Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-414-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00227-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3

2020 m. sausio 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) pripažinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 15B-5663, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėjui A. D. Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimą; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos transporto saugos administraciją liudijimą grąžinti; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu, Pareiškėjui už Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 406 straipsnio 5 dalies pažeidimą skirta 350 eurų bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę atėmimas dvejiems metams dėl pramoginio laivo vairavimo esant neblaiviam (2,18 promilės). Surašant administracinių nusižengimo protokolą iš Pareiškėjo paimtas Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinio kvalifikacijos liudijimas (toliau – ir Liudijimas), neišduodant laikinojo, todėl Pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, kad jį grąžintų. Atsakovė 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 15B-5663 atsisakė grąžinti liudijimą. Nesutikdamas su atsakovės atsakymu, Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad, vadovaujantis Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5E) „Dėl Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 30⁵ punkto reikalavimais, Liudijimą galėjo paimti tik administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai, todėl protokolo surašymo metu administracijos darbuotojo veiksmai (Liudijimo paėmimas) yra neteisėti.

Atsakovė Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nesutinka su Pareiškėjo teiginiu, jog vadovaujantis ANK 590 straipsniu ir Nuostatų 30⁵ punktu, tik policijos pareigūnai turėjo teisę paimti Liudijimą. Mano, kad tokiu būdu siekiama atgauti paimtą Liudijimą. Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo faktą – alkoholiu apsvaigusio Pareiškėjo pramoginio laivo valdymą – nustatė policijos pareigūnai, o visus kitus veiksmus, įskaitant ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą, atliko Administracijos pareigūnai. Nuostatų 305 punkte numatyta, kad administracinį nusižengimą užfiksavęs pareigūnas ne tik paima iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens „kvalifikacijos dokumentą“, bet ir apie tai įrašo administracinio nusižengimo protokole. ANK, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo ir Nuostatų teisės normų reglamentuojančių pareigūnų teisių, dokumentų sulaikymo ir specialiosios teisės atėmimo klausimų sisteminė analizė leidžia teigti, kad tiek policijos pareigūnai, užfiksuodami administracinio nusižengimo faktą, tiek Administracijos pareigūnai, atlikdami kitus tyrimo veiksmus, įskaitant ir protokolo surašymą, užfiksavę nusižengimą turėjo teisę paimti Liudijimą, taip užtikrindami tinkamą administracinę teiseną reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Pareiškėjo skunde ginčo dalyku yra laikomi neteisėti Administracijos darbuotojo veiksmai (neveikimas). Neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėju įrodinėjami remiantis tik vienu poįstatyminiu teisės aktu – Nuostatomis, tačiau, Administracijos nuomone, Liudijimo paėmimo teisėtumo klausimą spręsti reikia visais šį veiksmą reglamentuojančiais teisės aktais. Vadovaujantis ANK 605 straipsnio 8 dalies ir ANK 602 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Įvertinus minėtas ANK nuostatas konstatuotina, kad įstatymas numato privalomumą iš asmens, kuris įtariamas vairavęs vidaus vandenų transporto priemonę neblaivus, iki bylos aplinkybių nustatymo ir galutinio sprendimo įsiteisėjimo paimti specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad Administracijos pareigūnas teisėtai protokolo rašymo metu paėmė iš Pareiškėjo Liudijimą ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Papildomai pridūrė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-10-557/2019, kuria Pareiškėjui atėmė teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas (grąžinti ar negrąžinti Liudijimą) Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių negali sukelti. Todėl akivaizdu, kad objektyviai nėra galimybės Administracijos įpareigoti Liudijimą grąžinti, nes įsiteisėjo galutinis teismo sprendimas iš pareiškėjo atimti teisę vairuoti vidaus transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. 15B-5663, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta grąžinti pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės pareigūnai, vykdydami policinę priemonę dėl saugaus elgesio vandenyje 2018 m. liepos 19 d. 15 val. 30 min. Danės upėje Klaipėdoje sustabdė laivavedžio A. D. (toliau – ir Pareiškėjas) vairuojamą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai, patikrinę pareiškėjo blaivumą alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, nustatė faktinį (pritaikius paklaidą) 2,18 promilės girtumą.

Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Administracija), 2018 m. liepos 26 d. gavusi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą Nr. 30-S-18642(4.68E) (toliau – Raštas), nusprendė pareiškėjui pradėti administracinę teiseną ir 2018 m. liepos 27 d. surašė kvietimą Nr. 15B-3284 dėl administracinio nusižengimo nagrinėjimo. Pareiškėjui atvykus į bylos nagrinėjimą, 2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paimtas motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Liudijimas). Protokolo rašymo metu nustatyta, kad pareiškėjas valdė laivą apsvaigęs ir tuo pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, priimtų Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucijos Nr. 24, 1.02 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei galimai padarė nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ? ANK) 406 straipsnio 5 dalyje.

Administracija 2018 m. rugsėjo 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui už minėto administracinio nusižengimo padarymą skyrė 350 eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – dvejiems metams atėmė teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones. Pareiškėjas Administracijos priimtą nutarimą apskundė teismui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-392-963/2018. Įvertinę byloje esančių įrodymų visumą ir motyvus, pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Administracijos 2018 m. rugsėjo 10 d. priimtą nutarimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-557/2019 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį paliko galioti ir pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą dėl neteisėtai paimto Liudijimo grąžinimo. Administracija, išnagrinėjusi prašymą ir nustačiusi, kad teisės aktų nuostatos leidžia grąžinti paimtą Liudijimą tik pasibaigus paskirtam teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę atėmimo terminui, atsisakė įvykdyti pareiškėjo prašymą. Nesutikdamas su Administracijos atsakymu, pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (toliau – Skundas). Pareiškėjas Skunde nurodo, kad, vadovaujantis Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5E) „Dėl Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo, paėmimo ir grąžinimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 305 punkto reikalavimais, Liudijimą galėjo paimti tik administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai, todėl protokolo surašymo metu Administracijos darbuotojo veiksmai (Liudijimo paėmimas) yra neteisėti.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 14 d. teismui elektroniniu paštu pateikė pranešimą dėl skundo atsisakymo. Tos pačios dienos nutartimi teismas sprendimo priėmimą bei paskelbimą atidėjo 2020 m. sausio 23 d. 10:40 val., įpareigodamas Pareiškėją iki 2020 m. sausio 22 d. pateikti turinio ir formos reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl atsisakymo nuo skundo reikalavimo. Pareiškėjui nepateikus tinkamo atsisakymo iki nustatyto laiko, teismas vertina ir priima sprendimą dėl skunde išdėstytų faktinių aplinkybių.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais užfiksuotas administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas, remdamasis minėta teisės akto nuostata, mano, kad nusižengimo fiksavimas susideda ne tik iš faktinių aplinkybių užfiksavimo galimo nusižengimo padarymo vietoje, pirminės medžiagos surinkimo, bet ir iš pirminės informacijos patikrinimo bei oficialių dokumentų, tokių kaip administracinio nusižengimo protokolas, surašymo. Tai patvirtina ir Nuostatų 305 punkte numatyta būtinybė Liudijimo paėmimo faktą užfiksuoti (apie tai įrašyti) administracinio nusižengimo protokole.

Šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo faktą – alkoholiu apsvaigusio Pareiškėjo pramoginio laivo valdymą – nustatė policijos pareigūnai, o visus kitus veiksmus, įskaitant ir administracinio nusižengimo protokolo surašymą, atliko Administracijos pareigūnai. Nuostatų 305 punkte numatyta, kad administracinį nusižengimą užfiksavęs pareigūnas ne tik paima iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens „kvalifikacijos dokumentą“, bet ir apie tai įrašo administracinio nusižengimo protokole. ANK, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo ir Nuostatų teisės normų reglamentuojančių pareigūnų teisių, dokumentų sulaikymo ir specialiosios teisės atėmimo klausimų sisteminė analizė leidžia teigti, kad tiek policijos pareigūnai, užfiksuodami administracinio nusižengimo faktą, tiek Administracijos pareigūnai, atlikdami kitus tyrimo veiksmus, įskaitant ir protokolo surašymą, užfiksavę nusižengimą turi teisę paimti Liudijimą, taip užtikrindami tinkamą administracinę teiseną reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi.

Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo dalykas yra galimai neteisėti Administracijos darbuotojo veiksmai (neveikimas). Skunde neteisėti veiksmai (neveikimas) įrodinėjami remiantis tik vienu poįstatyminiu teisės aktu – Nuostatomis, tačiau, teismo nuomone, Liudijimo paėmimo teisėtumo klausimą spręsti reikia visais šį veiksmą reglamentuojančiais teisės aktais. Vadovaujantis ANK 605 straipsnio 8 dalies nuostatomis, už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus asmenims gali būti skiriamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki trejų metų. Vadovaujantis ANK 602 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės, išskyrus teisę vairuoti transporto priemones, atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas. Teismui įvertinus minėtas ANK nuostatas, konstatuotina, kad įstatymas numato imperatyvą iš asmens, kuris įtariamas vairavęs vidaus vandenų transporto priemonę neblaivus, iki bylos aplinkybių nustatymo ir galutinio sprendimo įsiteisėjimo paimti specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgus į minėtas teisės akto nuostatas ir anksčiau konstatuotą faktą, kad Administracijos pareigūnas užfiksavo administracinį nusižengimą, galima teigti, kad Administracijos pareigūnas teisėtai paėmė iš pareiškėjo Liudijimą ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko protokolo surašymo metu.

Vadovaujantis ANK 683 straipsnio 2 dalies, 686 straipsnio 4 dalies ir Nuostatų 307 punkto nuostatomis, asmuo susigrąžinti teisę vairuoti vidaus transporto priemonę turi tik pasibaigus paskirtam teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę atėmimo terminui. Įvertinus aplinkybę, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjui atimta teisė vairuoti vidaus transporto priemonę dvejiems metams nuo Liudijimo gavimo Administracijoje dienos, konstatuotina, kad teisės aktai draudžia grąžinti pareiškėjui Liudijimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu grąžinti Liudijimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. AN2-10-557/2019, kuria pareiškėjui atėmė teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas (grąžinti ar negrąžinti Liudijimą) pareiškėjui jokių teisinių pasekmių negali sukelti. Akivaizdu, kad objektyviai nėra galimybės Administracijos įpareigoti Liudijimą grąžinti, nes įsiteisėjo galutinis teismo sprendimas – iš pareiškėjo atimti teisę vairuoti vidaus transporto priemones.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad skundo reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.). Kitaip tariant, Skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovę įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės 2018 m. gruodžio 18 d. raštas laikomas teisėtu ir pagrįstu, o grąžinti Liudijimo nėra objektyvių galimybių dėl aukščiau išvardytų priežasčių, pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.