Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei, Sandrai Stulgienei, Irenai Laurutėnienei, Lauritai Žeimei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. 2022 m. sausio 3 d. apie 23 val., adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė G. K. ne mažiau kaip penkiolika smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas jam odos nubrozdinimus kaktoje, galvoje, kairio peties srityje, nugaroje, kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, dešinio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio srityje, poodines kraujosruvas kairės ausies srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, krūtinės ląstos sumušimą su dešinės krūtinės ląstos pusės V–X šonkaulių lūžimu, t. y. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

M. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. L. M. turėjo atvykti pas jį į namus. Tą dieną jie susirašinėjo, L. M. išsikvietė taksi. Vėliau su klaidomis parašė, kad neatvažiuos, o kita jos žinutė buvo: „padėk“. Parašė jos draugei paklausti L. M. namų adreso, kadangi norėjo kviesti „Bolt“ automobilį. Draugė parašė, kad yra netoliese ir gali jį pavežti. J. automobiliu visi kartu nuvažiavo iki L. M. namų, ne ilgiau kaip po valandos nuo jos žinutės, bandė jai skambinti, bet nepavyko, o jei atsiliepdavo, girdėjosi tik muzika ir verksmas. Po to iš karto skambutis buvo atmetamas. Policijos nekvietė, nes nežinojo, kas vyksta. Bijodamas dėl L., nelaukdamas prisijungiant kitų asmenų, kurių netgi nelabai pažinojo, jis bandė patekti į namą. Lauko durys buvo atidarytos, o vidinės durys į namą buvo užrakintos. Mėgino belstis, bet niekas neatidarė. Galiausiai jis duris išstūmė petimi, užbėgo į viršų ir pro praviras kambario duris pamatė šviesą nuo televizoriaus, girdėjo verksmą, rado nukentėjusįjį lovoje L. M. miegamajame, be kelnių užlipusį ant L. M., kuri gulėjo ant nugaros, laikantį jos rankas. Pribėgo, pastumdamas ties petimi, nustūmė nukentėjusįjį nuo L. M. ant lovos. Kai nukentėjusysis atsistojo nuo lovos, jis nukentėjusiajam pasakė, kad eitų laukan, parodydamas pirštu į duris. Nukentėjusysis jį puolė rankomis ties pečių sritimi. Jie susistumdė, G. K. bandė jį versti link televizoriaus, o jis bandė nukentėjusįjį stumti nuo savęs, bet jam nepavyko. Abu atsitrenkė į televizorių, bet jo nenumetė. Jie tuo metu nekalbėjo, L. M. taip pat nekalbėjo, ji verkė. Susigrūmė koridoriuje ir, nukentėjusiajam bandant jį parversti, abu nukrito ant grindų maždaug dviejų metrų atstumu iki laiptų. Gulėjo šonu į grindis, o nukentėjusysis gulėjo šalia. Kėlėsi, norėjo pagriebti nukentėjusiojo, kuris jau gulėjo ant nugaros, rankas. Jis laikė nukentėjusiojo rankas prispaudęs prie grindų ir pasakė L. M., kad ji gali bėgti į lauką. Kitų savo veiksmų neatsimena, o nukentėjusysis jam įkando į mažąjį kairės rankos pirštą, įdrėskė ties kaire akimi, mėgino jam spirti į nugarą, kai jis klūpėjo ant grindų ir laikė jo rankas. L. M. tuo metu buvo likusi kambaryje, šių aplinkybių nematė. L. M. greitai, maždaug po 20 s, išbėgo, o iš paskos jai netrukus išbėgo ir jis. Visų šių įvykių metu G. K. apatinė kūno dalis buvo nuoga. Matė, kaip L. M. verkė apsikabinusi K., o šalia buvo J. ir mergina, vardu G. ar G. Visi nuėjo ir sulipo į J. automobilį, iš G. (ar G.) telefono iškvietė policiją ir laukė jos atvykstant. Pareigūnams sakė, kad įvyko buitinis konfliktas, tuo metu nežinojo, ką reikia sakyti, buvo šoke, nesusimąstė, kad vėliau vyks tolimesni procesai. Kodėl minėti asmenys nėjo į namą kartu su juo, nežino. Ką tuo metu veikė G. K., nežino. L. M. papasakojo, kad ją pakėlė, nusinešė į kambarį, mėgino išžaginti. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po pusės valandos. Jų belaukiant matė, kaip G. K., kuris jau buvo apsirengęs, išėjo iš namų, juos vijosi ir į automobilį, kuriuo jie atvažiavo, metė kirvį, pataikė į bagažinę. Tuomet J. greitai pradėjo važiuoti, paskambino policijai, pasakė, kad pasišalino iš įvykio vietos, prašė pranešti, kada atvyks pareigūnai, nes jautėsi nesaugūs, ir pareigūnų laukė už kalniuko netoliese esančioje aikštelėje. Prie namo sugrįžo, kai buvo atvykusi policija. Vėliau atvyko ir greitoji. Įvykio vietoje buvo ir nukentėjusysis. Jokių jo sužalojimų, kraujo nematė. Neprisimena, kad jam būtų sudavęs. Su pareigūnais bendravo jis, L. ir J. Jis pats nurodė, kad G. K. yra konfliktiškas, o L. sakė, kad ją bandė išžaginti. Matė, kaip G. K. nuėjo į kiemo pusę, kai pareigūnai priėjo arčiau jų. Abu byloje apklausti pareigūnai jam yra matyti iš įvykio vietos. Pareigūnai neklausinėjo apie nukentėjusiojo sužalojimus, jie ėjo apžiūrėti pastatą, jie ėjo kartu su L. L. M. vyko į jo namus. J. parašė pareiškimą dėl apgadinto automobilio. Kitą ar dar kitą dieną nukentėjusysis skambino L. M., kad ji nerašytų pareiškimo. L. M. jam ne kartą buvo minėjusi, kad G. K. yra agresyvus, kai išgeria, anksčiau yra bandęs prie jos lįsti. Todėl įvykio metu galvojo, kad jai gali kas nors atsitikti. Su L. M. apie 3–4 mėn. bendravo kaip pora, o nukentėjusysis buvo jos sugyventinis, kada jie išsiskyrė, nežino, bet jiems pradėjus bendrauti, jau buvo išsiskyrę. L. M. pasakojo, kad buvo leidusi G. K. pagyventi jos namuose, kol susiras kitą gyvenamąją vietą. Jam buvo skirtas kitas kambarys. Neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog sudavė nukentėjusiajam vieną kartą į pakaušį, kai pamatė jį ant L. M., taip pat kad sudavė jam dešinės rankos kumščiu į veidą du kartus.

Teismas, byloje esantiems parodymams patikrinti, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 39–41).

Apklausos metu M. K. nurodė, kad jam pateiktas įtarimas suprantamas ir savo kaltę prisipažįsta iš dalies, pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kad G. K. pirmą smūgį dešine ranka sudavė į galvą, gelbėdamas savo draugę, nes tuo metu, kai jis atėjo, G. K. rado užvirtusį nuogu užpakaliu ant L. M.. Paskui jam sudavė smūgius, kai suprato, kad jis mane gali pulti mušti, nes agresyviai nusiteikęs ėjo artyn jo. Apie pusantro mėnesio jis draugauja su L. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su ja, jos namuose gyveno ir buvęs jos draugas G. K.. 2022-01-03 d. ryte prieš 10 val., nes nuo 10 val. jam reikėjo į darbą, tai kartu su L. M. išėjo iš jo namų (duomenys neskelbtini). Ji išvažiavo namo ir susitarė, kad po jo darbo, apie 22 val. ji atvažiuos pas mane į namus. Dienos meta su L. M. bendravo kelis kartus telefonu. Apie 22 val. jam grįžus į namus L. M. parašė jam SMS, kad ji jau išsikvietė taksi automobilį ir neužilgo atvažiuos. Jis jos laukė namuose. 23:12 val. L. M. per „Facebook Mesenger“ parašė, kad neatvažiuos, jos parašyta su klaidomis „neatvseysiu“, nesupratęs, ką ji parašė, jis parašė klaustuką ir ji iš karto atrašė „padėk“. Jis jai parašė „kas yra“ ir jai skambino, ji atsiliepė po jo antro skambučio, bet nekalbėjo, tik verkė ir girdėjosi grojanti muzika, po 8 s padėjo ragelį. Dar jis jai skambino, bet ji neatsiliepė. Iš L. M. draugės K. M. sužinojo, kokiu adresu gyvena L. M. ir tada K. M. parašė, kad yra netoli jo ir gali nuvežti. K. M. draugas J., kurio pavardės nežino, lengvuoju automobiliu, kurio modelio ir valstybinio numerio nežino, mėlynos spalvos, nuvežė jį iki L. M. namų, adresu: (duomenys neskelbtini). Važiuojant jam paskambino L. M., bet ji nekalbėjo, tik girdėjo, kad verkė ir grojo muzika ir vėl padėjo ragelį. Jis, išlipęs iš automobilio, atėjo iki namo durų, kurios buvo užrakintos. Jį atvežęs J. ir K. M. liko automobilyje, su jais dar buvo jų draugė G., kurios pavardės nežino. Kadangi durų niekas neatidarė, o viduje girdėjo grojant muziką, kuri nebuvo garsi ir girdėjo L. M. verksmą, tai kairiu petimi stumdamas išlaužė namo duris. Laiptais užlipo į namo antrą aukštą, iš kur girdėjo jos verksmą, ir kambaryje ant lovos gulėjo L. M., o ant viršaus ją buvo užgulęs G. K., kuris kelnes buvo visiškai nusimovęs, jo apatinė kūno dalis buvo nuoga. L. M. lovoje gulėjo apsirengusi, ji buvo su visais rūbais. Pribėgęs prie lovos dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė G. K. į pakaušį ir abiem rankomis jam stumdamas į kairį petį, jį nustūmė nuo L. M., jis nuvirto ant lovos ir pats atsistojo nuo lovos. Ant jo šaukė, kad jis eitų į lauką ir ranka rodė į duris. L. M. gulėdama lovoje verkė. G. K. pakėlęs abi rankas šoktelėjo link jo, ką jis tokiais veiksmais ketino daryti jis nežino, bet jis ėjo link jo, tada jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą. Jis atsitraukė atgal, bet vėl ėjo link jo, tai jis jam dar kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, tada nukentėjusysis jį sugriebė abiem rankomis pečių srityje ir stūmė nuo savęs. Jie susigrūmė, nukentėjusysis jį bandė pargriauti, jis užkliudė televizorių, bet nenuvertė jo. Abu besigrumdami išėjo į koridorių, kur jį bandė pargriauti G. K., bet parvirto abu ir jis virsdamas užgriuvo ant jo, tai jis abiem rankomis siekė jo kaklo, jis jo kairę ranką atstūmęs prispaudė prie grindų, dar jis jam dešine ranka įdrėskė į kairį smilkinį, paskui įkando į dešinės rankos mažąjį pirštą, bet jis jį įveikė ir abi jo rankas prispaudė prie žemės. Tada pašaukė L. M., kad jos lauke laukė draugė Kamilė ir kad ji eitų į lauką, matė, kad L. M. prabėgo pro juos, kai jis laikė prie grindų prispaudęs G. K.. Kai pamatė, kad L. M. išbėgo į lauką, jis atsistojo, bet vis dar rankomis laikė prie žemės prispaudęs G. K. rankas, jis dar jam kelis kartus įspyrė į nugarą, kol jis atstojo nuo žemės, ir tada greitai paleidęs jo rankas išbėgo iš namo į lauką. L. M. buvo kieme, kur iš automobilio buvo išlipę jame buvę draugai. Kai jis išėjo į kiemą, visi susėdo į automobilį, iš G. telefono jis paskambinęs iškvietė policiją, jam atrodo, kad sakė, jog buvo buitinis konfliktas. Visi sėdėdami automobilyje prie L. M. namų, adresu (duomenys neskelbtini) apie 10–30 min. laukė atvykstant policijos, visi dar buvo išlipę iš automobilio parūkyti, paskui vėl susėdo į automobilį ir G. pamatė, kad iš namo į kiemą išėjo G. K., kuris, kaip jam atrodo, dešinėje rankoje turėjo daiktą, panašų į kirvį ir ėjo link gatvėje stovėjusio automobilio. Tai pamačius, J. užvedė automobilį ir gatve važiavo į priekį, o G. K. bėgdamas paskui važiuojantį automobilį metė kirvį, kuriuo pataikė į automobilio bagažinę. J. tik stabtelėjo ir nuvažiavo į priekį. Matė, kad G. K., numetęs kirvį, nugriuvo ant asfalto. Pavažiavę toliau gatve sustojo, jis dar kartą paskambino į policiją ir informavo, kad jie pasišalino iš įvykio vietos ir privažiuos, kai atvažiuos policijos pareigūnai, tada už kokių 5 minučių paskambino policijos pareigūnai, kad yra vietoje ir jie atvažiavo atgal prie L. M. namų. Matė, kad kieme buvo G. K.. Su policijos pareigūnais bendravo L. M. (2 t., b. l. 29–30, 39–41).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino iš dalies, patikslino, kad nesakė, jog trenkė nukentėjusiajam ranka, taip pat neprisimena, kad pirminiuose parodymuose buvo sakęs, kad nei jis, nei nukentėjusysis vienas kitam netrenkė. Neprisimena, ar apklausą vykdęs asmuo davė perskaityti parodymų protokolą, jai sakė jį pasirašyti, todėl jis taip ir padarė. Parodymus pasirašė, įrašė įrašą: „perskaičiau, iš mano žodžių surašyta teisingai“, nors tai neatitiko tiesos. Jam buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau nebuvo leista efektyviai ja pasinaudoti, tai yra tyrėja nurodė, kad neturi nemokamų advokatų numerių, o jis neturėjo lėšų ir užtruko, kol susirado gynėją. Patikslino, kad matė nukentėjusiojo sėdmenis, o ar jis buvo pilnai nusimovęs kelnes, nematė, grumtynių metu jis kelnių nebuvo užsimovęs. Mano, kad nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimus susižalodamas pats, nes jis buvo išgėręs, krito ant kelio, bėgo nuo policijos ten, kur yra skardis. Civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai.

Nors kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo nepripažino, tačiau ją patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 12 val. jam paskambino buvusi draugė L. M. ir paprašė, kad ją parvežtų namo į (duomenys neskelbtini). Tada jie dar gyveno kartu. Nuvažiavo ją paimti iš kaltinamojo namų (duomenys neskelbtini), važiavo pasivažinėti mieste, po to apie 15 val. grįžo namo, kur kartu vartojo alkoholį, žiūrėjo televizorių, klausėsi muzikos. Jis nesijautė apsvaigęs, o po įvykio jo neblaivumas nebuvo tikrintas. Vakare jis atsigulė į lovą L. M. miegamajame, nebuvo nusirengęs, su ja lytiškai santykiauti nebandė. Ji pati su juo norėjo santykiauti, bet jis nesutiko. Apie 23 val. išgirdęs triukšmą, pakilo iš lovos, nuėjo pažiūrėti, kas vyko, ir atidaręs duris pamatė, kaip įbėgo kaltinamasis, kuris jam iš karto be žodžių jį puolė, trenkė į veidą ir pataikė į antakį kairėje pusėje, dėl to jis nukrito. L. M. turėjo tai matyti. Jis bėgo į savo kambarį, kuris buvo priešais, tačiau kaltinamasis jam trenkė ir dėl to jis pargriuvo, ropodamas bėgo į kambarį, kuris buvo 1–1,5 m atstumu. Jo kambario durys nebuvo atidarytos. Patekus į kambarį, kaltinamasis toliau prieš jį smurtavo – du kartus trenkė į nugarą, jis suklupo prie stalo, taip pat tris kartus spyrė į nugarą, šoną, labiau į kairę pusę. Po to jis bėgo laiptais į pirmą aukštą, nuo jo kambario iki laiptų yra apie 4 metrus. Jo koja lipant atsiliko ir kaltinamasis ties laiptų pradžia pagriebė jam už kairės kojos čiurnos, tempė atgal. Kaltinamasis nenukrito, o jis krito ant dešinio šono, laiptais žemyn. Po to vėl kėlėsi, bėgo. Išbėgęs į lauką pargriuvo, būnant vidiniame namo kieme jį toliau spardė (spyrė apie 4 kartus), tąsė, plūdo ir 1–2 kartus kietu metaliniu daiktu jam trenkė į viršugalvio dešinę pusę. Rankomis tuomet smūgių nesudavė. Ar buvo praradęs sąmonę, nežino. Jis liko gulėti ant žemės, negalėjo atsistoti. Kai atsistojo, viską jautė kaip per miglą. Po to atvažiavo policija. Kas ją iškvietė, nežino, pareigūnų apie tai neklausė. Kalbėjo su pareigūnais kieme, arčiau gatvės, jie jo klausė, kas jį sumušė, sakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Tada jis pamatė atvažiuojantį automobilį – tamsios spalvos „BMW“, kuris buvo apie 7 metrų atstumu. Jame matė kelis sėdinčius asmenis. Po to matė išlipusius asmenis, jų neįsidėmėjo. Kaltinamojo ir L. M. nematė. Pamatęs tuos asmenis dėl patirto šoko pabėgo, nes galvojo, kad atvažiavo jo sumušti. Jautėsi nesaugiai. Pabėgo per atsarginį išėjimą, stebėjo, kas vyksta kieme. Matė kažkokias šviesas. Kai visi asmenys išvažiavo, grįžo namo, buvo vienas. Atsikėlęs iš ryto pradėjo ieškoti savo telefono, nes norėjo išsikviesti greitąją ir policiją, tačiau jo neturėjo. Jį po kelių dienų jam grąžino L. M., kuri nurodė, kad jį kažkur rado. Nuėjo pas draugą L. J. ir paskambino L. M. paklausti, ar ji sveika. Ji atsakė, kad jai viskas gerai. Po įvykio L. M. pamatė po 7 dienų, o į medikus kreipėsi sausio 5 d. Sausio 4 d. išsikraustė iš namų, nes L. M. jam pasakė: „arba išsikraustai, arba parašysiu pareiškimą, kad tu mane išžaginai“. Išsikraustyti padėjo tėvai, draugas, jis pats labiau vadovavo kraustymo darbams. Apie namo pardavimą ir jo išsikraustymą jau buvo kalbėta anksčiau, bet jis tame name gyveno daug metų, jiems buvo sunku jį iškraustyti. Gydymo įstaigoje – R. K. jam nustatė sužalojimus – penkių šonkaulių lūžius, kitoje pusėje buvo taip pat įtariamas lūžis, taip pat vyko į Kauno klinikas. Kaltinime jam konstatuoti sužalojimai nurodyti teisingai. Policijos pareigūnai su juo susisiekė 7 d., pakvietė į apklausą, jiems paaiškino įvykio aplinkybes. Kodėl kaltinamasis tvirtino, kad prieš įvykį su juo buvo susisiekusi L. M., kuri verkė, nežino, prie jo ji neverkė, visada naudojosi telefonu, sakė, kad rašo draugei. Nesakė jam, kad turėjo kažkur važiuoti. Civilinį ieškinį palaiko, po įvykio viską turėjo pradėti iš naujo, prarado namus, L. M., turėjo gyventi nešildomoje patalpoje, sunkiai gijo šonkauliai, negalėjo čiaudėti, kosėti. Be to, turėjo įsidarbinti, turėjo darbo pasiūlymą, bet į darbą jo nepriėmė, nes negalėjo dirbti. Šiuo metu jaučiasi geriau, lankosi pas psichiatrą, bet persekiojimai jam neduoda ramybės. Klausosi įtartinų asmenų po būsto langais, palieka įjungtas šviesas namuose. Iki įvykio to nebuvo. Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti ir turtinę žalą, kurią sudaro 22 Eur už vaistus „Xanax“, „Kventetin“. Vaistą „Xanax“ jam paskyrė gydytojas psichiatras, pas kurį lankėsi nuo kovo mėn.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 86–87).

Apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu G. K. parodė, kad apie 6 metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Paskutiniu meta sutarė gerai ir gyveno kartu vienuose namuose, kurie priklauso L. M., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 3 d. jis buvo namuose, kai jam paskambino L. M. ir paprašė, kad atvažiuotų ją pasiimti iš jo draugo M. namų. Jis nuvažiavo ir ją pasiėmė, važiavo pasivažinėti, smagiai leido laiką. Po kurio laiko grįžo namo, truputį išgėrė alkoholio, kalbėjosi. Viskas vyko kaip įprastai, L. jam sakė, kad nori taikytis, nors jie nebuvo susipykę, tačiau paskutiniu meta ji artimai bendravo su M., galbūt dėl to jautė kaltę. Po kurio laiko, tikslaus laiko neatsimena, jiems būnant miegamajame ant lovos, L. jį gundė, kas tiksliai vyko neatsimena, ką tiksliai darė pasakyti negali, galbūt jau ruošėsi mylėtis. Tuomet išgirdo, kad kažkas pirmajame aukšte išlaužė duris, jis atsikėlė iš lovos ir ėjo atidaryti miegamojo durų, tačiau tuo pačiu metu įbėgo M. ir trenkė kumščiu į veido sritį, tada jis krito ant žemės, bandė keltis ir bėgti į kitą kambarį. Jam nubėgus į kitą kambarį, atbėgo M. ir jį spardė, daužė ir niekaip nesiliovė jo mušęs. Sugriebė už kojų ir tempė iš antro aukšto laiptais žemyn, patempus laiptais apie 1–2 metrus, jam pavyko išsilaisvinti ir tada pradėjo bėgti į lauką. Jam išbėgus į lauką, kaltinamasis toliau jį sugriebęs visaip voliojo kieme ir spardė. Jis niekaip nesiliovė, manė, kad užmuš, kelis kartus su kažkokiu kietu metaliniu daiktu trenkė į galvos sritį. Jam pavykus pabėgti iš kiemo, pamatė ant gatvės automobilį, kuris kažko laukė, ar buvo viduje žmonių, nežino, tuo metu bėgdamas buvo stipriame šoke, taip pat afekto būsenoje, todėl stipriai kraujuojant veidui, galėjo aiškiai nematyti aplinkos, negebėjo įvertinti situacijos tinkamai, todėl išbėgęs į gatvę bėgo, kur akys matė. Jam pabėgus, po kurio laiko nusiramino ir atsipeikėjo, tuomet grįžo prie namų, pamatė, kad nebėra automobilio ir aplinka rami, todėl grįžo namo ir nuėjo pamiegoti. Ryte atsikėlęs, nuėjo pas draugą L. J., kuris gyveno netoliese, paprašyti pagalbos, kol jis susirinks daiktus iš namų. Grumtynių vakarą pametė telefoną, todėl ryte susitikęs su L., visur vaikščiojo netoliese namų ir ieškojo jo pamesto telefono, tačiau nerado. Jis paprašė draugo L., kad duotų paskambinti, ir paskambino L., paklausė, kaip ji laikosi. Ji atsakė, kad gerai, jie kalbėjo telefonu apie šią situaciją, kuri įvyko išvakarėse. Jiems baigus pokalbį su L. telefonu, grįžo namo kartu su draugu L., namuose rado jau atvažiavusią mamą J. B., kuri atvyko pažiūrėti, ar jam viskas gerai, kadangi negalėjo susisiekti telefonu. Tuomet sugrįžęs vaikščiojo po namus, tvarkėsi daiktus. Taip pat mama J. kalbėjosi telefonu su L., būdamas netoliese girdėjo jų pokalbį, kurio metu L. pasakė jo mamai, kad ją norėjo išprievartauti ir kad ją bando kažkas įkalbėti, kad ji rašytų pareiškimą, taip pat ji pasakė mamai, kad jeigu jis išduos jos draugą M., tuomet ji parašys pareiškimą, kad ją bandė išprievartauti. Likusią dienos dalį visi praleido namuose, rinkosi savo asmeninius daiktus, o vakare susirinkęs daiktus išvažiavo ir daugiau į tuos namus sugrįžęs nebuvo. Dėl sumušimų jokių pretenzijų niekam neturi, nori taikiai išsiskirti su L. ir daugiau nebendrauti. Kreipėsi į gydymo įstaigą 2022 m. sausio 5 d., kadangi pradžioje nejautė tokio stipraus skausmo dėl sumušimų, kaip pradėjo jausti vėliau, taip pat bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kadangi norėjo išsiaiškinti, ar jie parašė prieš jį pareiškimą, ir nenorėjo pakenti kreipdamasis į gydymo įstaigą L..

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis šiuos savo parodymus patvirtino, patikslino, kad kaltinamasis jį tempė laiptais į viršų, o ne žemyn. Skaitydamas duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, šios aplinkybės galimai nepastebėjo.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. G. K. pasikėsino ją išprievartauti. Tuo metu kaltinamasis buvo jos vaikinas, o nukentėjusysis – buvęs vaikinas. Ji pasikvietė M., kad padėtų. Tą dieną apie 13 val. atsikėlė M. namuose, paskambino nukentėjusiajam, kad ją parvežtų namo, nes šis vis dar gyveno jos namuose. Namo grįžo apie 13–14 val., ji iš karto ėjo miegoti ir atsibudo 18–19 val. Pamatė, kad G. K. buvo tame pačiame kambaryje, jis nerakinamas. Nukentėjusysis buvo išgėręs, klausėsi muzikos, buvo įjungtas televizorius. Jis buvo išgėręs apie pusę butelio „Starka“ trauktinės. Taip pat ant palangės buvo šampano, alaus butelių. Atsikėlusi pasakė, kad važiuos pas M., kuris dirbo iki 22 val. Apie 20–21 val. pati išgėrė apie 1–2 skardines alaus. Su kaltinamuoju susirašinėjo iki 22 val., apie 22 val. ji susirinko asmeninius daiktus, kompiuterį, apsirengė striukę, apie 22.30–23 val. išsikvietė „Bolt“ automobilį, pasiėmė šunį ir jau norėjo važiuoti, bet G. sekė jai iš paskos, sakė, kad nori atsisveikinti. Prie koridoriaus durų ją sulaikė, pargriovė ant grindų, laikė prispaudęs, norėjo numauti kelnes, ją pabučiuoti. Ji bandė priešintis, verkė, maldavo, kad jis nustotų, sakė, kad nenori, bet jis nesiliovė, paėmė ją ant rankų, nusinešė į antrą aukštą, į miegamąjį, metė ant lovos, užgulė visu svoriu, bandė numauti kelnes. Ji bandė jas laikyti, bandė priešintis, bet jis laikė jos ranką. Jai pavyko išsivaduoti, paimti telefoną. Jis tai pamatė ir norėjo jį iš jos atimti. Ji pasakė, kad niekur nevažiuos, bandė su juo kalbėtis, prašė leisti parašyti M., kad neatvažiuos. G. žiūrėjo į jos telefoną, ji su klaidomis parašė M., kad neatvažiuos. Kai G. nusisuko, ji parašė žinutę „padėk“, tada užrakino telefoną. Po to skambino M., ji atsiliepė tik iš 2–3 karto, rėkė, kad padėtų. Pokalbis truko apie 5 s, tada jį nutraukė G., nusviedė telefoną, bandė ją įsitempti atgal į lovą, laikė prispaudęs. Ji priešinosi, jai pavyko išsivaduoti antrą kartą, paskambino M. ir padėjo telefoną prie lovos. Pokalbis truko 8 s, ji paliko, kad šis girdėtų, kas vyksta. Tada G. iš jos telefoną atėmė visiškai, jį nusviedė, įtempė ją į lovą, laikė užspaudęs, numovė sau kelnes iki pusės, bandė jai irgi numauti. Ji jas laikė. Apie 23.30 val. išgirdo triukšmą, kaip išlaužiamos durys, į kambarį įbėgo M., atitraukė G. nuo jos ir pasakė nukentėjusiajam išeiti į lauką. G. pastūmė M., šis nenukrito, tik pajudėjo iš vietos. Jie apsistumdė, atsitrenkė į televizorių, besistumdydami išėjo į koridorių. M. laikė G. už rankų, būdamas priklaupęs, krūtinę prispaudęs koja, o nukentėjusysis tuo metu gulėjo ant nugaros. Kaltinamasis nukentėjusiajam jokių smūgių, kuriuos ji būtų mačiusi, nesudavė. Ji išbėgo į lauką, į apačią, kur buvo K., su kuria atvažiavo M. Viskas truko apie 1–2 minutes. Verkė, bandė paaiškinti, kas nutiko. Už kelių minučių išėjo M., visi nuėjo į J. automobilį, iškvietė policiją, pasakė, kad buitinis konfliktas, bandymas išprievartauti. Susėdo į automobilį, po 4–5 min. pamatė, kaip atbėga G., turėdamas daiktą, panašų į mačetę. P. J. šaukti, kad jis greičiau važiuotų, tada G. minėtą daiktą sviedė į J. automobilį, o pats krito krūtine ant žemės. Važiuodami iš įvykio vietos jie dar kartą paskambino policijai pasakyti, kad pasišalino iš įvykio vietos, nes joje neadekvatus asmuo ir jie bijojo dėl savo gyvybės. Už 3–4 min. atvažiavo policija, jie vėl grįžo į įvykio vietą, išlipo iš automobilio, o policijos pareigūnai jau kalbėjosi su G. Policijos pareigūnams priėjus prie jos ir paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją bandė išžaginti. G. K. pabėgo, nors jam buvo iškviesta medicinos pagalba. Kai atvažiavo greitoji, visi ieškojo G., bet nerado. Ji paprašė, kad ją policijos pareigūnai palydėtų į namo vidų pasiimti šunį, nenorėjo likti namuose. J. ją nuvežė pas M., kur miegojo ir prieš tai dieną. Tuo metu nukentėjusysis gyveno jos namuose, nes jos to prašė. Pati mažai kada būdavo namuose, su G. K. jos santykiai buvo įtempti. Kol būdavo blaivus, su juo būdavo saugu. Po įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, apie sausio 6–7 d. jis buvo atvykęs, jam atidavė jo pasą, taip pat jis pasiėmė savo daiktus. Su juo nieko nesitarė dėl pareiškimų nerašymo. Jai tik skambino jo motina ir sakė, kad jei ji nieko nerašys, tai ir G. K. nerašys. Tada ji jau buvo pranešusi policijai. Ji pati namuose nebuvo iki sausio 5 d., iki to laiko G. K. išsikraustė. Kaimynas sakė, kad matė jo mamą ir draugą, o kaimynė, prie kurios tvoros buvo automobilis, prie savo namų tvoros rado mačetę. Kaltinamasis šioje situacijoje bandą ją apsaugoti, kad galėtų ramiai išeiti iš namų. Dėl išžaginimo pareiškimą parašė sausio 5 d.

Liudytoja J. B. parodė, kad ji yra G. K. motina. Sūnus su L. M. gyveno nuo 6 metukų, L. M. tėvai gyveno kartu. Kai mirė L. M. motina, jie pradėjo gyventi kartu, turi labai didelį ryšį. Jis ją myli, labai saugojo. Sausio 4 d. bandė skambinti sūnui, tačiau neprisiskambino. Įprastai taip nebūdavo, todėl jai kilo nerimas, ji išvažiavo iki jo namų. Apie 10–11 val. pamatė jį pareinantį su draugu, vardu L. G. K. buvo su kapišonu, ant veido buvo matyti gumbai, jis ėjo labai sunkiai. Paklausus, kas atsitiko, šis atsakė, kad neranda telefono. Ji paskambino L., kuri pasakė, kad ją G. K. bandė išprievartauti. L. M. nurodė, kad jos draugas sumušė jos sūnų. Ji su L. sunešė nukentėjusiojo daiktus, kad išsikraustytų, G. K. kelti buvo sunku. L. jai sakė paskambinti, kai išsikraustys, taip pat minėjo, kad nerašys pareiškimo. G. K. visą naktį nemiegojo, jį dusino, siūlė jam važiuoti į policiją. Jis nuvyko pas medikus, jam nustatė 6 šonkaulių lūžius, konstatavo, kad reikalinga operacija. Ji pati matė veido sužalojimus, visa kakta buvo sutinusi, galvoje buvo guzai. Jis negalėjo vaikščioti, pradėjo tinti organai, kaupėsi vandenys, sveikata blogėjo ir taip buvo apie 2 mėnesius. Be to, jis buvo susiradęs darbą, labai išgyveno, kad negalės dirbti.

Liudytojas L. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas. Jis vykdė nukentėjusiojo apklausą, pašnekovas buvo sutrikęs, nerišliai dėstė mintis. Įprastai apklausa prasideda situacijos aptarimu, žmogui papasakojant savais žodžiais. Kaip šiuo atveju buvo, neatsimena.

Liudytoja G. G. parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. ji apie 21 val. susitiko su K. M. ir J. M. parašė žinutę, prašydamas L. adreso. Jie nusprendė patys nuvežti M. iki L. V. J. „BMW“ markės tamsiai mėlynos spalvos automobiliu. Nuvykę automobilį pasistatė prie gatvės. Išlipo ji, K. ir M. Jis įbėgo į L. namą, jos laukė lauke prie įėjimo laiptukų. Nėjo į pastatą, nes nežinojo, ko tikėtis. Po maždaug minutės L. išbėgo, papasakojo, kad ją bandė išprievartauti G. K. ir L.buvo apsikabinusios. Ji buvo apsiverkusi, išsigandusi. Tada išėjo kaltinamasis, visi nuėjo į automobilį, nutarė, kad reikia kviesti policiją. Tada išbėgo G. ir metė kažkokį pailgą smailų daiktą, panašų į kirvį, į jų automobilį. G. atrodė nelaikantis pusiausvyros, kai metė minėtą daiktą, parkrito, po to vėl atsistojo, bėgo link to daikto, tada jie nuvažiavo. Policija į įvykio vietą atvažiavo maždaug po 20–30 min. Kai policija paskambino, kad jie jau atvyko, jie taip pat nuvyko į įvykio vietą. Buvo du pareigūnai. G. stovėjo su jais. Policijos pareigūnai kalbėjo su L. ir M. L. pasakojo, kad ją pasikėsino išprievartauti. Paliko G. be priežiūros. Kai pamatė automobilio įbrėžimus, ieškojo nukentėjusiojo, bet jo nerado.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 110–112).

Apklausta G. G. nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 21 val. Kauno mieste susitiko su drauge K. M. ir kartu leido laiką. Vėliau prie jų prisijungė K. M. draugas J. J., kuris buvo automobiliu „BMW“, tamsiai mėlynos spalvos. Trise nuvažiavo pavalgyti ir būnant kartu K. M. per „Messenger“ parašė M. K., kuris prašė atsiųsti L. M. adresą, rašė, kad reikia pas ją nuvažiuoti patikrinti, ar viskas jai gerai. Iki tos dienos asmeniškai nei M. K., nei L. M. ji nepažinojo, jie abu yra K. M. draugai. K. M. pasiūlė nuvažiuoti pas L. M., ji tada pasakė, kad kartu pasiimti reikia ir jos draugą M. K., tai atvažiavę prie Kauno pilies paėmė M. K. ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas L. M. į namus. Atvykę sustojo gatvėje, iš automobilio išlipęs M. K. nuėjo į namą, matė, kad jis daužė namo duris, kurių jam niekas neatidarė, tada jis vienu spyriu išspyrė duris ir nuėjo į vidų. Tada ji su K. M. išlipę iš automobilio atėjo prie namo. Ji stovėjo kieme, o K. M. paliko namo laiptukais. Stovėdama kieme girdėjo iš namo vidaus sklindant kaip sunkius žingsnius, suprato, kad kažkas namo viduje susistumdė ar grumiasi, bet kas, nematė ir jokių šauksmų nesigirdėjo, tik tuojau pat iš namo išėjo L. M., kuri buvo apsiverkusi, išsigandusi, šoko būsenos, drebėjo, ji iš karto kieme apsikabino K. M., jos gal ir kažką kalbėjosi, bet ji nuo jų buvo toliau, tai negirdėjo. Iš karto visos trys ėjo į gatvę, o maždaug už pusės minutės iš namo išėjo ir M. K., kuris paskui jas ėjo į kiemą ir iš karto visi susėdo į gatvėje stovėjusį automobilį. L. M. sakė, kad G., kurio pavardės ji nežino, bandė ją išprievartauti, o M. K. pasakojo, kad kai jis užėjo į kambarį, G. buvo be kelnių ir buvo užspaudęs L. Detaliau apie tai jie nepasakojo. M. K. sakė, kad reikia kviesti policiją, sakė, kad jis G. sudavė, rodė kažkurios rankos mažąjį pirštą, kad jam G. buvo įkandęs ir matė, kad kažkuris jo smilkinys buvo įdrėkstas. Kadangi ji visą tą laiką savo telefone laikė surinkusi policijos telefono numerį 112, tai 23.38 val. paspaudusi skambinti, savo telefoną padavė M. K. ir kviesdamas policiją iš jos telefono kalbėjo jis. Sėdėdami automobilyje laukė policijos, L. M. aprimo. Visi išlipo iš automobilio parūkyti ir tada matė, kad name užsidegė šviesa ir sklido kažkoks bildesys, bet kas ką baladojo ji nežino, tada visi susėdo atgal į automobilį ir pamatė, kad iš kiemo į gatvę išbėgo jai nepažįstamas vyras, kaip dabar žino, G., jis kažkurioje nuleistoje rankoje turėjo kirvį ar kažkokį kitokį panašų į kirvį daiktą ir bėgo link jų jau tą ranką keldamas. Ji sušuko „važiuok“, net lenkėsi ir rankomis dengėsi galvą sėdėdama automobilyje ant galinės sėdynės. J. J. iš karto važiavo į priekį, bet pasigirdo smūgis į automobilio bagažinę, G. kirviu pataikė į automobilį. Kai pasisuko, pamatė, kad G. guli pargriuvęs ant asfaltuotos gatvės, matė, kad jis stojosi nuo gatvės, tai suprato, kad į automobilio bagažinę jis pataikė mesdamas daiktą, panašų į kirvį. Kai G. atsistojo nuo gatvės, kur buvo pargriuvęs mesdamas kirvį, jai pasirodė, kad jis dar ruošėsi vytis, bet J. J. nuvažiavo gatve tolyn ir jau toliau policijos pareigūnų laukė nuvažiavę. M. K. iš jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 23.50 val. dar kartą paskambino policijai ir paprašė, kad paskambintų policijos pareigūnai, kada atvyks į įvykio vietą. 23:55 val. į jos telefoną paskambino policijos pareigūnai, kad jau yra atvykę į įvykio vietą ir tada jie atvažiavo atgal prie L. M. namų. Su policijos pareigūnais bendravo M. K. su L. M., taip pat dėl apgadinto automobilio pareiškimą parašė J. J.. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes buvo sumuštas G., bet ji nematė, kaip jis buvo sumuštas. Ji jo gerai nematė, o paskui jis pasišalino ir net atvykus greitajai medicinos pagalbai jo nerado. Ji nematė, kokie sužalojimai buvo padaryti G., nes buvo tamsus paros metas ir ji gerai jo nematė. Kaip M. K. namo viduje mušė G., ji nematė. Užėjęs į namo vidų M. K. užtruko trumpai, kaip jai atrodo, tikrai ne ilgiau kaip iki 5 min. Kiek pasakojo M. K. sėdint automobilyje, jis keliu buvo įrėmęs G. į šonkaulius, tačiau detaliau apie tai jis nepasakojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja šiuos parodymus patvirtino. Patikslino, kad L. M. buvo apsivilkusi pižama, ilgomis kelnėmis ir rankovėmis.

Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. buvo su J. J. ir G. G.. Jai parašė M., klausė, ar jai žinoma, kas vyksta L. namuose, nes ji prašė pagalbos. Prašė jos patikrinti. Nutarė kartu su M. važiuoti pažiūrėti, kas vyko. Nuvykus M. įėjo į namo vidų, girdėjo, kaip jis daužė duris, jas išlaužė. Su G. laukė prie durų. Po kelių minučių išbėgo treningu apsivilkusi L., apsikabino, drebėjo, buvo susivėlusi, išsigandusi, pasakė, kad ją bandė išprievartauti. Po poros minučių pasirodė M., jie visi nuėjo į automobilį. M. iškvietė policiją. Išlipo parūkyti, po to įsėdo atgal į automobilį ir pamatė, kaip iš namo išbėgo G. Jie pradėjo važiuoti, pajuto smūgį, tačiau važiavo toliau, kur nukentėjusysis jų nematytų. M. klausė policijos, kada atvyks pareigūnai. Kiek laiko praėjo iki jų atvykimo, nežino, apie 20–30 min. Kai atvyko, jie taip pat grįžo prie namo. Pareigūnai apklausinėjo L., M. J. parašė pareiškimą dėl automobilio. G. yra L. M. buvęs vaikinas, ji buvo leidusi jam pagyventi jos namuose, bet jis turėjo išsikraustyti. M. pasakojo, kad mušėsi, bet neatsimena, ką. Jis neneigė, kad susimušė.

Liudytojas J. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 23 val. jo draugė K. gavo žinutę iš M., kad L. reikia pagalbos. Nusprendė vykti iki jos namų, o pakeliui paėmė M. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), M. ėjo į namo vidų, o jie laukė prie automobilio. Išgirdo triukšmą, todėl visi trys nuėjo prie durų. Iš antro aukšto atėjo L., tada atėjo ir M. Jie visi nuėjo prie automobilio, parūkė ir iškvietė policiją. Tuomet įlipo į automobilį. Po kiek laiko atėjo G. Jis metė kirvį, todėl jie iš įvykio vietos išvažiavo. Policija jiems paskambino ir pranešė, kad atvažiavo, tada jie grįžo atgal.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 123–125).

Liudytojo apklausos metu J. J. nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. vakare jis buvo su savo drauge K. M. ir G. G.. Po 23 val. K. M. per „Messenger“ parašė pažįstamas M. K., kuris prašė nuvykti pas K. M. draugę L. M. pasižiūrėti, ar viskas jai yra gerai. Tada jis su K. M. ir G. G. jo vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno miesto važiavo į namus pas L. M., į (duomenys neskelbtini), pakeliui (duomenys neskelbtini)gatvėje paėmė M. K.. Atvykus pas L. M., jis sustojo gatvėje prie jos namų, iš automobilio išlipęs į namo vidų nuėjo M. K., o jis su merginomis išlipę iš automobilio stovėjo gatvėje prie automobilio ir rūkė. Kai M. K. nuėjo į namą, už kelių minučių pasigirdo iš namo vidaus sklindantis triukšmas. Jis girdėjo garsą kaip medinių durų trankymą ir stiklo barškinimą. Tada visi trys atėjo prie namo durų, kurios buvo praviros, nes iš namo vidaus į lauką sklido šviesa, bet prie durų jis priėjęs nebuvo, nes stovėjo kieme prie ten augančios eglės už namo kampo. G. G. stovėjo kieme netoli jo, o K. M. stovėjo ant namo laiptų prie durų, bet į namo vidų nėjo. Taip jie buvo gal apie porą minučių. Girdėjo, kaip M. K. namo viduje ragindamas šaukė „pasiduok, apsiramink“, girdėjosi iš namo vidaus sklindantys grumtynių garsai, kaip griuvimas, kaip spyriai, suprato, kad namo viduje M. K. grumiasi su G. K., nes žinojo, kad name yra G. K.. Ten vyko pasiimti L. M., kad ją parvežtų pas M. K., nes ji neatsiliepė telefonu, o kaip jis suprato, ji buvo prašiusi M. K. pagalbos. Žinojo, kad pas L. M. gyvena jos buvęs draugas G. K., su kuriuo ji konfliktuodavo ir anksčiau. Būdamas kieme prie namo ir girdėdamas iš namo sklindantį grumtynių triukšmą, suprato, kad M. K. užėjęs į namo vidų susigrūmė su ten buvusiu G. K., bet kas vyko namo viduje jis nematė. Kaip jie mušėsi, jis nematė, tik iš sklindančių garsų suprato, kad susimušė. Tai truko neilgai, tuojau pat iš namo išėjo L. M., kuri apsikabino ant laiptų stovėjusią K. M. ir verkė. Paskui L. M., gal už minutės iš namo atėjo ir M. K., tada visi atėjo iš kiemo į gatvę prie jo automobilio, kur parūkė, tada susėdo į automobilį ir M. K. paskambinęs iš G. G. mobilaus ryšio telefono iškvietė policiją. Kaip jis suprato, M. K. paskambinęs iškvietė policiją dėl to, kad L. M. galėtų saugiai iš namų pasiimti savo daiktus. Ji norėjo pasiimti savo nešiojamą kompiuterį, rūbų, šunį, gal dar kažką, bet ji bijojo eiti pasiimti savo daiktus, nes name buvo G. K., kurio jis nematė, bet iš visų kalbų suprato, kad jis buvo neblaivus namo viduje. Susėdus į jo automobilį, stovėdami prie kiemo vartų laukė atvykstant policijos. Kiek jis prisimena, L. M. nesakė, kad ją mėgino išžaginti, tik sakė, jog telefonu ji neatsiliepė, nes G. K. jai neleido. M. K. pasakojo, kad su G. K. jis mušėsi, kad šis nors ir mušėsi kaip moteris, bet turi fizinės ištvermės. Automobilyje prie vartų palaukus apie 5 ar 10 minučių, G. G. per automobilio galinį langą pastebėjo ir garsiai pasakė, kad į gatvę išėjo G. K., ji tiesiog pasakė, kad „žiūrėkit, ateina“ ir tada pasižiūrėjęs jis pamatė, kad iš galo jo automobiliui gatve ateina G. K., kuris dešinėje nuleistoje rankoje turėjo kirvį ar mačetę. Tai pamatęs, jis iš karto užvedė automobilį, nes sėdėjo prie automobilio vairo ir važiavo gatve į priekį. Matė, kad G. K. bėga paskui automobilį, o kadangi jis nuo jo nuvažinėjo, tai jis užsimojęs į jo automobilį metė kirvį ar mačetę ir pataikė į jo automobilio galinį dangtį. Matė, kad iš rankos paleidęs kirvį ar mačetę į jo nuvažiuojantį automobilį, G. K. priekiu nugriuvo ant asfaltuotos gatvės. Kaip nugriuvo, jis nestebėjo, nes važiavo į priekį, bet matė, kad jis nugriuvo. Dėl jo automobilio apgadinimo yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Jis nuvažiavo gatve tolyn, sustoję laukė atvykstant policijos pareigūnų. M. K. paskambinęs policijai paprašė, kad informuotų, kada atvyks policijos pareigūnai, nes jie buvo nuvažiavę toliau nuo L. M. namų. Netrukus paskambino, kad jau policijos pareigūnai yra atvykę į vietą, jie atvažiavo prie L. M. namų. G. K. jis nematė. Paskui jo nerado ir policijos pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino. L. M. apie išžaginimą nieko nesakė. M. K. jam pasakojo, kad mušėsi su G. K.. Kaltinamasis buvo suprakaitavęs, galimai matė sužalojimus ant jo rankų. Išgirdęs triukšmą namuose į vidų nėjo, nes nenorėjo kištis į svetimus santykius. L. M. jam pasirodė liūdna, verkė. Kodėl verkė, jos neklausė.

Liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. pradžioje vyko konfliktas, nes G. K. sumušė asmuo, vardu M. Su nukentėjusiuou susitiko sausio 4 d., kai šis atėjo į jo namus. Jo veidas buvo baisus, prie akies buvo gilesnė žaizda. Taip pat matė sužalojimus aplink šonkaulius iš priekio. Sužalojimus jis patyrė L. namuose, antrame aukšte, susigrūmęs su minėtu asmeniu. Jis tą dieną padėjo G. K. pasiimti iš namų daiktus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 136–137).

Liudytojo apklausos metu L. J. nurodė, kad 2022 m. sausio 4 d. apie 13 val., laiko tiksliai nežino, pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo draugas G. K.. Jis buvo blaivus ir matėsi, kad yra sumuštas, nes ant jo veido matėsi nubrozdinimai ties kažkuria akimi. G. K., rodydamas į savo veidą, jam sakė: „pažiūrėk, kas nutiko“. Jis jo klausė, kas jam yra atsitikę. Jam pasakojo, kad pas jį namuose (tuo metu jis gyveno pas draugę (duomenys neskelbtini)) buvo išgėrimas ir muštynės. Kai jis jo klausė, kaip viskas atsitiko, G. K. pakėlęs rūbus rodė kraujosruvas krūtinės srityje iš priekio ir nugaros, skundėsi, kad jam skauda. Jam jis atrodė akivaizdžiai sumuštas. G. K. jam pasakojo, kad pas jį į namus atvyko L. M. draugas, kurio jis nepažįsta, ir kad jis su tuo L. M. draugu susimušė. Dėl ko jiedu mušėsi, jis nežino ir G. K. apie tai neklausinėjo. Kaip suprato, tai pats G. K. nežino, kodėl jis su tuo L. M. draugu susigrūmė. Apie tai, kad jis būtų dar su kažkuo mušęsis, jam nepasakojo. Jis suprato, kad G. K. susigrūmė tik su tuo vienu L. M. draugu. Apie tai, kaip jie mušėsi, G. K. jam sakė tik tiek, kad jautė smūgius. Labai tiksliai pasakyti, kaip ir ką jam apie tai pasakojo G. K. jis negali, neprisimena. Kai atėjo G. K., jie kalbėjosi apie 30 min. Paskui nukentėjusysis ėjo namo, o jis jį palydėjo. Kieme rado G. K. motiną J., G. K. ir jai pasakojo bei rodė, kad yra sumuštas. G. K. su mama nusprendė, kad jis turi išeiti iš L. M. namų ir tada jis namuose rinkosi savo daiktus, jis jam padėjo susidėti daiktus į maišus, dėžes ir sudėti į jo mamos ir jo automobilius. L. M. namuose nebuvo. Girdėjo, kad G. K. mama J. skambino L. M., girdėjo, kad ji sakė, jog G. K. išsikrausto ir kad paliks kažkur namo raktus. G. K. savo automobiliu, o jo mama savo automobiliu iš L. M. namų išvažiavo jam išeidinėjant iš kiemo. Tuo metu buvo jau tamsus paros metas, bet kiek buvo valandų pasakyti negali. G. K. sakė, kad į medikus gal kreipsis kitą dieną. Labai artimai su G. K. nebendrauja.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos savo parodymus patvirtino. Išsikraustydamas G. K. sunkių daiktų nekėlė, jam skaudėjo šonkaulius. Būdamas name, antrame aukšte jis matė kraujo dėmes. Kiek G. K. pasakojo, muštynes inicijavo kita pusė, o vėliau jau mušėsi abu. L. M. kalbėdama su nukentėjusiojo motina, apie išprievartavimą nekalbėjo, bet jis girdėjo ne visą jų pokalbį.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Kauno APVK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjas. Sausio 3 d. buvo Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis, dirbo su R. K.. Pamena iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, atvykęs filmavo viską portatyvine kamera. Atvykus rado kitą nei pareigūnus kvietusį asmenį, kolega pradėjo bendrauti su asmeniu, o jis su juo bendravo vėliau. Nepamena, ar jis kažkuo skundėsi. Nesuprato aplinkybių, prašė asmens dokumento, bet jis jo nepateikė, teigė, kad dokumentas automobilyje, bandė jį rakinti, kai po maždaug 5–10 min. gatve atvažiavo kitas automobilis. Tada minėtas asmuo išsigando, pasikeitė jo elgesys, kūno kalba. Minėtas automobilis sustojo gatvėje. Kolega ėjo link jo, išlipo keli asmenys. Nenorėjo palikti kolegos vieno, ėjo su juo, o tuo metu pirmiau minėtas asmuo pasišalino. Pokalbio su atvykusiais asmenimis neprisimena. Nepamena, kad nukentėjusiojo veido srityje būtų sužalojimų. Jo vaikščiojimas buvo įtartinas, pasirodė, kad jis buvo apsvaigęs. Jo neblaivumo patikrinti nespėjo. Bandė jo ieškoti, bet nerado. Kiek prisimena, atvažiavę asmenys minėjo apie lazdą ar kirvį, rodė apgadintą automobilio bagažinės dangtį. Tame įvykyje figūravo mergina, kuri kvietėsi draugų pagalbos, o šie ją gelbėjo nuo nukentėjusiojo. Bendravo su mergina apie įvykį. Ji pasakojo, kad buvo namuose viena su nukentėjusiuoju, kai viename iš kambarių įvyko konfliktas. Paskambino draugams, kurie atvažiavo, o toliau aplinkybės buvo neaiškios, pasakojimas persikėlė apie apgadintą automobilį. Asmenys pasirodė sutrikę. Buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Kam jos prireikė, nepamena. Apžiūrėjo namo vidų, jis buvo sujauktas, netvarkingas. Įvykio vietoje apie išžaginimą nieko nebuvo žinoma. Minėta mergina drebėjo, buvo susigraudinusi, jos kalba strigčiojanti.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. sausio 3 d. jis dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, dirbo su kolega R. A.. Vyko į įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykus rado iki 30 metų amžiaus vyriškį, kuris paaiškino, kad jį galimai sumušė draugės draugai. Vėliau į įvykio vietą tamsiai mėlynos spalvos automobiliu atvyko ta pati draugė ir jos draugai. Nukentėjusysis paaiškino, kad jį sumušė vyras ar jie abu susimušė, iš to automobilio, bet nenurodė, kas tiksliai. Kolega ėjo su nukentėjusiuoju iki namo paimti jo asmens dokumentą, bet jis pabėgo. Jo ieškojo, buvo iškvietę greitąją, bet šis jos nespėjo sulaukti ir dingo. Greitąją kviečia visada, net ir nematydami išorinių sužalojimų, nes gal jų tiesiog nesimato. Ieškojo name, sklype, ėjo iki skardžio, bet niekur nerado. Asmenys, kurie atvažiavo į įvykio vietą automobiliu, pasakė, kad buvo daiktu – galimai kirviu apgadintas automobilis. ieškojo kirvio, bet nerado. Buvo gana tamsu. Apie išžaginimą įvykio metu sakė minėta mergina, kuri atvažiavo automobiliu. Nurodė, kad ją bandė išžaginti jos buvęs draugas, nukentėjusysis. Konfliktas įvyko name, kambaryje. Nesimatė suplėšytų drabužių. Jos klausė, ar tikrai taip vyko, nes tai rimtas kaltinimas. Asmuo, kuris galimai sumušė nukentėjusįjį, atvyko į įvykio vietą po to, kai draugė jam paskambino ir pasakė, kad buvęs draugas jos neišleidžia iš namų ir įvyko konfliktas. Jiems sakė, kad galimai tas asmuo, kuris buvo galimai nukentėjęs, jis gali būti nestabilios psichikos. Minėta mergina sakė, kad šiam asmeniui būna pykčio priepuoliai. Mergina buvo šoke, tiek ji, tiek naujas jos vaikinas buvo išsigandę, sutrikę.

Liudytoja V. V. parodė, kad ji vykdė kaltinamojo apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu ėjo vyresniosios tyrėjos pareigas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Antrajame veiklos skyriuje. Ji atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame kaltinamasis buvo įtariamas sužalojęs sveikatą asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl išžaginimo. Įtariamojo apklausos metu asmeniui išaiškinamos jo teisės, teisė turėti gynėją, įteikiamas pranešimas apie įtarimą, po to vykdoma apklausa, paskiriama kardomoji priemonė. Šiuo atveju, asmeniui buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Ar jis pageidavo turėti gynėją, nepamena. Kiek kartų jį apklausė, nepamena. Įtariamojo apklausos metu, po to, kai jam išaiškinamos jo procesinės teisės, asmuo susipažįsta su įtarimu, jo prašoma duoti parodymus pagal jam pareikštą įtarimą. Pirmiausia patikrinama, ar asmuo nėra įrašytas į psichiatrines įskaitas. Apklausa vykdoma pagal įtarime išdėstytas aplinkybes. Paprastai žmogus pasakoja laisvai, po to jam užduodami klausimai. Kaip šiuo konkrečiu atveju buvo vykdoma apklausa, neprisimena. Šio asmens parodymai buvo surašyti iš jo žodžių. Nemokamas advokatas asmeniui yra skiriamas, kai jis yra sulaikytas, šiuo atveju jis nebuvo sulaikytas. Asmeniui buvo sudarytos sąlygos dėl gynėjo dalyvavimo apklausoje. Iki akistatos buvo laiko tarpas susirasti advokatą. Akistatoje dalyvavo advokatai, tik neprisimena, kurios pusės. Kaltinamasis po apklausos perskaitė savo parodymus. Visada papildomai paprašo pasirašyti po tekstu ir apklausos priede. Asmeniui buvo sudaryta galimybė papildyti ar patikslinti aplinkybes, jeigu išreiškė norą. Savo iniciatyva jokių aplinkybių nenurodė. Jeigu yra atliekamos kelios apklausos, papildomos ar po gautos ekspertizės, gali skirtis paties asmens parodymai. Asmuo turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su parodymais. Visada akcentuoja, kad perskaitytų tekstą. Akistatos metu, jeigu kyla klausimų, asmuo iš karto perskaito ir pasirašo arba susipažįsta su visu tekstu iš karto prieš pasirašydamas. Galėjo neskaityti, jeigu neišreiškė noro, bet po to vis tiek susipažįsta su visu protokolo turiniu. Ar akistatos metu dalyvavo advokatas, tiksliai nepamena. Jeigu akistatos metu viena šalis turi advokatą, kitai pusei pasiūlo advokatą. Asmeniui išaiškino, kuo jis yra įtariamas. Kalbėjo su juo apie tai, kad buvo pakankamai didelis kiekis sužalojimų, tai yra užfiksuota eksperto išvadoje, įtarime rėmėsi tuo, kas yra ekspertizėje. Įtariamojo apklausoje yra parašoma, kad „man pateiktas įtarimas yra suprantamas“. Įtariamasis pasirašo įtarimą.

Ataskaitų žiūryklės duomenys apie ROIK patvirtina, kad M. K. iškvietė pagalbos tarnybas dėl nukentėjusios L. M., nurodydamas, kad buvęs sugyventinis ją mušė ir dabar neatiduoda daiktų. Pranešėjo skambučio pradžia 23.38 val. Informacijos patikrinimo rezultatas: nustatyta, kad nukentėjo L. M., kuri paaiškino, kad konfliktavo žodžiu su G. K., fizinio skausmo vienas kito atžvilgiu nenaudojo, konflikto metu paskambino kitam savo draugui M. K., kuris atvažiavo su J. J., išlaužė duris ir pateko į vidų. L. M. išoriškai atrodė blaivi, o G. K. neblaivus. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu pasitiko G. K., kuris elgėsi neadekvačiai, paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, nurodė, kad yra sumuštas, buvo iškviesta GMP brigada, kuriai atvykus asmuo pasišalino. Taip pat atvykus juos pasitiko J. J., kuris paaiškino, kad G. K. kirviu apgadino jo automobilio bagažinę. 2022 m. sausio 4 d. 14.43 val. gautas L. M. pranešimas, kad G. K. bandė ją išžaginti. 2022 m. sausio 5 d. 16.19 val. gautas traumatologijos punkto medikės pranešimas apie tai, kad G. K. teigė buvęs užpultas ir kreipėsi dėl skausmo šone, jam nustatyti 4 šonkaulių lūžiai (1 t., b. l. 21–32).

2022 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, baltų plytų, gyvenamasis namas, kuris aptvertas ruda medine tvora, kuri turi vartelius ir vartus. Užėjus į kiemą pro vartelius, tiesiai matomi betoniniai laiptai, kuriais užlipus yra pagrindinis įėjimas, rudos spalvos, be rankenos durys. Įėjus pro duris, patenkama į prieškambario patalpą, kurioje kairėje pusėje yra baltos spalvos su stiklais durys, durų stakta apgadinta. Užėjus pro duris yra koridoriaus patalpa. Koridoriaus dešinėje pusėje matomos baltos spalvos medinės durys. Gale koridoriaus matomos baltos spalvos su stiklais medinės durys, vedančios į lauką. Koridoriaus dešinėje pusėje yra dvejos medinės rudos spalvos durys bei betoniniai laiptai, vedantys į namo antrąjį aukštą. Užlipus laiptais į antrąjį aukštą, dešinėje pusėje tra baltos spalvos su stiklu plastikinės durys, vedančios į balkoną. Priekyje yra rudos spalvos medinės durys. Kairėje pusėje yra koridorius. Užėjus į koridorių, kairėje, dešinėje ir tiesiai yra rudos spalvos durys. Užėjus pro kairės pusės duris, patenkama į miegamąjį, kuriame tiesiai stovi dvigulė lova, dešinėje kambario pusėje yra langas, rudos spalvos komoda, ant kurios padėtas televizorius ir šalia drabužių spinta. Kambario kairėje pusėje yra trijų durų drabužių spinta. Įvykio vietoje fotografuota yra sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 33–45).

2022 m. vasario 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti pareigūnų tarnybiniame automobilyje daryti vaizdo įrašai. Fiksuojamas 23 val. 51 min. iki 23 val. 57 min. vaizdas tarnybiniame automobilyje, policijos pareigūnas išlipęs iš tarnybinio automobilio kalbasi su tamsoje stovinčiu jaunu vyru, kuris yra G. K.. Pareigūnas: čia tave kas užpuolė, ar kaip čia buvo? G. K.: panašiai, panašiai, kad aš čia jų nepersekiočiau, žodžiu... Pareigūnas: tai persekiojai? G. K.: ta panelė mane išdavinėja su kažkokiu draugu, iš (duomenys neskelbtini) grįžo, ta panelė išdavinėja mane, žinokit čia tokie bajeriai buvo, – šnirpščioja nosimi graudindamasis. Pareigūnas: kiek tau metų? G. K.: 26, bet žinokit kaip čia mane suspardė, skauda negaliu kvėpuot, sudaužė, ne juokas (graudinasi). Pareigūnas kalba radijo ryšiu, nurodo, kad suspardytas vyras, sako, negali kvėpuoti. G. K.: žinokit ne juokas, aš žinau, kur jie nuvažiavo... čia mane taip suspardė, žinokit... Pareigūnas: pats neblaivus esi? G. K.: taip, draugė grįžo – čia aš pabūsiu, čia taip, čia anaip, čia kitaip ir vėl ji pas tą išvažiavo... aš nežinau, ar man čia reikia į kitą miestą važiuot gyventi, ar ką... Pareigūnas: dokumentus savo kokius duokit. G. K.: einam iki mašinos paieškosiu, duosiu, – lydimas policijos pareigūno nuo gatvės nueina į kiemą, praeina tarp namo ir mėlynos spalvos lengvojo automobilio su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) - G. K. sako: einam, gerai, einam, paduosiu, atvažiavo suspardė, tuoj palaukit, atnešiu... Pareigūnas: vienas tu namie? G. K.: vienas, vienas, taip. Pareigūnas: šuo koks yra? G. K.: yra penki šunys. Pareigūnas: aš tavęs rimtai klausiu? G. K.: yra penki šunys. – Atsinešęs rakteliu bando atrakinti prie namo stovėjusio lengvojo mėlynos spalvos automobilio vairuotojo pusės dureles. G. K.: palaukit, palaukit, nesinervuok... Pareigūnas: nesinervuoju, o tu čia tuos automobilio raktus kiši, čia ne namų raktai? G. K.: automobilio... Pareigūnas: ai čia pas tave kitaip, pats tu spyną įdėjęs. G. K.: palaukit, palaukit, kas čia atvažiavo, palaukit, palaukit, – nuo automobilio eina link gatvės. Pareigūnas: neik tu ten. G. K.: palaukit, – nueina iš kiemo į gatvę. Į gatvę iš kiemo ateina policijos pareigūnas, kur su kitu policijos pareigūnu kalbasi dvi merginos ir vaikinas, kuris yra M. K., šis sako, kad jis viską matė. Merginos viena per kitą sako apie metimą į mašiną, pareigūnas kartu su visais eina pažiūrėti, kur apgadintas automobilis. Įrašas baigiasi.

Kitas įrašas, pavadinimu 2022_0103_235732_008, laiku nuo 23 val. 57 min. iki 00 val. 00 min. Vaizdas tamsioje gatvėje, dvi merginos, du vaikinai ir du policijos pareigūnai apžiūri gatvėje stovinčio tamsios spalvos lengvojo automobilio „BMW“ bagažinę. Policijos pareigūnas ateina atgal į kiemą, eidamas prie mėlynos spalvos lengvojo automobilio, stovinčio prie namo, sako „nu radai tu tuos dokumentus… ar girdi?…išeik taigi, medikai atvažiuoja pas tave...“. Radijo ryšiu pasako: gal patikrinkit pastatą. Policijos pareigūnas tamsoje pasišviesdamas žibintuvėliu vaikšto aplink namą apžiūrinėdamas kiemą, pasižiūri pasišviesdamas pro namo langus ir atviras namo duris. Policijos pareigūnas iš kiemo ateina į gatvėje stovintį tarnybinį automobilį, kur yra kitas policijos pareigūnas. Įrašas baigiasi.

Įrašas, pavadinimu 2022_0104_001243_009, laiku nuo 00 val. 12 min. 13 s. iki 00 val. 12 min. 47 s. Vaizdas gatvėje prie tarnybinio automobilio. Matyti, kad tarnybiniame automobilyje vairuotojo vietoje sėdi policijos pareigūnas ir kalba telefonu. Kitas policijos pareigūnas, stovėdamas prie tarnybinio automobilio, su kažkuo kalba, girdisi pareigūno užduodami klausimai: - tai čia jis butą nuomoja“, Kitas asmuo atsako, tačiau tekstas nesuprantamas. Pareigūnas sako: - čia visas namas… supratau… Kitas asmuo atsako, tačiau tekstas nesuprantamas. Pareigūnas sako: - tai taip, palaukit, kol čia susitvarkysim. Įrašas baigiasi.

Įrašas, pavadinimu 2022_0104_001439_010, laiku nuo 00 val. 14 min. iki 00 val. 19 min. Vaizdas kieme. Tamsoje pasišviesdami žibintuvėliu kiemą apžiūri du policijos pareigūnai. Abu užeina ir apžiūri visą namą, kurio patalpos labai netvarkingos, apverstos buities apyvokos ir kitos paskirties daiktais. Namo apžiūros metu abu policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Policijos pareigūnas per kelis kartus pašaukia G., ragina jį išlįsti, informuodamas, kad tai policija. Policijos pareigūnai, apžiūrėję visą namą ir kiemą, neranda nei G. K., nei kitų žmonių. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 49–52).

Specialisto išvadoje Nr. G33/2022(02) nurodyta, kad G. K. konstatuota: odos nubrozdinimai kaktoje, galvoje, kairio peties srityje, nugaroje, kairio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, dešinėje alkūnėje, dešinio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio srityje, poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje, juosmens srityje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, krūtinės ląstos sumušimas su dešinės krūtinės ląstos pusės V–X šonkaulių lūžimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku 2022 m. sausio 4 d. Krūtinės ląstos sumušimas su dešinės krūtinės ląstos pusės V-X šonkaulių lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 56–58).

Specialisto išvadoje Nr. pG518/2022(02) nurodyta, kad G. K. sužalojimai galėjo būti padaryti penkiolikos ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. sausio 3 d. ir aplinkybėmis. Krūtinės ląstos sumušimas su dešinės krūtinės ląstos pusės V-X šonkaulių lūžimu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 63–64).

2022 m. vasario 24 d. akistatos protokole nurodyta, kad ji atlikta tarp M. K. ir G. K., kurie patvirtino vienas kitą pažįstantys. Jie parodė, kad: 1. Ar tvirtinate savo anksčiau duotus parodymus, turite jiems papildymų? G. K.: Savo parodymus tvirtinu, papildymų neturiu. M. K.: Savo parodymus tvirtinu, papildymų neturiu. 2. Kokiomis aplinkybėmis tarp jūsų kilo konfliktas 2022 m. sausio 3 d. vakare, adresu: (duomenys neskelbtini)? G. K.: Aš miegojau, kai išgirdau, kad kažkas pirmame aukšte laužė namo duris. Aš atsikėlęs iš lovos ėjau atidaryti miegamojo durų ir tuo metu atsidarė durys, į kambarį įbėgo M. K. ir kažkurios rankos kumščiu vieną kartą sudavė man į veido sritį, į kairį antakį. Nuo man suduoto smūgio griuvau atbulas skrisdamas per visą kambarį ir nugara atsimušęs į spintelę nugriuvau ant grindų. Iš karto stojausi ir rankomis dengdamasis veidą bėgau į kitą kambarį, tai yra priešais miegamąjį esantį savo kambarį. Paskui mane į mano kambarį atbėgo M. K., kai aš prie savo stalo pasilenkęs ieškojau telefono. M. K. man su kažkurios rankos kumščiu du kartus sudavė į nugarą ir aš suklupau ant dešinio kelio, dešine ranka remdamasis į grindis ir tada gal apie tris kartus jis man įspyrė į nugarą ir kitas kūno vietas, aš stojausi ir bėgau iš kambario ir iš antro aukšto laiptais bėgau žemyn, o kai man lipant laiptais kairė koja atsiliko ant laipto, tai M. K. mane vydamasis laiptais žemyn, su ranka ar abiem rankomis sugriebė man už kairės kojos ir traukė atgal, tai yra laiptais į viršų, o aš virsdamas žemyn rankomis atsirėmiau į laiptus ir kojomis spardžiausi, kad M. K. man paleistų kairę koją, nes jis mane už kojos traukė į viršų. Kai man spardantis M. K. paleido mano koją, aš išbėgau į lauką, M. K. mane atsivijo į lauką, kadangi buvo tamsus paros metas, tiksliai nemačiau, bet kaip man atrodo, jis kažkaip mane stumdamas savo kūnu pargriovė ant žemės, aš suklupau ant keturių ir tada M. K. mane spardė į įvairias kūno vietas, jis man įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus, aš tuo metu jau nugriuvau kniūbsčias, riečiausi, rankomis dengiausi veidą, o M. K. mane paėmęs už rankų ir kojų tampė, taip voliojo ant žemės, o paskui pajaučiau vieną smūgį tikrai, o gal ir daugiau, kažkokiu metaliniu daiktu į galvą. Nežinau, ar aš praradau sąmonę, bet pamenu, kad po man suduoto smūgio į galvą aš gulėjau ant žemės kieme. Toliau nežinau, ar mane dar mušė, ir negaliu pasakyti, kiek laiko aš pragulėjau, bet kai atsikėliau nuo žemės, tai viską jaučiau ir dariau kaip per miglą ar sapną. M. K.: parodymus girdėjau, supratau, su jais nesutinku. Atvykęs tuo adresu aš išlaužiau medines namo duris, kad įeičiau į vidų, nes mano draugė L. buvo parašiusi „Messenger“, kad jai reikia pagalbos. Sparčiai užlipau laiptais į namo antrą aukštą ir ėjau į tą kambarį, iš kur girdėjau sklindančią muziką ir girdėjau L. verksmą. Kambario durys buvo atidarytos, pro jas įėjęs į kambarį pamačiau, kad G. K. lovoje apsižergęs L. ir laikė prispaudęs jos rankas. Aš pribėgęs prie jo iš kairės pusės, abiem rankomis jam stūmiau į kairį šoną ir jį nustūmiau nuo L. į priešingą man pusę. Tada G. K. atsistojo iš lovos ir aš jam šaukiau, kad eitų lauk. Tada jis greitai ėjo abi rankas ištiesęs link manęs. Kai jis priartėjo prie manęs, tai aš dešinės rankos kumščiu vieną kartą jam sudaviau į veidą, pataikiau į kairę veido pusę. Nuo mano suduoto smūgio G. K. nenugriuvo, tik atsitraukė, o kai vėl ėjo link manęs, tai tada aš dešinės rankos kumščiu antrą kartą jam sudaviau į veidą, jis nenugriuvo. Kai link manęs G. K. prisiartino trečią kartą, tai stovėdamas priešais jis abiem rankomis man sugriebė pečių srityje ir mane vertė į kairę pusę, mėgindamas mane pargriauti, o aš jo rankas plėšiau nuo savęs ir mudu susistumdėme, aš nugara atsitrenkiau į spintelę. Taip mudu abu susikibę rankomis, tai yra jis man abiem rankomis įsikibęs už pečių, o aš abiem rankomis įsikibęs jam į rankas, grūmėmės ir išėjome iš kambario į koridorių, kur G. K. mane vertė į kairį šoną, o kadangi buvome abu susikibę, tai abu nugriuvome ant grindų man į dešinę pusę. Jau nugriuvus, aš jo rankas atplėšiau nuo savęs ir abi jo rankas prispaudžiau prie žemės greta jo galvos, jis tuo metu gulėjo ant grindų veidu į mane. G. K. mėgindamas išsilaisvinti rankas, pasukęs galvą į kairę pusę, man įkando į dešinės rankos mažąjį pirštą, o aš tu metu šaukiau L., kad ji išeitų į lauką, kad jos draugė lauke. Kol aš taip laikiau prispaudęs G. K. rankas, tai jis muistėsi ir spardė man į įvairias kūno vietas. Kai tik išgirdau, kad L. nubėgo laiptais žemyn, aš atsistojau ir paleidęs G. K. rankas, nubėgau laiptais žemyn į lauką. Sugriebęs už kojos laiptais aš jo netempiau ir lauke jo nemušiau. Namo antrame aukšte mudu mušėmės tik miegamojo kambaryje ir koridoriuje. G. K. kambaryje aš nebuvau. G. K.: Parodymus girdėjau, supratau su jais nesutinku, buvo taip, kaip aš nurodžiau. M. K.: Lieku prie savo parodymų. 3. Kuris ir kaip sudavėte smūgius grumtynių metu? G. K.: Miegamojo kambaryje M. K. kažkurios rankos kumščiu vieną kartą sudavė man į veidą, griūdamas nuo jo suduoto smūgio į spintelę susimušiau kairį petį. Tada nubėgau į savo kambarį, kur mane atsivijęs M. K. kumščiais ne mažiau kaip du kartus sudavė į nugarą ir aš suklupau, tada jis ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į įvairias kūno dalis, tada aš bėgau laiptais žemyn ir jis rankomis sugriebęs man už kairės kojos traukė į viršų ir aš nugriuvau ant laiptų, ant dešinio šono ir spardžiausi kojomis, kad išsilaisvinti, o kai paleido, laiptais žemyn ir pro duris išbėgau į lauką ir lauke M. K. stumdamas savo kūnu mane pargriovė ant žemės ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas, sugriebęs rankomis tampė už kojų ir rankų bandydamas jas atitraukti, nes nuo man suduodamų smūgių aš riečiausi rankomis dengdamasis galvą, ir tada su kažkokiu metaliniu daiktu vieną ar du kartus – į galvą ir daugiau manęs nemušė. M. K.: parodymus girdėjau, supratau, su jais nesutinku. Miegamajame aš pirmas dešinės rankos kumščiu jam du kartus sudaviau į veidą. Kai jis mane abiem rankomis sugriebė už pečių, aš sugriebiau jam už rankų ir taip mudu susikibę grūmėmės stumdydamiesi, taip išėjome iš kambario į koridorių ir besigrumiant koridoriuje mudu nugriuvome ant grindų, tada aš atplėšiau jo rankas nuo savęs ir jas prispaudęs prie grindų laikiau, o jis abiem kojomis man spardė iš abiejų pusių, kur pasiekė. Kai laikiau G. K. rankas, jis man įkando į dešinės rankos mažąjį pirštą. Kai išėjo L., aš jį paleidęs išbėgau paskui L. ir daugiau nesimušėm. Advokatė: M., ar tiesa, kad tu turėjai laikrodį, kurį pametei muštynių metu? M. K.: taip. Advokatė: Ar tavo laikrodis nukrito G. kambaryje? M. K.: Ne. Nežinau, kur jis nukrito, jo pasigedau grįžęs į namus. Advokatė: Kuris iš Jūsų, tu ar L., paėmėte G. telefoną? M. K.: Nei vienas nepaėmėm. Advokatė: Ar tas telefonas nebuvo tavo namuose? M. K.: Mano namuose nebuvo. Advokatė: Kuo buvo apsirengusi L., kai tu įėjai į kambarį? M. K.: „Maike“ ir pilkos spalvos treninginėmis kelnėmis, man atrodo, kad taip buvo. Advokatė: O G. kuo buvo apsirengęs? M. K.: Maike ar megztiniu, tiksliai pasakyti negaliu, o apatinė kūno dalis buvo nuoga. Advokatė: ar jūs, M., po konflikto kreipėtės į medikus? M. K.: Nesikreipiau. Advokatė: Kiek laiko jūs vykote, kai paprašė L. pagalbos? M. K.: Tiksliai nežinau, gal apie valandą laiko. M. K. klausimas: Kodėl tu pabėgai nuo policijos? G. K.: Man buvo šokas. M. K. klausimas: Tai kaip taip labai sumuštas galėjai pabėgti nuo policijos? G. K.: Nežinau, Dievas padėjo, aš nieko beveik nejaučiau ir negirdėjau, man buvo šokas ir iš paskutinių jėgų pabėgau. M. K. klausimas: Ar metei geležinį daiktą į mus nuvažiuojančius? G. K.: Ne, nemečiau. Advokatė: Ar G. metė tą daiktą į automobilį būdamas iki pusės nuogas ? M. K.: Ne, jau buvo apsirengęs. Klausimas M. K.: Kai iš namo išbėgai į lauką, po kiek laiko ir kurioje vietoje lauke pamatei G. K.? M. K.: Gal už kokių 15 minučių ir jau gatvėje. Klausimas G. K.: Kada ir kokiomis aplinkybėmis tu radai M. K. laikrodį? G. K.: Atvykus policijos pareigūnams aš nesijaučiau saugiai ir pabėgau, kai išsiskirstė, aš grįžau atgal į L. namus ir savo kambaryje prie stalo radau vyrišką laikrodį, kuris galvojau, kad yra M. K.. Tą laikrodį aš padėjau namo pirmo aukšto koridoriuje ir daugiau tuose namuose aš nesilankiau. M. K.: Parodymus girdėjau, supratau. Datos tiksliai nepasakysiu, bet po 2022 m. sausio 3 d. įvykio, po kelių dienų būnant kartu su L. jos namuose, L. mano laikrodį rado namo pirmame aukšte ant palangės už gėlių vazono. Savo laikrodžio aš iš karto pasigedau po įvykio ir įtariau, kad jį pamečiau L. namuose, bet kuriuo metu pamečiau savo laikrodį, aš nejaučiau. Klausimas: Ar įvykio metu buvote neblaivūs? G. K.: Dienos metu buvau vartojęs alkoholį, bet nedaug. Buvau išgėręs tris skardines 0,5 l tapos lengvo alaus ir kelis stikliukus trauktinės. M. K.: Buvau blaivas. Advokatė: Ar nevartojate narkotinių medžiagų? G. K.: Nevartoju. M. K.: nevartoju, niekada, net nemėginęs (1 t., b. l. 148–151).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šiuo atveju M. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą savo tuometinės draugės L. M. buvusiam sugyventiniui G. K.. Byloje esančios specialisto išvada bei papildoma specialisto išvada patvirtina, kad šiam asmeniui buvo konstatuoti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir galėjo būti padaryti įvykio metu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai, lėmę nesunkų sveikatos sutrikdymą, tyčiniam savęs žalojimui nėra būdingi ir jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtintas aplinkybes, jog sužalojimus jis patyrė dėl tyčinių kaltinamojo M. K. veiksmų.

Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo teisiamojo posėdžio metu nepripažino. Ši jo pozicija nebuvo nuosekli, ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, tai yra: 1) pribėgęs prie lovos dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė G. K. į pakaušį ir abiem rankomis jam stumdamas į kairį petį, jį nustūmė nuo L. M., 2) dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą; 3) dar kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, 4) jie susigrūmė, nukentėjusysis jį bandė pargriauti, jis užkliudė televizorių, bet nenuvertė jo. Abu besigrumdami išėjo į koridorių, kur jį bandė pargriauti G. K., bet parvirto abu ir jis virsdamas užgriuvo ant jo, tai jis abiem rankomis siekė jo kaklo, jis jo kairę ranką atstūmęs prispaudė prie grindų, dar jis jam dešine ranka įdrėskė į kairį smilkinį, paskui įkando į dešinės rankos mažąjį pirštą, bet jis jį įveikė ir abi jo rankas prispaudė prie žemės. Tada pašaukė L. M., kad jos lauke laukė draugė Kamilė ir kad ji eitų į lauką, matė, kad L. M. prabėgo pro juos, kai jis laikė prie grindų prispaudęs G. K.. Kai pamatė, kad L. M. išbėgo į lauką, jis atsistojo, bet vis dar rankomis laikė prie žemės prispaudęs G. K. rankas, jis dar jam kelis kartus įspyrė į nugarą, kol jis atstojo nuo žemės, ir tada greitai paleidęs jo rankas išbėgo iš namo į lauką. Šie jo nurodyti smurtiniai veiksmai atitinka nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų vietas, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šių parodymų nepatvirtino ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jie buvo užfiksuoti netinkamai, ne iš jo žodžių. Šiai jo versijai patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta tyrėja V. V., kuri paaiškino apklausos vykdymo tvarką, nurodė, kad kaltinamojo parodymai buvo surašyti iš jo žodžių, kad ji visada akcentuoja apklausiamiems asmenims, jog šie perskaitytų parodymų tekstą, šiuo atveju kaltinamasis turėjo galimybę susipažinti su savo parodymais ir su jais susipažino, jam buvo sudaryta galimybė juos papildyti, patikslinti, o savo iniciatyva ji jokių aplinkybių protokole nenurodė. Kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir antrą kartą, taip pat 2022 m. vasario 24 d., jau pasikonsultavęs su gynėju (ką patvirtina advokato B. Varsackio pateikta 2023 m. vasario 23 d. kvito kopija), liko prie savo ankstesnių parodymų.

Vis dėlto, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nebepripažino, ją patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti policijos pareigūnų portatyvinėmis kameromis įvykio vietoje netrukus po įvykio fiksuoti vaizdo įrašai, matyti, kad jau nuo 23 val. 51 min. iki 23 val. 57 min. nukentėjusysis, besigraudindamas net keletą kartų akcentavo tai, kad jis buvo spardytas, sudaužytas, „ne juokas“, kad asmuo atvažiavo ir jį suspardė, nurodė objektyvius savo juntamo sužalojimo požymius – kad jam skaudėjo, negalėjo kvėpuoti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad apie 23 val. išgirdęs triukšmą, pakilo iš lovos, nuėjo pažiūrėti, kas vyko, ir atidaręs duris pamatė, kaip įbėgo kaltinamasis, kuris jam iš karto be žodžių jį puolė, trenkė į veidą ir pataikė į antakį kairėje pusėje, dėl to jis nukrito. L. M. turėjo tai matyti. Jis bėgo į savo kambarį, kuris buvo priešais, tačiau kaltinamasis jam trenkė ir dėl to jis pargriuvo, ropodamas bėgo į kambarį, kuris buvo 1–1,5 m atstumu. Jo kambario durys nebuvo atidarytos. Patekus į kambarį, kaltinamasis toliau prieš jį smurtavo – du kartus trenkė į nugarą, jis suklupo prie stalo, taip pat tris kartus spyrė į nugarą, šoną, labiau į kairę pusę. Po to jis bėgo laiptais į pirmą aukštą, nuo jo kambario iki laiptų yra apie 4 metrus. Jo koja lipant atsiliko ir kaltinamasis ties laiptų pradžia pagriebė jam už kairės kojos čiurnos, tempė atgal. Kaltinamasis nenukrito, o jis krito ant dešinio šono, laiptais žemyn. Po to vėl kėlėsi, bėgo. Išbėgęs į lauką pargriuvo, būnant vidiniame namo kieme jį toliau spardė (spyrė apie 4 kartus), tąsė, plūdo ir 1–2 kartus kietu metaliniu daiktu jam trenkė į viršugalvio dešinę pusę. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis vyko apie 23.30 val., o policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą, į įvykio vietą atvyko jau 23.51 val. ir nukentėjusįjį rado savo gyvenamojoje vietoje ir nurodė jau minėtas aplinkybes apie tai, jog buvo sudaužytas, suspardytas, nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad G. K. buvo sužalotas kitų asmenų ar kito įvykio metu jau vėliau, po to, kai pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas medikų iš karto įvykio metu, tačiau liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam jau kitą dieną po įvykio atėjus pas jį prašyti pagalbos, jo veidas buvo baisus, prie akies buvo gilesnė žaizda. Taip pat matė sužalojimus aplink šonkaulius iš priekio. Sužalojimus jis patyrė L. M. namuose, antrame aukšte, susigrūmęs su asmeniu, vardu M.. G. K. pakėlęs rūbus rodė kraujosruvas krūtinės srityje iš priekio ir nugaros, skundėsi, kad jam skauda. Jam jis atrodė akivaizdžiai sumuštas. G. K. jam pasakojo, kad pas jį į namus atvyko L. M. draugas, kurio jis nepažįsta. Apie tai, kad jis būtų dar su kažkuo mušęsis, jam nepasakojo. Jis suprato, kad G. K. susigrūmė tik su tuo vienu L. M. draugu. Apie tai, kaip jie mušėsi, G. K. jam sakė tik tiek, kad jautė smūgius. G. K., jiems kartu nuvykus į įvykio vietą, ir ten buvusiai savo motinai pasakojo bei rodė, kad yra sumuštas. Liudytojas akcentavo, kad būdamas name, antrame aukšte jis matė kraujo dėmes. Byloje esantys ROIK duomenys patvirtina, kad jau 2022 m. sausio 5 d. 16.19 val. gautas traumatologijos punkto medikės pranešimas apie tai, kad G. K. teigė buvęs užpultas ir kreipėsi dėl skausmo šone, jam nustatyti 4 šonkaulių lūžiai ir šie sužalojimai atitinka tuos, kuriuos nurodė liudytojas L. J., nukentėjusįjį matęs netrukus – kitą dieną po įvykio.

Jokių kitų asmenų, kurie būtų įvykio vietoje, išskyrus pačius kaltinamąjį bei nukentėjusįjį, nenustatyta. Kaip nurodė liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklausti su kaltinamuoju į įvykio vietą atvykę asmenys – J. J., G. G., K. M., jie į pastato vidų nėjo, buvo netoliese jo. Tačiau jie tiesiogiai bendravo iš karto po įvykio su įvykio vietoje buvusia L. M. ir kaltinamuoju. Kaip matyti iš J. J. parodymų, kaltinamasis išėjęs iš pastato, nurodė, kad su G. K. jis mušėsi, kad šis nors ir mušėsi kaip moteris, bet turi fizinės ištvermės. Liudytojas nurodė pats girdėjęs grumtynių garsus, suprato, kad kaltinamasis mušėsi su pastate buvusiu nukentėjusiuoju, girdėjo, kaip M. K. namo viduje ragindamas šaukė „pasiduok, apsiramink“, girdėjosi iš namo vidaus sklindantys grumtynių garsai, kaip griuvimas, spyriai. Visi minėti liudytojai nurodė, kad pirmiausia iš pastato išėjo L. M., o tik po minutės ar kelių – kaltinamasis. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad L. M. iš pastato išbėgus, jis dar kurį laiką buvo jame su nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė būtent šiuo metu spyręs nukentėjusiajam. Taigi, nors liudytoja L. M., tiesiogiai buvusi įvykio vietoje, nenurodė mačiusi kokių nors nukentėjusiajam kaltinamojo suduotų smūgių, tačiau ji visu jų grumtynių laikotarpiu pastate nebuvo, taigi visos įvykio eigos galėjo ir nematyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog prieš jį buvo smurtauta ir lauke, ne tik pastato viduje. Įvertinus pastato išsidėstymą, kuris fiksuojamas įvykio vietos apžiūros protokole, matyti, jog jame pirmame namo aukšte yra išėjimas į vidinį kiemą. Nukentėjusysis nurodė, kad lauko teritorijoje prieš jį buvo smurtaujama būtent vidiniame pastato kieme. Ši aplinkybė nepaneigia nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo. Nors nei vienas iš jų nenurodė matęs kieme vykusių įvykių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie kaltinamojo laukė ties pagrindinėmis durimis, arčiau gatvės, o ne kiemo viduje, darytina išvada, kad minėti liudytojai galėjo nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių nematyti. Pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie išliko nuoseklūs, nekintantys, atitinkantys jam nustatytų sužalojimų visumą viso baudžiamojo proceso metu, nėra ir aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent kaltinamasis savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas dėstė versiją, jog kaltinamasis pasielgė tinkamai, jis apgynė moterį nuo galimo pasikėsinimo ją išžaginti. Pagrindo sutikti su tokiais argumentais nėra. BK 31 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog būtinojo reikalingumo nuostatomis asmuo gali pasiremti tik tada, kai pavojinga situacija jo veiksmais susidarė tik dėl neatsargumo. Kaltinamajam savo kaltės dėl fizinio smurto panaudojimo ir nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nepripažįstant, kyla abejonių, kokią pavojingą situaciją tuomet M. K. savo veiksmais sukėlė. Vis dėlto, įvertinus jau aptartus argumentus, kurie patvirtina, kad jis savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog pavojinga nukentėjusiojo sveikatai situacija buvo kilusi dėl kaltinamojo neatsargumo.

BK 28 straipsnyje įtvirtintas būtinosios ginties institutas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, o antroje dalyje nurodyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Kaltinamasis tvirtino, kad jis savo veiksmais gynė liudytoją L. M. nuo galimo jos išžaginimo.

Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018).

Šiuo atveju, atmetant ir šiuos argumentus kaip nepagrįstus, pažymėtina, kad net jei ir buvo kėsintasi L. M. išžaginti (šios aplinkybės nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas ir nustatinėjamos kitoje byloje, kur kaltinimai pareikšti G. K.), nuo to momento, kai nukentėjusysis buvo patrauktas nuo L. M., joks pavojus jai nebegrėsė. Pats kaltinamasis tvirtino, kad jam pakako tik pastumti gulintį G. K., kad jis nuo šios liudytojos pasitrauktų. Grumtynių metu liudytoja buvo kambaryje, ji nebuvo užrakinta, jokios objektyvios kliūtys netrukdė jai pasišalinti tiek iš kambario, tiek ir iš pastato, juolab kad lauke buvo dar trys asmenys, įskaitant L. M. draugę ir jos draugą, ką ji ir padarė M. K. paraginta. Pažymėtina, kad iš šios liudytojos parodymų matyti, jog jai būnant pastate, jokie veiksmai, kurie būtų galėję nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, jos nebuvo užfiksuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinant tiesioginę grėsmę pačiam kaltinamajam, kurią jam galėjo kelti nukentėjusiojo veiksmai, jam, jo paties teigimu, be itin nežymių sužalojimų – įdrėskimo ir galimo įkandimo į pirštą, jokie sužalojimai įvykio metu nebuvo padaryti. Būtent jis smurtinius veiksmus atliko prieš nukentėjusįjį, įsibrovęs (išlaužęs duris) į jo gyvenamąją vietą. Todėl jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas kaltinamajam veikiant būtinosios ginties sąlygomis, nenustatyta.

Įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų intensyvumą, pobūdį bei kiekį, teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad jo atliekami veiksmai sutrikdė G. K. sveikatą. Tai yra kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų esmę, jais galimus kilti padarinius ir taip norėjo veikti, savo veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Aptarti įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. K. kaltei pagrįsti, kadangi juos įvertinus nustatyta, kad būtent kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje suduodamas kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jį sužalojo. Šiais savo veiksmais kaltinamasis nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą, todėl jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę M. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į tai, jog jis nėra teistas, nuo 2015 m. iš esmės nepertraukiamai vykdo darbo veiklą, dirba ir šiuo metu, jis nebaustas administracine tvarka, nėra registruotas priklausomybės ligų centre, teisminiame bylos procese savo teisėmis naudojosi sąžiningai, nuosekliai dalyvavo bylos nagrinėjime. Kaltinamasis nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmų pavojingumas vertinamas kaip pakankamai didelis – jo veiksmai pasireiškė daugybiniais trauminiais poveikiais prieš nukentėjusįjį. Jis pasirinko netinkamą situacijos sprendimo būdą – net ir vertinant jo teiginius dėl jo draugei galimai kilusio pavojaus, jis pasirinko važiuoti į jos gyvenamąją vietą, išlaužti duris ir smurtauti prieš nukentėjusįjį, tuo tarpu turėdamas visas objektyvias galimybes pagalbos tarnybų nekvietė, nenuosekliai teigdamas, jog to nepadarė tiksliai nežinodamas, ar jos reikalingos, kai tuo tarpu jo turimos informacijos jam pakako išlaužti svetimos gyvenamosios vietos duris bei panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54, 55 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi – laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus anksčiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, jam bausmės dydis nustatomas mažesnis už minimalaus ir maksimalaus baudžiamajame įstatyme nurodyto laisvės apribojimo bausmės termino vidurkį, be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), vietoje jos paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti kaltinamojo resocializaciją ir užtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150–153) – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 207,03 Eur turtinės žalos, patirtos dėl G. K. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 74–75).

Kadangi neteisėtais tyčiniais smurtiniais veiksmais M. K. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t. y. padarė įvairius kūno sužalojimus, dėl jo gydymo Kauno teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, todėl ši įstaiga pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pasisakyta, kad Kauno teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius atsiradus deliktinei prievolei reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio asmens, nes ši institucija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsniu, turi teisę į biudžetą surinkti lėšas, išieškotas iš fizinių asmenų už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų. Šiuo atveju, kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikiamos informacijos, 2022 m. sausio 5 d. LSMU ligoninėje Kauno klinikose nukentėjusiajam dėl daugybinių šonkaulių lūžių buvo suteiktos ortopedo traumatologo, radiologo, krūtinės chirurgo konsultacijos, skubios medicinos gydytojo paslauga. Vėliau 2022 m. sausio 14 d. jis konsultuotas pakartotinai ortopedo traumatologo bei jam suteiktos radiologo konsultacijos. Už šias paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltinamojo neteisėtais tyčiniais veiksmais, jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo sužalojimais, dėl kurių jam ir buvo teikiamos medicinos paslaugos, ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina prie jo pridedamas Gydymo paslaugų išrašas, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir Kauno teritorinės ligonių kasos patirtos turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamojo jam priteisti 22 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos vaistams nerimui, depresijai gydyti, juos vartoja iki šiol. Prie civilinio ieškinio pateikiami kvitai patvirtina, kad 2022 m. birželio 6 d. už 12 Eur buvo įsigyta vaistų „Kvetiapine“ ir „Xanax“, 2022 m. liepos 15 d. buvo įsigyta vaistų „Xanax“, viso už 22,01 Eur. Viešai internete prieinama informacija patvirtina, kad šie vaistai yra skirti nerimui, depresijai gydyti. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad vaistus jam išrašė gydytojas psichiatras, pas kurį pradėjo lankytis nuo 2022 m. kovo mėn. Teismo vertinimu, nukentėjusysis nei teikdamas paaiškinimus teisme, nei civiliniu ieškiniu bei prie jo pridedamais dokumentais pakankamai pagrįstai neįrodė, kad jo prašoma atlyginti turtinė žala iš tiesų yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi būtent su kaltinamojo teisei priešingais veiksmais. Nukentėjusysis savo prastą emocinę būseną grindė poreikiu viską pradėti iš naujo, pasibaigusiais santykiais su L. M., būtinybe išsikrausčius iš jos gyvenamosios vietos gyventi nešildomoje patalpoje ir pan. Taigi negalima vienareikšmiškai spręsti, kad vaistai nerimui, depresijai gydyti jam buvo skirti kaip būtent šio įvykio, o ne bendrai susiklosčiusios situacijos asmeniniame gyvenime pasekmė, juolab kad pateikiami kvitai patvirtina, jog vaistus jis įsigijo birželio ir liepos mėn., po šio įvykio praėjus apie pusei metų. Dėl šios priežasties, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama kaip nepagrįsta.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu G. K. prašė atlyginti jam ir jo patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 6 000 Eur. Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejai, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Šiame kontekste pažymėtina, kak kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų, tačiau įprastai priteisiama suma kiek mažesnė ir siekia iki 2800 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Šiuo atveju, nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir šoką, kai jo tuometinėje gyvenamojoje vietoje prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, fizinį skausmą ir nepatogumus, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, jis buvo nedarbingas ir negalėjo pradėti dirbti naujoje darbovietėje, su kuria vyko derybų procesas, sumažėjo jo galimybė bendrauti su aplinkiniais, patirtas fizinis skausmas ir sukrėtimas, dėl patirtų sužalojimų jo kvėpavimas buvo apsunkintas, kaip pats nurodė, negalėjo čiaudėti, kosėti, dėl to jautė diskomfortą, reikėjo kitų asmenų pagalbos buityje, ką patvirtino ir jo motina J. B. bei liudytojas L. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškinę, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusiajam prireikė pagalbos persinešant daiktus, išsikraustant, o jo judėjimas buvo apsunkintas. Kaip matyti iš specialisto išvadų, jam buvo konstatuoti daugybiniai net kelių šonkaulių lūžiai, o kiti sužalojimai taip pat kurį laiką buvo matomi ir išoriškai, jie padaryti, be kita ko, veido srityje, kas kėlė nepatogumus asmeniui aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime. Kaltinamasis yra darbingas, turi galimybę atlyginti padarytą žalą, šiuo metu jis dirba, savo kaltės dėl nusikaltimo apdarymo nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Byloje nustatytas aplinkybes vertinant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgtina į bendrai susiklosčiusią įtemptą nukentėjusiojo gyvenimišką situaciją įvykio metu. Paklausus teisiamojo posėdžio metu, kas, jo vertinimu, sudaro neturtinę žalą, nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jis viską prarado, viską turėjo pradėti iš naujo – prarado namus, L. M.. Teismo vertinimu, šie jo praradimai negali būti tiesiogiai siejami su nagrinėjamu įvykiu būtent M. K. pareikšto kaltinimo ribose ir negali būti tiesiogine jo neteisėto veikimo – nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pasekmė. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog itin sunkių, negrįžtamų pasekmių kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė, jo sveikata atsistatė, jis yra darbingas ir liekamųjų reiškinių dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo neliko, nukentėjusiojo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies ir nustatytinas iš kaltinamojo priteistinas 4 000 eurų neturtinės žalos dydis.

Nukentėjusysis G. K. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti jam turėtas advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (3 t., b. l. 40–48). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išlaidas sudaro: pagal 2022 m. gegužės 30 d. sąskaitą 800 Eur, tai yra 500 Eur už teisines paslaugas, atstovavimą baudžiamojoje byloje (4 val.), viso 520 Eur, už susipažinimą su bylos medžiaga, dokumentų įvertinimą (2 val.), viso 260 Eur, už konsultaciją (1 vnt.) – 20 Eur; pagal sąskaitą už teisines paslaugas 2022 m. rugpjūčio 11 d. – 600 Eur už civilinio ieškinio parengimą; pagal sąskaitą už teisines paslaugas 2023 m. balandžio 12 d. – 200 Eur už atstovavimą baudžiamojoje byloje; pagal 2023 m. kovo 22 d. sąskaitą – dar 200 Eur už atstovavimą baudžiamojoje byloje. Viso nukentėjusiojo patirtas advokato atstovavimo išlaidas sudaro 1 800 Eur. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko vienus metus. Nukentėjusiojo atstovė aktyviai dalyvavo procese, pareiškė civilinį ieškinį, uždavė liudytojams ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams klausimus, teikė prašymus, o taip pat nukentėjusiojo reikalavimus grindė ir jo poziciją atstovavo pasakydama baigiamąją kalbą. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusysis advokatei apmokėjo pagal tą pačią sutartį, nurodomas jos numeris, todėl pagrindo manyti, kad, kaip teigė gynėjas, advokatė šiuos dokumentus galimai pateikė prašydama atlyginti išlaidas iš kitos baudžiamosios bylos, kurioje nukentėjusysis turi kaltinamojo procesinį statusą, o tuo pačiu abejoti nukentėjusiojo interesus atstovavusios advokatės profesine etika, nėra. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo turėtos 1 800 eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laiką neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 5 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 6 dalis).

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš M. K. 207,03 Eur (du šimtus septynis eurus 3 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. K. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinti nukentėjusiojo G. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš M. K. nukentėjusiajam 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.