- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1707-934/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- Nidos A
- Trečiasis asmuo
- N. S.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-930/2019 pagal ieškovės Nidos A. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo N. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 485 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2018-09-01 iki ieškovė mokysis aukštojoje mokykloje, bet ne vėliau nei jai sukaks 24 metai, priteisti iš atsakovo 3 742 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog pilnamete tapo 2017-04-03, tačiau iki 2018 m. liepos mėn. mokėsi Vilniaus S. D. gimnazijoje. Po vidurinio mokslo baigimo įstojo į (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kitokio brangaus turto, neturi pagrindo gauti valstybės paramą. Ji negali savęs išlaikyti, nes visą laiką turi skirti mokymuisi aukštojoje mokykloje. Kai atsakovas turi nekilnojamojo turto, yra darbingas ir dirbantis, taigi turi galimybę teikti išlaikymą savo pilnametei dukrai. Ieškovės motina, kuri šiuo metu nedirba, jos išlaikymui skiria 100 Eur per du mėnesius. Po 30-40 Eur per savaitę ieškovei skiria močiutė. Ieškovės mėnesio išlaidos yra 522 Eur: 59 Eur – komunalinėms išlaidoms, 150 Eur – maistui, 70 Eur – sveikatos išlaidoms, 85 Eur – drabužiams ir avalynei, 60 Eur – mokslams, 7 Eur – transporto išlaidoms, 154 Eur kišenpinigiams ir atostogoms. Už studijas pirmaisiais mokslo metais ieškovė turi sumokėti 642,5 Eur, kadangi papildomai kainuoja knygos, kanceliarinės prekės. 2017 m. gruodžio mėn. gautos draudimo išmokos nebeturi – dalį išleido kompiuteriui, dalį pramogoms, dalį paėmė atsakovas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog nesutinka, kad yra skolingas už išlaikymą laikotarpiu nuo 2017-04-03 iki 2017-09-05, kadangi nurodytu laikotarpiu, be kitų papildomų ieškovės išlaidų padengimo, atsakovas kas mėnesį jai bankiniu pavedimu pervesdavo po 150 Eur, apmokėdavo mobilaus telefono išlaidas, kurios siekė apie 50 Eur, ir komunalines išlaidas. 2017-12-19 ieškovė gavo 5 945,21 Eur draudimo išmoką, kas reiškia, kad įvertinus ieškovės pateiktą vidutinį mėnesio poreikių patenkinimo dydį, būtų padengtas atsakovo išlaikymo įsiskolinimas iki 2018 m. liepos mėn. (imtinai). Ieškovę apdraudžiant, buvo pasirūpinta jos materialine padėtimi, o draudimo išmoka disponuoja pati ieškovė. Atsakovas kas mėnesį teikia paramą ieškovei, apmokėdamas būsto komunalines paslaugas (vidutiniškai po 35 Eur per mėnesį) ir telefono išlaidas (vidutiniškai po 60 Eur per mėnesį). Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. ieškovė gyveno atsakovui nuosavybės teise priklausančiame būste, kas vertintina kaip atsakovo finansinė parama, verta ne mažiau kaip po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovė nėra stropi mokinė, kadangi negalėjo įstoti į valstybės finansuojamą aukštojo mokslo studijų programą. Be to, ieškovė nepagrįstai prašo visą reikalingą išlaikymą priteisti tik iš atsakovo, o ne iš atsakovo ir trečiojo asmens. Atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur. Taip pat jis turi išlaikyti nepilnametę dukrą U. S., kurios išlaikymui kas mėnesį moka po 150 Eur bei apmoka dalį komunalinių išlaidų. Atsakovas sutinka ir toliau teikti ieškovei išlaikymą, apmokėdamas jos protingo naudojimosi telekomunikacijomis (telefonu) sąskaitas bei komunalines paslaugas.
3. Trečiasis asmuo N. S. atsiliepimu su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo išlaikymą pilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui 2018-08-14 iki ieškovė baigs studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus nevyresnė nei 24 metų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 65,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie nesuderinamus su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais ieškovės veiksmus (neveikimą), nėra duomenų, kad ieškovė nevykdo pareigos sąžiningai ir stropiai mokytis, kad turi skolų. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad negali pateikti duomenų apie savo pažangumą nesant pasibaigusiai pirmajai egzaminų sesijai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė sėkmingai baigė gimnaziją ir įstojo į aukštąją mokyklą. Praėjus per trumpam laikotarpiui, kad būtų galima įvertinti ieškovės pasiekimus pirmosios sesijos metu, šiuos duomenis teismas laikė pakankamais.
6. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, jog ieškovė dėl mokslų neturi laisvo laiko, todėl neturi galimybės dirbti ir visiškai save išlaikyti, siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą, turi skirti prioritetą mokslams. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis sunki, kadangi ji nedirba, nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų nėra. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad ieškovė vasaros atostogų metu dirbo, gavo 763,94 Eur atlyginimą. Todėl sprendė, jog ji pati prie savo išlaikymo galėtų prisidėti apie 65 Eur per mėnesį suma.
Šalies argumentai
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 485 Eur dydžio išlaikymą mėnesiui. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie tai, kad turi su sveikata susijusių ypatingų poreikių, dėl ko kas mėnesį išleidžia net po 70 Eur, taip pat nepateikė ir įrodymų apie poreikį lankytis pas psichologą. Todėl teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo spręsti, kad tai yra būtinasis ieškovės poreikis, ir priteisti šiam poreikiui tenkinti reikalingas lėšas iš atsakovo. Teismo vertinimu, ieškovė, būdama pilnamete, tačiau neturėdama galimybių pati savęs išlaikyti, objektyviai negali skirti 154 Eur sumos per mėnesį kišenpinigiams ir atostogoms. Nurodytas poreikis visiškai nesuderinamas su ieškovės finansine padėtimi. Vien tai, kad atsakovas, esant galimybei, turi prisidėti prie ieškovės išlaikymo, nereiškia, kad jis turi tenkinti ir neadekvataus dydžio nebūtinuosius jos poreikius. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovės poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur suma per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nustatė, kad ieškovės tėvas ir motina turi dar po vieną nepilnametį vaiką. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteista po 250 Eur per mėnesį, taip pat 2 084,4 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Asmeninės nuosavybės teise atsakovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos sudaro virš 1 000 Eur per mėnesį, jis turi brangaus nekilnojamojo turto (nurodytas butas VĮ Registrų centras įvertintas 72 984 Eur). Atsakovas nurodė, kad kito darbo dirbti jam neleidžia sveikata – stuburo problemos, akių uždegimas. Tačiau atitinkamų aplinkybių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė. Iš nustatytų aplinkybių visumos, atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas ir galimas gauti pajamas, teismas padarė išvadą, jog atsakovas turi galimybę prisidėti prie aukštojoje mokykloje besimokančios pilnametės dukters išlaikymo.
9. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės motina, trečiasis asmuo N. S. ((duomenys neskelbtini)), sudariusi santuoką užsienyje, turi 8 metų sūnų, nedirba. Duomenys apie jos turtinę padėtį, priežastis, dėl kurių ji nedirba į bylą nepateikti. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo augina vaiką, gyvena iš sutuoktinio pajamų. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad trečiojo asmens vaikas yra nemažas ir nereikalauja nuolatinės priežiūros. Tai, kad trečiasis asmuo pasirinko nedirbti ir gyventi iš sutuoktinio pajamų, dėl ko negali daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo, neturi būti priežastimi perkelti didesnę finansinę naštą atsakovui. Todėl teismas sprendė, jog atsakovas ir trečiasis asmuo turi prisidėti prie dukters išlaikymo lygiomis dalimis.
10. Nustatydamas priteistinos paramos dydį, teismas įvertino tai, kad ieškovė, būdama pilnametė, privalo dėti maksimalias pastangas pati užsitikrinti lėšas reikalingas pragyvenimui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra pilnametis asmuo, todėl jos išlaikymo našta visų pirma ir turi tekti jai, o ne atsakovui, nepaisant jos nenoro tokią naštą prisiimti.
11. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas laikė, kad tuo laikotarpiu ieškovės poreikiai iš esmės buvo tokie patys, kaip ir sprendimo priėmimo metu, ir sudarė 400 Eur per mėnesį. Pusę tos sumos turėjo skirti ieškovės motina. Išlaikymą prašoma priteisti už 17 mėnesių, taigi jis turėjo sudaryti 3 400 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovei šiuo laikotarpiu sumokėjo 5 985 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimo teismas ieškovei iš atsakovo nepriteisė.
12. Patenkinęs 15 proc. ieškinio reikalavimų, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 65,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas neatsižvelgė į visus atsakovo skolinius įsipareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu (c. b. Nr. e2-994-558/2018) ne tik priteisti 250 Eur per mėnesį išlaikymas nepilnametei dukrai bei 2 084,4 Eur išlaikymo įsiskolinimas, bet ir priteista atsakovei 1 000 Eur neturtinė žala bei 8 457,97 Eur bylinėjimosi išlaidos.
13.2. Teismas netinkamai nustatė atsakovo gaunamas pajamas. Jos sudaro apie 900 Eur per mėnesį.
13.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo sąmoningai nepateikė duomenų apie savo sutuoktinio pajamas ir jų turimą turtą. Trečiojo asmens turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu atsakovo.
13.4. Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl suteikto išlaikymo dydžio; byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai.
13.5. Ieškovės elgesys, kai draudimo išmoka nenaudojama išlaikymui, o prašoma teismo išlaikymą priteisti iš atsakovo reiškia piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, pažeidžia tėvo, pagal savo galimybes išlaikančio pilnametį vaiką, teises ir neatitinka sąžiningumo principo. Ieškovės piktnaudžiavimą savo teisėmis rodo ir tai, kad ji atsisako išlaikymo gyvenamuoju būstu ir maistu.
13.6. Pagal kasacinio teismo praktiką, nepripažintina, kad ieškovė mokosi sąžiningai ir pažangiai. Pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentais ir kokiais vadovaujasi.
13.7. Reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, ieškovė turėjo pateikti sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančius įrodymus. Nurodydamas, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė nevykdo pareigos sąžiningai ir stropiai mokytis, kad turi skolų, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
13.8. Atsakovo nuomone, ieškovė gali susirasti darbą ir savaitgaliais, ne tik vasaros atostogų metu, todėl suma, kurią ji pati galėtų skirti savo išlaikymui, turėtų būti žymiai didesnė. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priimti naują įrodymą ir prijungti jį prie bylos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančia informaciją apie tariamą ieškovės išlaikymą. Ieškovės teigimu, ja faktiškai rūpinosi ir iki šiol rūpinasi pamotė A. G.-S.
14.2. Atsakovas nepagrindė savo teiginių apie negalėjimą teikti išlaikymo. Jis turi vertingą nekilnojamąjį turtą, yra darbingas, pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį.
14.3. Teigdamas, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė, atsakovas privalėjo tai įrodyti.
14.4. Parama ieškovei yra būtina. Siekiant pažangiai mokytis, tam reikia skirti daug laiko. Ieškovė pasirinko mokytis, todėl tuo pačiu metu ir dirbti nėra galimybių.
Šalies argumentai
14.5. Ieškovė nurodė, kad mokosi sąžiningai ir pažangiai. Studijos aukštojoje mokykloje be akademinių skolų taip pat laikytinos pažangiu mokymusi. Ieškovės studijų pirmo semestro svertinis balų vidurkis yra 7,4, ieškovė neturi akademinių skolų. Vadovaujantis teismų praktika, galima konstatuoti, kad ieškovė mokosi sąžiningai ir pažangiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos
16. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-2042-501/2008. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui Vilniaus Gedimino technikos universiteto pažymą apie studijų rezultatus. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis yra byloje (t. 1, b. l. 15-17), todėl atsisakytina ją priimti. Ieškovės pateikta (duomenys neskelbtini) universiteto pažymą apie studijų rezultatus priimtina ir prijungtina prie bylos, kadangi galimybė ją pateikti atsirado tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo sąlygų
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi ir negali turėti jokios valdžios (tėvų valdžios).
18. Po K. T. išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192-1 straipsnio 1 dalyje (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija, įsigaliojusi 2013-07-09).
19. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus K. T. išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012-03-22 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015-03-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015-04-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą, turi pateikti sąžiningą ir pažangų mokymąsi pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015).
20. Apeliantas skunde nurodė, kad, jo manymu, ieškovė gali susirasti darbą ir savaitgaliais, ne tik vasaros atostogų metu, todėl suma, kurią ji pati galėtų skirti savo išlaikymui, turėtų būti žymiai didesnė. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais sutinka. Byloje nustatyta, kad ieškovė neturi turto (t. 1 b. l. 94), jos vardu registruotų transporto priemonių (t. 1 b. l. 98), negauna pajamų (t. 1 b. l. 95-97). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad valstybė sudaro galimybę gauti studijų ir pragyvenimo paskolas, tačiau ieškovė tokia galimybe nesinaudojo, teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai jai būtų per didelė našta. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra pilnametis asmuo, todėl jos išlaikymo našta visų pirma ir turi tekti jai, o ne atsakovui, nepaisant jos nenoro tokią naštą prisiimti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės, kaip nesudarančios pagrindą priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje.
21. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių pati gauti pajamų. Nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms, o ir duomenų, jog ieškovė negalėtų gauti paskolos, nepateikė. Dėl to perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Be to, byloje esantys duomenys, jog ieškovė vasaros atostogų metu dirbo, įrodo jos gebėjimą ir galimybes įsidarbinti bei gauti pajamas. Duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog mokymosi metu ieškovė negalėtų susirasti trumpalaikį darbą savaitgaliais, nenustatyta, o vien subjektyvūs samprotavimai apie poilsio laiką, savaime nėra pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti tėvui.
22. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, jog teismas tinkamai neįvertino atsakovo realių finansinių galimybių teikti pilnamečiui vaikui išlaikymą. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-994-558/2018, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteista 250,00 Eur per mėnesį išlaikymas bei 2 084,4 Eur išlaikymo įsiskolinimas, taip pat priteista 1 000,00 Eur neturtinė žala bei 8 457,97 Eur bylinėjimosi išlaidos. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovo gaunamos draudžiamos pajamos iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skirtingai laikotarpiais skyrėsi (2018-01-01 iki 2018-01-31 sudarė 1082,70 Eur draudžiamų pajamų (neatskaičius mokesčių), 2018-02-01 iki 2018-02-28 sudarė 1123,30 Eur draudžiamų pajamų (neatskaičius mokesčių), 2018-03-01 iki 2018-03-31 sudarė 966,60 Eur draudžiamų pajamų (neatskaičius mokesčius), 2018-05-01 iki 2018-05-31 sudarė 950,40 Eur draudžiamų pajamų (neatskaičius mokesčių), 2018-06-01 iki 2018-06-30 sudarė 953,10 Eur draudžiamų pajamų (neatskaičius mokesčių), 2018-07-01 iki 2018-07-31 sudarė 642,20 Eur draudžiamų pajamų (neatskaičius mokesčių); 2018-08-01 iki 2018-08-31 sudarė 475,20 Eur draudžiamų pajamų (neatskaičius mokesčių). Iš asociacijos LATGA gaunamų draudžiamųjų pajamų suma laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27 sudarė 750,00 Eur (neatskaičius mokesčių) (5x150) (1 t., b. 35-41, 125-135). Taip pat atsakovas gavo pajamų iš (duomenys neskelbtini), kurios laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27 sudarė 149,16 Eur (74,58 x 2). Atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog papildomai atsakovas gauna mėnesinių pajamų už buto nuomą – 380,00 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas taip pat paaiškino, jog jo mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 900,00 Eur. Duomenų, jog atsakovas turėtų santaupų, byloje nenustatyta.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo gaunamas mėnesines vidutines pajamas bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-04 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-994-558/2018, priteistas sumas, sprendžia, jog šiuo metu atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos nėra pakankamos, tam, kad pilnamečiui vaikui galėtų būti teikiamas išlaikymas. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Viena vertus, butas yra įkeistas (2 t., b. l. 74-75), kita vertus, atsakovui nepakankant gaunamų pajamų vykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, atsakovui priklausančio buto pardavimas, siekiant teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui, neturinčiam sveikatos sutrikimų bei neišnaudojusiam protingų galimybių pasirūpinti reikiamomis pragyvenimui lėšomis, būtų nesuderinamas su proporcingumo reikalavimais, t. y., atsakovui būtų padaryta neproporcinga žala bei tai neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo principų.
24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis), susijusias su ieškovės visų protingų galimybių išnaudojimu pasirūpinti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis bei tėvo finansinėmis galimybės mokėti išlaikymą pilnamečiui vaikui, todėl yra pagrindas priimtą sprendimą apeliacinio skundo argumentais iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas bylą vedė be advokato. Pateikė žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kvitą (t. 2, b. l. 110). Patenkinus jo apeliacinį skundą, priteistinas atsakovui iš ieškovės už apeliacinį skundą sumokėtas 54,55 Eur žyminis mokestis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti.
Priteisti atsakovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės N. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,55 Eur žyminį mokestį.