antakalnio-Žolyno gatvių sankryžos, kur jo važiavimo kryptimi degė draudžiamas (raudonas) šviesoforo signalas, nesustojo prieš kelio ženklą „Stop linija“, kai gretimoje eismo juostoje sustojo kitos transporto priemonės, kirsdamas „siaurą ištisinę liniją“, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, nevažiavo dešine kelio puse, o važiavo priešingos krypties eismui skirta kelio puse apvažiuodamas priekyje sustojusius automobilius, įvažiavo į sankryžą, kur partrenkė ir sužalojo reguliuojama pėsčiųjų perėja degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui per Antakalnio gatvę iš dešinės pusės į kairę ėjusią pėsčiąją H. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 73.11, 99, 117 ir 165 punktų reikalavimus.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. Ž. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai, parodė, jog toje vietoje, kur nutiko eismo įvykis, sudėtinga sankryža. Mažai mašinų gali pasukti į kairę. Yra zona, kai 5 sekundes niekas niekur nevažiuoja. Jis tuo momentu norėjo prašokti su autobusu, nes jau vėlavo. Buvo drėgna. Norėjo pasodinti žmones į autobusą, skubėjo. Prieš posūkį į kairę, prieš jį sustojo mašina. Jis už jos sustojo. Kai atėjo tos 4-5 sekundės, jis tada išvažiavo į priešingą juostą ir norėjo prašokti. Degė raudonas šviesoforo signalas. Stop linija buvo prieš pirmą mašiną. Mašinų srautas buvo didelis. Šimtai mašinų pravažiuoja tiesiai, o tik dvi mašinos gali paskuti į kairę. Išgirdo smūgį ir sustojo. Trenkėsi moteris į dešinę priekinę autobuso pusę. Stabtelėjo, atidarė duris, žiūri žmogus guli. Ištraukė moterį, paklausė vardą. Greitoji atvažiavo greitai. Nutiko įvykis 2018-12-03, apie 17.00 val. Įvykis nutiko Antakalnio gatvėje sukant į Žolyno gatvę. Šioje bendrovėje jis dirba nuo kovo mėnesio praeitų metų. Pareigos – vairuotojas. Prieš tai dirbo tolimųjų reisų vairuotoju šešis metus. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1979 metų. Tokių įvykių daugiau nėra turėjęs. Baustas tik už greičio viršijimą. Vairuotojo teisės jam niekada nebuvo atimtos. Kaltinamajam akte viskas surašyta teisingai. Buvo blaivus. Jį tikrino iš karto. Vairavo autobusą Mersedes Benz, važiavo nustatytu maršrutu. Nukentėjusiajai atlygino 500 Eurų. Buvo tamsus paros metas, slidus kelias. Koks buvo signalas pėstiesiems, kurie kirto važiuojamą dalį, tai tuomet pradėjo mirksėti žalias šviesoforas. Charakterizuojamas jis teigiamai darbovietėse. Labai gailisi dėl to, kas nutiko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji H. S. parodė, jog 2018-12-03, apie 17.30 val., Vilniuje, Antakalnio g. ėjo į namus. Buvo vakaras, gatvė apšviesta, lijo lietus (dulksna). Antakalnio g. šaligatviu priėjo prie šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios sankryžoje su Žolyno gatve. Sankryža jai buvo iš dešinės pusės. Ketino pereiti per Antakalnio g. Priėjusi prie pėsčiųjų perėjos sustojo, nes jai degė raudonas šviesoforo signalas. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, įžengė į perėją ir ėjo link Žolyno g. pusės. Matė, kad Antakalnio g. važiuojant link miesto centro pirmoje eismo juostoje sustojo ir ją praleido troleibusas. Antroje eismo juostoje buvo sustojęs lengvasis automobilis. Perėja praėjusi Antakalnio g. dvi eismo juostas, kuriose stovėjo sustojusios transporto priemonės, ji ėjo toliau. Kai nuo šaligatvio pradžios įžengė į trečią eismo juostą, pajuto smūgį į kairę kūno pusę ir nukrito. Prarado sąmonę. Kas vyko vėliau, nežino. Sąmonę atgavo ligoninėje. Po keleto dienų ją ligoninėje aplankė vyras, vardu V. Ž., kuris prisipažino, kad tai jis vairuodamas autobusą ją partrenkė. Autobuso vairuotojas pasakė, kad norėjo pasukti į kairę, į Žolyno g., tačiau jos nematė. Daugiau nieko apie eismo įvykį vairuotojas nepasakojo, tik jos atsiprašė (b.l. 34).

VTMT teismo medicinos specialistė J.Majauskaitė-Čobot, apžiūrėjusi H. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., RVUL gydymo stacionare ligos istorijas Nr. 27344/2018, Nr. 687/2019, Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istoriją ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad H. S. nustatyti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kituoju dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimo židiniai kairėje smilkininėje skiltyje, dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio žvyno linijinis lūžis, dešinės akiduobės išorinės sienelės lūžis, dešinio skruostinio lanko lūžis (galvos trauma gydyta konservatyviai), muštinė žaizda dešinėje alkūnėje, kairės pusės II-XI šonkaulių lūžiai, dešinės pusės IV-V šonkaulių lūžiai, skysčio susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 41-42).

Liudytoja L. A. parodė, jog 2018-12-03, apie 17.30 val., Vilniuje vairavo automobilį ir važiavo Žolyno g. link sankryžos su Antakalnio g. Privažiavusi prie sankryžos sustojo, nes tuo metu jai degė raudonas šviesoforo signalas. Buvo vakaras, tamsu, gatvė apšviesta, lijo lietus (dulksna). Pastebėjo Antakalnio g. važiuojant nuo Saulėtekio pusės, antroje eismo juostoje sustojusius du lengvuosius automobilius, kuriems iš paskos važiavo ir lenkimo manevrą pradėjo autobusas, kuris išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, kirsdamas gatvės viduryje esančią horizontalaus ženklinimo ištisinę liniją. Kai minėtas autobusas prieš tai privažiavo prie antroje eismo juostoje sustojusių automobilių, tada pristabdė ir išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę. Važiuodamas priešingos krypties eismo puse autobusas artėjo link Žolyno g., tačiau nespėjęs pasukti į kairę partrenkė pėsčiąjį. Kur ir kaip ėjo pėsčiasis, nematė. Mano, kad autobusas pėsčiąjį partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Taip pat nematė, koks tuo metu pėsčiajam degė šviesoforo signalas. Matė, kad pėsčiasis nuo smūgio nukrito prieš autobusą, o autobusas artėjo link nukritusio žmogaus. Tada ji greitai išlipo iš savo automobilio ir bėgo link autobuso, kuris sustojo prie pat nukritusio pėsčiojo. Pribėgusi prie autobuso dešinės pusės pamatė, kad žmonės iš po autobuso priekinės dalies, netoli priekinio dešiniojo rato, ištraukė pėsčiąjį. Tada pamatė, kad tai buvo pėsčioji moteris, kuri buvo apsivilkusi tamsios spalvos drabužiais. Partrenkta moteris nieko nekalbėjo, buvo atsimerkusi. Telefonu paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie eismo įvykį. Į eismo įvykio vietą labai greitai atvažiavo GMP. Autobuso vairuotojas jai pasakė, kad vėluodamas labai skubėjo, dėl to pažeisdamas kelių eismo taisykles prieš sankryžą išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, o pėsčiosios nematė. Vėliau atvyko policija (b.l. 56).

Liudytojas S. K. parodė, jog 2018-12-03, apie 17.30 val., Vilniuje vairavo automobilį ir važiavo Žolyno g. link sankryžos su Antakalnio g. Privažiavęs prie sankryžos, sustojo prieš „Stop“ liniją, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Buvo vakaras, lijo lietus, tamsu. Stovėdamas pastebėjo dešinėje pusėje per Antakalnio g. degant žaliam šviesoforo signalui pėsčiųjų perėja iš priešingos pusės einančią pėsčiąją. Tuo metu Antakalnio g. prieš perėją buvo sustoję automobiliai, kurie važiavo link miesto centro. Netrukus pastebėjo, kaip Antakalnio g. nuo Saulėtekio pusės priešingos krypties eismui skirta puse važiavo autobusas, kuris įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė perėja per Antakalnio g. ėjusią pėsčiąją. Nuo smūgio pėsčioji buvo nublokšta į priekį, o autobusas važiavo ant pėsčiosios. Autobusas tuo metu važiavo apie 30 km/h greičiu. Supratęs, kad autobusas gali pervažiuoti partrenktą pėsčiąją, savo automobiliu jis pradėjo važiuoti, greitai pasuko automobilio vairą dešiniau, įvažiavo į Antakalnio g. pirmą eismo juostą ir važiuodamas link autobuso garsiniu signalu įspėjo autobuso vairuotoją, tokiu būdu neleisdamas autobusui užvažiuoti ant partrenktos pėsčiosios. Tada minėtas autobusas sustojo. Sustabdęs savo automobilį ir išlipęs, pribėgo prie autobuso dešinės pusės, kur ties priekiniu dešinės pusės ratu po autobuso kėbulu pamatė gulinčią partrenktą pėsčiąją. Iš autobuso išlipęs vairuotojas pasakė, kad pėsčiosios nematė, nes labai skubėjo į stotelę. Kartu su autobuso vairuotoju jie ištraukė partrenktą pėsčiąją iš po autobuso. Kažkokia moteris pasakė, kad iškvietė GMP medikus. Labai greitai atvyko GMP automobilis. Partrenkta moteris kvėpavo, atsimerkusi žiūrėjo į aplinką, bet nekalbėjo. Medikai partrenktą pėsčiąją išvežė į ligoninę (b.l. 59).

Kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai: policijos vyr. patrulio V.Liutkevičiaus tarnybinis pranešimas (b.l. 3), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 5), eismo įvykio vietos planas (b.l. 7), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 8), fotolentelės (b.l. 9-10), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b.l. 11-13), H. S. blaivumo patikrinimo alkotesteriu „Alkotest 6810“ duomenys (b.l. 15), pagal kuriuos matyti, jog nukentėjusiajai nustatytas 1,22 promilių neblaivumas, VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11953/2018(01) (b.l. 17), medicininių dokumentų apžiūros protokolas (b.l. 41-42).

Nustatyta, kad Eismo įvykio metu vairuotojas V. Ž. buvo blaivus (b.l. 3).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr.1086 redakcija) 9 punktą, numatantį, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.“, 73.11. punktą, kuris numato, kad „Raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. 99 punktą, numatantį, kad Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse.“, 117. punktą, numatantį, kad „Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.“, bei 165 punktą, kuris numato, kad „Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui“.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose pagal teisinę ir faktinę situaciją eismo įvykių bylose, kuriose buvo vertinamos analogiško turinio Kelių eismo taisyklių nuostatos, nuosekliai konstatuojama, kad nors pėstieji, kirsdami nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, privalo įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir pradėti eiti perėja tik įsitikinus, kad tai daryti yra saugu, pėsčiųjų perėjoje pirmenybė teikiama pėstiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2011, 2K-402/2012, 2K-31/2013). Be to, kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, jog net pėsčiojo ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kurias numato Kelių eismo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2005, 2K-202/2009, 2K-31/2013). Partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojo kaltės paprastai nepašalina teiginiai, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-416/2010, 2K-185/2012, 2K-25-489/2017). Įstatyme nėra įtvirtintos pėsčiųjų perėjos zonos sampratos, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų perėjos zona yra ne tik toje vietoje, kur yra pėsčiųjų perėjos žymėjimo ribos, tačiau ir 1-2 m atstumas nuo šio žymėjimo (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-237-166/2014, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-756-582-2013).

Kaltinamasis V. Ž. pats savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nupasakojo įvykio aplinkybes. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios H. S. parodymai, liudytojų L. A., S. K. parodymai, J.Majauskaitės-Čobot specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo, vyr. patrulio V.Liutkevičiaus tarnybinis pranešimas, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelės, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, H. S. blaivumo patikrinimo alkotesteriu „Alkotest 6810“ duomenys, VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11953/2018(01) (b.l. 17), medicininių dokumentų apžiūros protokolas.

Kaip minėta, visi šie duomenys sutampa, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

Kaltinamojo V. Ž. veika baigta, neatsargi, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji H. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 4752,53 Eur turtinę ir 12000 Eur neturtinę žalą (b.l. 100-128). Vėliau teisme civilinį ieškinį patikslino (b.l. 145-162). Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, jog įvykdytos jos atžvilgiu nusikalstamos veikos pasekoje H. S. patyrė daugybinius kūno sužalojimus. Pagrindiniai iš jų, tai židininė smegenų kontūzija, trauminė subarachnoidinė hemoragija, kaukolės skliauto lūžis, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas, kairėje krūtinės pusėje daugybiniai šonkaulių lūžiai. Vėliau dėl kilusių komplikacijų nukentėjusiajai buvo atliktos dvi operacijos, jai buvo pašalintas vienas šonkaulis, ji iki šiol yra nedarbinga. Dėl patirtų sužalojimų gydymo, netekto darbingumo ir kitų pasekmių nukentėjusioji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala susideda iš išlaidų būtiniems vaistams ir kitų būtinų ir tiesiogiai susijusių išlaidų bei negauto darbo užmokesčio dėl netekto darbingumo.

Vaistams ir kitoms gydymo priemonėms nukentėjusioji išleido 183,63 Eur. Iki patirtų sužalojimų nukentėjusiosios gaunamo darbo užmokesčio vidurkis sudarė 510,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV iki 2019-01-01 kompensuodavo 80 proc. dėl nedarbingumo negauto darbo užmokesčio, o nuo 2019-01-01 tik 60 proc. negauto darbo užmokesčio, o taip pat j tai, kad nukentėjusioji iki šiol yra nedarbinga, bendras negautas darbo užmokestis sudaro 1122,22 Eur.

Pridedamų prie šio ieškinio dokumentų kopijos taip pat patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji rūpinasi neįgaliu savo sutuoktiniu A. P., kuris yra netekęs 90 proc. darbingumo ir negali pats savimi pasirūpinti. Eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymui, kaip jau minėjo, nukentėjusioji privalėjo gydytis stacionare, kur ji buvo du kartus operuota. Jai būnant stacionare jos neįgaliu vyru nebuvo kam rūpintis, todėl ji priverstinai sudarė paslaugų sutartis su VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligonine dėl savo sutuoktinio priežiūros tais laikotarpiais, kuomet ji gydėsi stacionare. Dėl šių aplinkybių nukentėjusioji patyrė išlaidas, kurios sudaro 3584,00 Eur.

Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų H. S. patyrė didelį skausmą, jai teko kęsti nepatogumus dėl to, kad ji buvo priversta ne kartą gydytis ligoninėje, jai buvo pašalintas vienas šonkaulis, ji iki šiol yra nedarbinga, o skausmai dėl patirtų sužalojimų yra jaučiami ir dabar. Taip pat neturtinė žala yra patiriama ir dėl to, kad nukentėjusioji paties autoįvykio metu buvo labai stipriai išgąsdinta ir to pasėkoje iki šiol jaučia baimę, kuomet jai reikia išeiti į gatvę ar pereiti važiuojamąją dalį, t.y. ji negali dėl neigiamų emocijų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Taip pat prie šio patikslinto ieškinio pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji tapo neįgali ir neteko 45 procentų nedarbingumo. Patirtą skausmą, nepatogumus, baimes ir kitus neigiamus išgyvenimus nukentėjusioji vertina 20000,00 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas iki šio ieškinio pareiškimo atlygino dalį patirtų išlaidų, t.y. sumokėjo 122,32 Eur gydymo išlaidų ir 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui, todėl šioje dalyje nukentėjusioji reikalavimų nereiškia ir galutinis reikalavimas sudaro 4767,53 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 17000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti iš atsakovų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno atsiskaitymo įstatymo dydžio nustatytas palūkanas, priteisti iš atsakovų H. S. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog 2018-12-03 Vilniuje, įvykusio eismo įvykio metu, transporto priemonės Mercedes Benz, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje (privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 8902136), todėl, draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti patirtą žalą (1 priedas). Informuoja Teismą, kad dėl minėto eismo įvykio 2018-12-04 buvo kreiptasi į draudimo bendrovę ir administruojant įvykio bylą, išanalizavus draudimo bendrovei pateiktus dokumentus bei vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (patvirtintomis LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122) bei LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, draudimo bendrovėje buvo atliktos nuostolių apskaičiavimo procedūros ir priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmokas: 122,32 Eur gydymo išlaidos. Pagal nukentėjusiosios pateiktus čekius nemokėta tik už Triplixam (4,53 Eur), kuris vartojamas didelio kraujospūdžio ligai (hipertenzijai) gydyti; 3000 Eur neturtinė žala, kuri buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad policija nurodė, jog nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Medicininiuose dokumentuose nurodytos tikslios diagnozės: židininė smegenų kontūzija, kaukolės skliauto lūžis, galvos sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas; trauminė subarachnoidinė hemoragija; dauginiai šonkaulių lūžiai, rinkosi skystis. Gavus papildomus dokumentus, 2018-05-29 papildomai išmokėta: 330 Eur neturtinė žala (išmokėta maksimali suma nurodyta Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.3 p. (kai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, o gydymosi trukmė iki 6 mėn.); 31,60 Eur už įsigytus vaistus (neapmokėta tik už drėgnų servetėlių įsigijimą (1,75 Eur), vaistus Roswera (skirtas riebiųjų medžiagų, vadinamų lipidais (pagrindinė iš jų yra cholesterolis), koncentracijai kraujyje reguliuoti) (7,76 Eur), vaistus XANAX (įsigytus 2019- 04-26), kurie yra vartojami trumpalaikiam vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimo ir su depresija susijusio nerimo gydymui (byloje nėra jokių dokumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad nukentėjusios psichologinė būklė pablogėjo po eismo įvykio) (5,20 Eur) įsigijimo išlaidos). Iš viso nukentėjusiajai 2019 m. gegužės 28 d. duomenimis H. S. buvo išmokėta 3483,92 Eur, iš kurių 3330 Eur neturtinės žalos ir 153,92 Eur gydymo išlaidų.

Pagal pateiktą darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 1868 nukentėjusiai nustatytas 45 proc. netektas darbingumas dėl: M84.18 - nesuaugęs kaulas po lūžio (pseudoartrozė), kitos vietos (susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu); 111.9 - hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio)(nesusiję priežastiniu ryšiu su įvykiu). Vilniaus apskrities VPK BTA draudimo bendrovei nurodė, jog nukentėjusiai įvykio metu sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl ko nukentėjusiai buvo išmokėta 3330,00 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (maksimali suma esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai gydymas trunka iki 6 mėn. remiantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.3 p.). Šiuo metu nukentėjusiai yra nustatytas 45 proc. netektas darbingumas. Tačiau, hipertenzinė širdies liga nėra susijusi su eismo įvykiu. Todėl tam, kad išsiaiškinti kokiu procentu nustatytam darbingumo lygiui darė įtaką 111.9 (hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio)) būtų reikalinga papildoma informacija iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nukentėjusiai išmokėta papildoma 1110,00 Eur dydžio išmoka neturtinei žalai atlyginti (maksimali suma esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai gydymas trunka virš 6 mėn. remiantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.4 p.) bei kompensuoti 15 Eur už 2019-06-04 atliktą MRT tyrimą (2 priedas). Šiuo metu, 2019 m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, nukentėjusiai iš viso atlyginta: 4440 Eur neturtinė bei 168,92 Eur turtinė žala (3 priedas). Pastebėtina, kad jokių prieštaravimų ar papildomų pretenzijų dėl išmokos dydžio draudimo bendrovėje gauta nebuvo.

Dėl neturtinės žalos dydžio. Atkreipia dėmesį, kad draudimo sutarčiai NR. 12 8775172 galiojo LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija, kurios 11 str. 1 d. 3 p. buvo nustatytas maksimalus galimas, 5000 Eur dydžio, draudimo išmokos dydis neturtinei žalai kompensuoti, tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad tokio dydžio draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali būti mokama tik tuo atveju, jeigu asmuo būtų sužalojamas sunkiai su žymiais potrauminiais liekamaisiais reiškiniais. AAS „BTA Baltic Insurance Company" filialo Lietuvoje nuomone, nukentėjusios H. S. vertinimas patirtos neturtinės žalos 20 000 Eur sumai yra nepagrįstai didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo principams bei aktualiai teismų praktikai. Primena, kad draudimo bendrovė privalo vadovautis jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais; 2018 m. spalio 30 d. LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos numato, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, kai nukentėjusio gydymosi trukmė virš 6 mėnesių - maksimaliai galima išmokos suma neturtinės žalos kompensavimui sudaro 8 MMA. Kaip žinoma, išmokos neturtinės žalos kompensavimui dydis nustatomas pagal individualios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos mastui įvertinti aktualių kriterijų visumą: įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę, sužalojimų progresavimo tikimybę, dar iki eismo įvykio buvusių lėtinių degeneracinių pakitimų įtaką bendrai potrauminei sveikatos būklei, patirtos traumos įtaką nukentėjusio trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, medicininiuose dokumentuose įvardytas nukentėjusių patirtų traumų diagnozes bei galimus liekamuosius reiškinius. Atsižvelgiant į įvardytą informaciją, draudimo bendrovė įvertino nukentėjusios H. S. neturtinę žalą ir ją atlygino išmokėdama 4440,00 Eur draudimo išmoką. Mano, kad šis sprendimas yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo kriterijus (nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju įprastai teisme priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 600 Eur iki 3000 Eur). Nukentėjusios H. S. vertinimas patirtos neturtinės žalos dydis, turi būti mažintinas. O atsižvelgiant į draudimo bendrovės išmokėtos draudimo išmokos dydį nukentėjusios patirtos neturtinės žalos kompensavimui, mano, kad H. S. neturtinė žala yra pilnai atlyginta.

Dėl išlaidų vaistams ir kitoms gydymo priemonėms. Nukentėjusioji H. S. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodo, kad vaistams ir kitoms gydymo priemonėms išleido 183,63 Eur. Informuoja, kad draudikas pagal prie ieškinio pateiktus vaistų įsigijimo čekius, nuketėjusiajai patirtą žalą atlygino 2019-03-28 išmokėdamas 122,32 Eur, 2018-05-29 išmokėdamas 31,60 Eur draudimo išmoką (neapmokėta 14,71 Eur už vaistus, kurie nesusiję su įvykiu), bei 2019-08-19 apmokėdamas 15 Eur už MRT, kadangi dalis vaistų įsigijimo čekių draudikui buvo pateikti jau anksčiau. Todėl informuoja, kad už vaistus ir kitas gydymo priemones draudimo išmoka yra apskaičiuota yra išmokėta. Atitinkamai reikalavimas atlyginti turtinę žalą turi būti mažinamas dar 61,31 Eur sumai.

Dėl negauto darbo užmokesčio ir sutuoktinio priežiūros reabilitacijoje. Pastebėtina, kad vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str., draudikas privalo atlyginti patirtą žalą per 30 dienų nuo pretenzijos ir žalos dydį pagrindžiančių dokumentų gavimo dienos, todėl šiai dienai, Ieškovei nepateikus draudimo bendrovei pagrindžiančių dokumentų dėl negauto darbo užmokesčio, negali būti išspręstas šios žalos atlyginimo klausimas. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 p. „Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas)" bei 9 p. „Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka." Negautam darbo užmokesčiui apskaičiuoti trūksta: Sodros pažymos apie išmokėtą ligos išmoką nedarbingumo laikotarpiu (Ieškovė Ieškinyje teigia, kad: „VSDFV iki 2019-01-01 kompensuodavo 80 proc. dėl nedarbingumo negauto darbo užmokesčio, o nuo 2019-01-01 tik 60 proc. negauto darbo užmokesčio..."); Darbo sutarties bei grafiko, kadangi neaišku koks tiksliai darbo užmokestis nukentėjusiai buvo mokamas, kokiu grafiku dirbo. Pastebėtina tai, jog pateiktoje pažymoje apie darbo užmokestį pastebimi neatitikimai, pvz. 2018-01 Ieškovė išdirbo 183,27 val. - gavo 799,65 Eur, o 2018-08 ji išdirbo 183,65 val. - gavo 1237,42 Eur. Paaiškinimo, pagrįsto dokumentais, kodėl net 4 mėnesius per 2018 m. nukentėjusioji visiškai nedirbo. Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše patvirtintame LR Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 yra nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį „Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1-3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus.". Pažymi, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company" neatsisako atlyginti nukentėjusiai žalą patirtą dėl negauto darbo užmokesčio, tačiau tai bus galima padaryti tik įvertinus pateiktus dokumentus.

Dėl nukentėjusiosios vyro slaugos išlaidų (3584,00 Eur) VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje - mano, jog patirtos išlaidos nėra pagrįstos, kadangi neįrodytas jų būtinumas ir priežastinis ryšys su eismo įvykio metu nukentėjusios patirtu sveikatos sužalojimu. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios vyras slaugos ligoninėje buvo nuo 2019-01-08 iki 2019-02-26 bei nuo 2019-04-28 iki 2019-05-31, o nukentėjusi šias išlaidas grindžia būtent tuo, kad ji tuo metu buvo stacionare, nors pagal turimus dokumentus, ji stacionarizuota buvo: nuo 2018-12-03 iki 2018-12-17 - neurochirurgijos skyriuje; Nuo 2019-01-08 iki 2019-01-18 - krūtinės chirurgijos skyriuje. Taip pat pažymi, jog už gydymą stacionare (slaugą), esant biosocialinių funkcijų sutrikimui ir jos poreikiui, įprastai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Tad už šias sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, mokėti nereikia - gydymo įstaigoms už jas sumoka ligonių kasos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl civilinio ieškinio

Kaip matyti, eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, ką nurodo nukentėjusioji H. S. bei draudimo įmonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybe buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company" filiale Lietuvoje (privalomojo draudimo sutartis Nr. 12 8902136), todėl, draudimo bendrovei kyla prievolė atlyginti patirtą žalą.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 str. numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kaltinamasis V. Ž. vairavo autobusą, tai yra vykdė savo darbines pareigas pagal darbo sutartį, sudarytą su juridiniu asmeniu. Teismas sutinka ir su nukentėjusiosios H. S. argumentais, jog būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoju UAB „Vilniaus viešasis transportas“ privalo atsakyti už savo darbuotojų padarytą žalą tretiesiems asmenims, kadangi eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo minėtai bendrovei priklausančią transporto priemonę. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įtraukta civiliniu atsakovu.

Dėl neturtinės žalos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 3 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo.

CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (nutartis Nr. 2K-68/2008), jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y., kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 580 Eur iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Nr. 2K–372-942/2015 ir vėlesnės). Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne, kaip būtų šiuo atveju, tenkinus nukentėjusiojo ieškinį – ženkliai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Teismas sutinka su nukentėjusiosios argumentais, jog ji patyrė daugybinius kūno sužalojimus; židininę smegenų kontūziją, trauminę subarachnoidinę hemoragiją, kaukolės skliauto lūžį, kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą, nubrozdinimą, kairėje krūtinės pusėje daugybinius šonkaulių lūžius. Nukentėjusiajai buvo atliktos dvi operacijos, jai buvo pašalintas vienas šonkaulis, ir buvo ilgą laiką nedarbinga. Specialisto išvada konstatuota, jog nukentėjusiajai H. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad draudikas jau yra sumokėjęs nukentėjusiajai 4440,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad tokio dydžio suma, draudiko sumokėta neturtinei žalai atlyginti, yra proporcinga, atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, protinga ir visiškai pakankama.

Dėl turtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 str. 2 d.), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Iš civilinio ieškinio bei nukentėjusiosios H. S. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jos reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro išlaidos gydymuisi, išlaidos už vyro slaugą, taip pat negautas darbo užmokestis.

Nukentėjusioji nurodo, jog vaistams ir kitoms gydymo priemonėms nukentėjusioji išleido 183,63 Eur. Draudikas nurodo, jog nuketėjusiajai patirtą žalą atlygino 2019-03-28 išmokėdamas 122,32 Eur, 2018-05-29 išmokėdamas 31,60 Eur draudimo išmoką (neapmokėta 14,71 Eur už vaistus, kurie nesusiję su įvykiu), bei 2019-08-19 apmokėdamas 15 Eur už MRT, kadangi dalis vaistų įsigijimo čekių draudikui buvo pateikti jau anksčiau. Teismas sutinka su draudiko argumentais, jog už vaistus ir kitas gydymo priemones draudimo išmoka nukentėjusiajai jau yra apskaičiuota ir išmokėta, ir pakankama.

Nukentėjusioji H. S. nurodo, jog iki patirtų sužalojimų nukentėjusiosios gaunamo darbo užmokesčio vidurkis sudarė 510,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV iki 2019-01-01 kompensuodavo 80 proc. dėl nedarbingumo negauto darbo užmokesčio, o nuo 2019-01-01 tik 60 proc. negauto darbo užmokesčio, o taip pat į tai, kad nukentėjusioji iki šiol yra nedarbinga, bendras negautas darbo užmokestis sudaro 1122,22 Eur. Vėlgi teisingi draudiko argumentai, jog civiliniame ieškinyje negautam darbo užmokesčiui apskaičiuoti trūksta: Sodros pažymos apie išmokėtą ligos išmoką nedarbingumo laikotarpiu, darbo sutarties bei grafiko, kadangi neaišku, koks tiksliai darbo užmokestis nukentėjusiai buvo mokamas, kokiu grafiku dirbo. Be to, pateiktoje pažymoje apie darbo užmokestį yra neatitikimų, pvz. 2018-01 ieškovė išdirbo 183,27 val. - gavo 799,65 Eur, o 2018-08 ji išdirbo 183,65 val. - gavo 1237,42 Eur. Paaiškinimo, pagrįsto dokumentais, kodėl net 4 mėnesius per 2018 m. nukentėjusioji visiškai nedirbo, nepateikta. Bet kokiu atveju nukentėjusioji turi teisę pateikti tinkamus dokumentus Sodrai ir gauti išmoką.

Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 yra nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį „Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1-3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus." Taigi, 1122,22 Eur nėra atlygintina.

Nukentėjusioji H. S. nurodo, jog rūpinasi neįgaliu savo sutuoktiniu A. P., kuris yra netekęs 90 proc. darbingumo ir negali pats savimi pasirūpinti. Eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymui nukentėjusioji privalėjo gydytis stacionare, kur ji buvo du kartus operuota. Jai būnant stacionare jos neįgaliu vyru nebuvo kam rūpintis, todėl ji priverstinai sudarė paslaugų sutartis su VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligonine dėl savo sutuoktinio priežiūros tais laikotarpiais, kuomet ji gydėsi stacionare. Dėl šių aplinkybių nukentėjusioji teigia, jog patyrė išlaidas, kurios sudaro 3584,00 Eur.

Draudikas argumentuoja, jog patirtos išlaidos nėra pagrįstos, kadangi neįrodytas jų būtinumas ir priežastinis ryšys su eismo įvykio metu nukentėjusios patirtu sveikatos sužalojimu. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios vyras slaugos ligoninėje buvo nuo 2019-01-08 iki 2019-02-26 bei nuo 2019-04-28 iki 2019-05-31, o nukentėjusi šias išlaidas grindžia būtent tuo, kad ji tuo metu buvo stacionare, nors pagal turimus dokumentus, ji stacionarizuota buvo: nuo 2018-12-03 iki 2018-12-17 - neurochirurgijos skyriuje; Nuo 2019-01-08 iki 2019-01-18 - krūtinės chirurgijos skyriuje. Taip pat pažymi, jog už gydymą stacionare (slaugą), esant biosocialinių funkcijų sutrikimui ir jos poreikiui, įprastai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas slaugos paslaugas teikia gydymo įstaigos, turinčios licenciją šiai veiklai ir yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK). Tad už šias sveikatos priežiūros paslaugas PSD apdraustiems pacientams, turintiems gydytojo siuntimą, mokėti nereikia - gydymo įstaigoms už jas sumoka ligonių kasos.

Kaip matyti, nukentėjusioji H. S. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl eismo įvykio pasekmių buvo du kartus operuota, jai išimtas šonkaulis. Taip pat matyti, jog jos vyras yra nedarbingas, po insulto nevaikštantis, naudojasi neįgaliojo vežimėliu, turi 90 proc. nedarbingumo. Dokumentai prie civilinio ieškinio pridėti. Sutuoktiniai gyvena dviese, yra pagyvenusio amžiaus. Šiuo atveju vertintina, jog nukentėjusiosios operacijų metu bei pooperaciniu laikotarpiu nukentėjusiosios sveikatos būklė buvo pablogėjusi, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, jog dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų, gulėjimo stacionaruose, tam tikrą laiką po operacijų gijimo periodo nukentėjusiajai buvo stipriai apsunkinta vyro slauga, t.y. negalėjo asmens pakelti ir kt. Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusiajai neturi būti perkelta našta surasti pačią mažiausią vyro slaugymo kainą visame mieste, sergantis asmuo turi apsunkintas galimybes tą ekstra atveju padaryti. Teismas mano, jog vyro slaugos kaina VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje yra proporcinga, ne per didelė. Dėl to, nukentėjusiosios prašoma 3584,00 Eur dydžio turtinė žala yra priteistina ir atlygintina.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas. Nukentėjusioji H. S. prašo priteisti išlaidas už teisines paslaugas. Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusioji sumokėjo advokatui iš viso 1000 eur už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į byloje vykusių posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, tokia proceso išlaidų suma laikytina pagrįsta, todėl prašymas tenkintinas, iš kaltinamojo V. Ž. nukentėjusiosios H. S. naudai priteistina 1000 Eur (BPK 106 straipsnis).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio taikymo

Kaltinamasis V. Ž. pateikė žmonos prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį žmonos atsakomybėn.

Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo žmona teismui paaiškino, kad sutinka būti V. Ž. laiduotoja. Su vyru gyvena santuokoje jau daug metų, užaugino vaikus. Yra dirbanti, neteista, nebausta. Jos manymu, V. Ž. yra reikalingas jos palaikymas ir pagalba, ji gali daryti ir darys kaltinamajam teigiamą įtaką.

Rašytiniame prašyme nurodė, jog yra V. Ž. žmona. Gimusi (duomenys neskelbtini). Vidurinėje mokykloje susipažino su tremtinio iš Lietuvos sūnumi V. Ž.. Susituokė (duomenys neskelbtini), gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, kur iki dabar gyvena kartu bute (duomenys neskelbtini). Turi vidurinį išsilavinimą, įgytą (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) įgijo papildomą virėjos-konditerės kvalifikaciją. Nuo tada dirbo virėja keliose įmonėse. Šiuo metu dirba UAB „MUNIZ“ Vilniuje. Darbe gerai charakterizuojama, ne kartą buvo skatinta ir niekada neturėjo drausminių nuobaudų. Per savo gyvenimą niekada neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis ir nebuvo teista. Administracine tvarka taip pat nebausta. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Jie turi du vaikus: dukrą A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir sūnų J. (gim. (duomenys neskelbtini)). A. įgijo aukštąjį išsilavinimą Vilniaus universitete, J. įgijo elektroniko-mechaniko kvalifikaciją profesinėje mokykloje. Jie sukūrė savo šeimas, J. augina du vaikus - sūnų G. ir dukrą P. Abu gyvena ir dirba Vilniuje. Jos vyras turi vairuotojo pažymėjimą nuo 1979 metų, t.y. 40 metų. Jis yra išlaikęs beveik visas vairavimo kategorijas. Dirbo įvairiose autotransporto įmonėse, vairavo įvairias transporto priemones. Yra išlaikęs kursus pavojingus krovinius vežantiems vairuotojams ir turėjo ADR pažymėjimą (Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais). Pastaruoju metu dirbo autobuso vairuotoju UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Per visą vairavimo laiką nebuvo padaręs rimtesnių administracinių nusižengimų. Niekada nebuvo patekęs į įskaitinius eismo įvykius. Tai, kas atsitiko 2018-12-03 Antakalnio gatvėje buvo pirmas kartas jo gyvenime. Dėl to jis labai išgyveno, pirmą naktį po įvykio matė, kad jis negalėjo užmigti. Vėliau lankė sužeistą pėsčiąją, kuri taip pat dirba UAB „Vilniaus viešasis transportas“. Tiesiogiai ir per advokatą tarėsi dėl galimybės užbaigti bylą taikiu susitarimu. Kaip avansą jai perdavė 500 eurų, tačiau jie nepajėgė surinkti visos nukentėjusiosios prašomos žalos atlyginimo sumos. Savo vyrui ji yra labiausiai artimas ir jo likimu suinteresuotas asmuo. Nori ir siekia, kad jos vyras gyventų normalų gyvenimą, dirbtų pagal turimą profesiją ir niekada nedarytų nusikalstamų veikų. Jis yra pagyvenusio amžiaus, neseniai jam sukako 60 metų, turi sveikatos sutrikimų, po kelių metų jam jau sukaks pensijinis amžius. Po minėto įvykio jis patyrė depresiją, labai išgyveno, kad būdamas tokio amžiaus pirmą kartą pateko į policiją. Jos vyras yra gimęs (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) tremtinio šeimoje. Į Lietuvą sugrįžo būdamas 9 metų. Pradines mokyklos klases baigė Krasnojarsko mokykloje, o vidurinį išsilavinimą įgijo jau sugrįžęs į Lietuvą Rukainių mokykloje Vilniaus rajone. Per savo gyvenimą yra dirbęs įvairiose autotransporto įmonėse. Dirbo šaltkalviu, tolimųjų reisų vairuotoju, vėliau autobuso vairuotoju. Šiuo metu dirba UAB „Vilniaus viešasis transportas“ maršrutinio autobuso vairuotoju. Buvo ne kartą skatinamas, drausminių nuobaudų neturėjo. Visa tai sukuria prielaidas, kad jis bus lojalus Lietuvos įstatymams, laikysis Kelių eismo taisyklių ir daugiau nenusikals. Po šio eismo įvykio ji stengiasi skirti daugiau dėmesio bendravimui su juo. Jų abiejų tėvai yra jau mirę. Kviečiasi dažniau į svečius jų vaikus su anūkais, nes mato, kad vyras labai juos myli, skiria daug dėmesio ir sugalvoja su anūkais įdomių užsiėmimų. Jie taip pat dažnai lanko juos, padeda sūnui, kai anūkai serga, prižiūri anūkus, kai tėvai išvyksta. Mano, kad visa tai padės jai kasdien daryti savo vyrui teigiamą įtaką. Baudžiamojo kodekso tikslas yra ne vien bausti, bet ir apsaugoti visuomenę, kartu ginti žmonių teises ir laisves, valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Laidavimo procedūros taikymas labiausiai tinkamas, kai galima tikėtis, kad tai teigiamai paveiks teisiamojo asmenybę. Jos vyro, V. Ž. galimybė būti teismo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą svarstytina esant visoms formalioms BK 40 str. 2 dalyje numatytoms sąlygoms: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką; eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajai dalinai kompensavo ir įsipareigoja pagal galimybes trumpiausiais terminais atlyginti likusią žalos dalį; pripažindamas savo kaltę ir gailėdamasis dėl to vyras, V. Ž. suteikia pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadovaudamasi BK 40 str., atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei mano, kaip artimiausio žmogaus galimybę daryti jam teigiamą įtaką, prašo išnagrinėti klausimą dėl galimybės atleisti vyrą, V. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo metu ji gauna minimalų darbo užmokestį, jos vyras uždirba apie 670 eurų (atskaičius mokesčius) atlyginimą. Gaunamų lėšų jiems pilnai pakanka pragyvenimui. Šiuo metu jie pagal galimybes padeda finansiškai vaikams. Papildoma finansinė našta užstato forma galimai apribotų jų kasdieninių poreikių tenkinimą. Atsižvelgiant į tai, prašo piniginio užstato neskirti arba skirti kiek galima mažesnį piniginio užstato dydį.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika padaryta žala bus atlyginta draudimo bendrovės, dalis žalos jau atlyginta. Yra pagrindo manyti, kad V. Ž., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo žmona kuri sutinka būti laiduotoja, sutuoktinį apibūdino teigiamai, jie kartu santuokoje gyvena daug metų. Po šio įvykio jie abu kalbėjosi, vyras dėl nusikalstamos veikos gailisi. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, sutuoktinis buvo blaivus, kaltinamasis nuoširdžiai išgyvena dėl šio įvykio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Nagrinėjamu atveju V. Ž. laiduotoja prašo būti paskirta jo sutuoktinė.

Teigtina, kad kaltinamojo žmona yra verta teismo pasitikėjimo; teismo posėdžio metu ji nurodė kritiškai vertinanti sutuoktinio elgesį, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. Laiduotojos vertybinė orientacija pozityvi, asmenybė charakterizuotina teigiamai. Manytina, kad ji gali daryti V. Ž. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas V. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam minimaliam.

Prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą skiriant 1000 eurų užstatą, tokį prašymą motyvavo paveikesniu laidavimo instituto realizavimu, didesniu laiduotojos poveikiu kaltinamajam. Teismo vertinimu, prokuroro įvardintas motyvas dėl užstato skyrimo neturi pagrindo: sutuoktiniai kartu gyvena ilgus metus, kaip teigė patys, per šį laiką gyveno darniai, užaugino vaikus, rimtai susipykę nebuvo, finansinis klausimas pripažintinas kaip antraeilis, neturintis esminės reikšmės sutuoktinės įtakai kaltinamajam.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones) nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje yra nuosekliai nurodoma, kad tais atvejais, kai padaryta BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, teismai privalo svarstyti klausimą dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo kaltininkui.

Prokuroras pasiūlė kaltinamajam pritaikyti baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones. Teismas įvertina, jog asmuo dirba vairuotoju, jau yra pagyvenusio amžiaus, per visą laiką kažkokių grubių Kelių eismo taisyklių nėra padaręs, darbovietėje charakterizuojamas kaip patyręs vairuotojas, charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas, šią nusikalstamą veiką padarė blaivus, kaip tik neblaivi buvo nukentėjusioji.

Paprastai nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, arba BK 281 straipsnyje nurodytą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgdamas į visas aplinkybes teismas mano, jog Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), šioje byloje kaltinamajam V. Ž. skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

V. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį I. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios H. S. pareikštą civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 4752,53 Eur turtinę ir 12000 Eur neturtinę žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios naudai 3584,00 Eur turtinę žalą iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti nukentėjusiosios H. S. naudai 1000 Eur turėtų advokato išlaidų iš kaltinamojo V. Ž..

Išaiškinti V. Ž., kad

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas,

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė