Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-11-20 nutarties, kuria netenkintas A. D. skundas dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – Institucija) 2018-09-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-327-2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos transporto saugos administracijos 2018-09-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-327-2018 A. D. nubaustas pagal ANK 406 straipsnio 5 dalį, paskiriant 350 Eur baudą ir atimant specialiąją teisę vairuoti vidaus vandenų transporto priemones dvejiems metams už tai, kad 2018-7-19 15.30 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Jūrų uosto policijos grupės pareigūnams Danės upėje sustabdžius A. D. valdomą pramoginį laivą (duomenys neskelbtini) ir patikrinus laivavedžio blaivumą alkotesteriu „Drager Alcolesl 6810“, nustatytas 2,22 promilės (pritaikius paklaidą – 2,18 promilės) girtumas. Tuo A. D. pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, priimtų Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985-11-15 rezoliucija Nr. 24, 1.02 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2018-09-10 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. kreipėsi su skundu į Lietuvos transporto saugos administraciją (Institucija A. D. skundą persiuntė teismui), prašydamas panaikinti jam taikytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

6. ANK 406 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus asmenims gali būti skiriamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas nuo dvejų iki trejų metų. Taigi ANK 406 straipsnio 8 dalis nenumato privalomo teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimo, tačiau jos atėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, apelianto nuomone, pareigūnas, skirdamas jam administracinę poveikio priemonę, neįvertino visų reikšmingų tam aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos transporto saugos administracijos suformuotos praktikos taikant šią poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Apeliacinis skundas atmestinas.

11. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiama nutartimi paliktas galioti Lietuvos transporto saugos administracijos 2018-09-10 nutarimas, kuriuo A. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 406 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 350 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – atėmimu teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones dvejiems metams. Apeliaciniame skunde neginčijamas administracinio nusižengimo padarymas, keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimo - arba šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 6 mėnesių, taip pat pažymima, kad teismas, spręsdamas administracinio poveikio priemonės panaikinimo/sutrumpinimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi KET, kurios nustato eismo automobilių keliais taisykles ir šioje byloje nagrinėto įvykio nereguliuoja. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

12. Dėl apelianto skundo argumento dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų, t. y. jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai vadovavosi KET, kurios nereguliuoja šioje byloje nagrinėjamo įvykio, pažymėtina, jog, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas iš tiesų nepagrįstai nurodė, jog A. D. pažeidė KET, tačiau, skirtingai nei teigia apeliantas, teismas Kelių eismo taisyklėmis nesivadovavo, t. y. nenurodė konkretaus KET pažeidimo (nurodydamas, kad „A. D. padarė itin šiurkštų KET pažeidimą“, kartu nurodė, jog A. D. „vairavo vidaus vandens transporto priemonę būdamas neblaivus.“). Taigi iš nutarties turinio akivaizdu, kad teismas padarė techninę klaidą, kuri niekaip neturėjo įtakos sprendžiant pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos (nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimą. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju teismas tik sprendė klausimą dėl A. D. ginčijamos administracinio poveikio priemonės skyrimo pagrįstumo, kurią paskyrė Institucija 2018-09-10 nutarimu, kuriame aiškiai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju A. D. pažeidė Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, priimtų Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1985-11-15 rezoliucija Nr. 24, 1.02 straipsnio 6 dalies reikalavimus (šios taisyklės reglamentuoja, jog valdydamas laivą laivavedys neturi būti pavargęs ar apsvaigęs) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 406 straipsnio 5 dalyje.

13. Nagrinėjamu atveju A. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 406 straipsnio 5 dalį už tai, kad Danės upėje vairavo pramoginį laivą – katerį „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 2,22 promilės (pritaikius paklaidą – 2,18 promilės) neblaivumas).

15. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad A. D. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų – jis vairavo vidaus vandenų transporto priemonę – katerį „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas net 2,22 promilės (pritaikius paklaidą – 2,18 promilės) girtumas), tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai, gyvybei ir turtui, ir tik dėl atsitiktinumo išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės atsižvelgė į A. D. skunduose apylinkės ir apygardos teismui nurodomas aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad pažeidėjui teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę – pramoginį laivą – yra reikalinga, nes tai yra ne tik jo pragyvenimo šaltinis, bet kartu ir profilaktinė priemonė sveikatai, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė artimą minimaliai sankcijoje numatytą baudą ir minimaliam terminui taikė administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė į A. D. situaciją, tačiau, kita vertus, vien A. D. teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę reikalingumas dėl darbo ir asmeniniams poreikiams tenkinti negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Nors A. D. teigia, kad dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones – atėmimo jis, būdamas tik iš dalies darbingas, praras vienintelį pragyvenimo šaltinį (nurodo, kad dėl sveikatos problemų jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, todėl vienintelė galimybė dirbti ir uždirbti – teikti pramoginio laivo paslaugas), tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam, tačiau, kaip matyti ir paties A. D. teismui pateiktų duomenų, neįgalumas (50 proc. darbingumas) jam nustatytas 2014-12-20 (b. l. 14). Taigi, kaip matyti, dar iki nusižengimo padarymo jis žinojo apie savo sveikatos problemas, tačiau, nepaisydamas to, jog, kaip pats nurodo, dėl sveikatos problemų jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo ir vienintelė galimybė dirbti ir uždirbti yra vertimasis individualia veikla, teikiant pramoginio laivo paslaugas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis vairavo pramoginį laivą būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių, ir taip sunkino savo galimybes išsaugoti pagrindinį pajamų šaltinį. Pažymėtina, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones būtinumas, tiek verčiantis individualia veikla – teikiant pramoginio laivo paslaugas, tiek dėl asmeninių poreikių turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu A. D., žinodamas, kad teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones jam yra itin svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 406 straipsnio 8 dalyje, už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinį teisingumo ir proporcingumo principą.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, neva A. D. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes, pasak apelianto, jis, kad ir būdamas neblaivus, nekėlė pavojaus aplinkiniams bei pramoginio laivo keleiviams. Nesutikdamas su šiuo apelianto skundo argumentu apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. D. buvo nustatytas net 2,22 promilės (pritaikius paklaidą – 2,18 promilės) neblaivumo laipsnis, vairuodamas tokio girtumo laipsnio jis neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų laive buvusių asmenų bei kitų vidaus vandenų transporto priemonių valdytojų bei keleivių sveikatai ir net gyvybei bei turtui, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog dėl A. D. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sugadintas svetimas turtas), nelaikytina išskirtine aplinkybe, suteikiančia pagrindą administracinės nuobaudos švelninimui. Apygardos teismas pažymi, jog atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį arba vidaus vandenų transporto priemonių ar kitokio turto sugadinimą nulėmusį laivybos taisyklių pažeidimą, padarytą neblaivaus asmens, numatyta kitame ANK straipsnyje. ANK 407 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą laivavedžiams nuo 600 Eur iki 850 Eur, o vadovaujantis 407 straipsnio 4 dalimi, už šį nusižengimą laivavedžiams gali būti skiriamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 3 metų). Atsakomybė už pasitraukimą iš nelaimingo atsitikimo vietos, su kuria laivavedžiai yra susiję, numatyta ANK 406 straipsnio 6 dalyje, šis nusižengimas užtraukia baudą laivavedžiams nuo 850 Eur iki 1 200 Eur, o vadovaujantis 406 straipsnio 8 dalimi, už šį nusižengimą laivavedžiams gali būti skiriamas teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 3 metų. Taigi, kaip matyti, administracinė atsakomybė už vidaus vandenų laivybos taisyklių pažeidimą diferencijuojama priklausomai ir nuo padarinių. Šiuo atveju A. D. yra nubaustas už ANK 406 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vidaus vandenų transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad sprendžiant dėl nuobaudos nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių, t. y. nepadarė kitų administracinių nusižengimų, nes tokiu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius ANK straipsnius, kuriuose numatyta griežtesnė atsakomybė.

18. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju A. D. padarytas nusižengimas, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems asmenims, buvo pakankamai pavojingas ir negali būti laikomas mažareikšmiu. A. D. paskirta artima minimaliai ANK 406 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 406 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka A. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų nusižengimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį A. D. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Pastebėtina, jog praeityje A. D. buvo baustas už nusižengimą, taip pat susijusį su vairavimu (tik kelių, ne vandens transporto priemonės) esant neblaiviam, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju A. D. padarytas šiurkštus Vidaus vandenų laivybos taisyklėse nustatytų saugumo reikalavimų pažeidimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime.

19. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis A. D. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad vien administracinės nuobaudos – baudos – skyrimas pažeidėjui, neatimant specialiosios teisės arba sutrumpinus šios specialiosios teisės atėmimo terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, neleis pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą būtų per švelni ir neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl neteisinga.

21. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2018-11-20 nutartis ir Institucijos 2018-09-10 nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, keisti juos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-11-20 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.