Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-593-240/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-10
Bylos Nr.
1-593-240/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01362-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronislovas Liatukas
Civilinis ieškovas
S. M., V. K., VSDFV Kauno skyriaus
Kaltinamasis
M. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-593-240/2014proceso Nr. 1-65-1-01362-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui M. K., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. M. ir V. K., nedalyvaujant civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,

D. M., gim. 1982-05-09 Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., teistas 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 164 str., vadovaujantis LR BK 64¹ str., areštu 22 paroms, įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (LR BK 66 str.) laikomas atlikusiu bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.,ir

M. T., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas:

2006-11-22 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 235 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m.;

2008-12-25 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėn.,

2009-12-10 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m. 2 mėn., BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2013-04-09 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėn.;

2013-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 str. ir 290 str., - 20 MGL bauda, subendrinus su 2013-04-09 nuosprendžiu, paskirta 4 mėn. 10 d. laisvės apribojimo bausmė bei 20 MGL bauda, įskaičius laiką, praleistą sulaikyme, laikytina, kad neatlikta bausmė – laisvės apribojimas 4 mėn. 10 d. ir 18 MGL bauda, 2014-01-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 9 paras arešto, bausmę atlikęs;

2014-04-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ str., 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S. 2012 m. rugsėjo 23 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje - parduotuvėje „E.“, esančioje Kauno r. sav., Šlienavos k., J. Biliūno g. 109, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. T. ir D. M., D. M. sudavus nukentėjusiajai S. M. į nugaros sritį ir jai išėjus iš parduotuvės, J. Biliūno gatvėje, prie parduotuvės „E.“, bendrais veiksmais su M. T. ir D. M. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais sudavė S. M. užstojusiam V. K. į įvairias kūno vietas, o jam pabėgus prie visuomeninio transporto stotelės, bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė į nugarą ir galvos sritį, po ko V. K. nubėgo prie J.Biliūno gatvės 119-ojo namo tvoros, kur M. T. bendrais veiksmais kartu su D. M. ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, o M. T. vieną kartą galva sudavė jam į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė V. K. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. K. sveikata, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis D. M. 2012 m rugsėjo 23 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje - parduotuvėje „E.“, esančioje Kauno r. sav., Šlienavos k., J. Biliūno g. 109, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. S. ir M. T., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, parduotuvėje „E.“ vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai S. M. į nugaros sritį ir jai išėjus iš parduotuvės, J. Biliūno gatvėje, prie parduotuvės „E.“, bendrais veiksmais ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais sudavė S. M. užstojusiam V. K. į įvairias kūno vietas, o jam pabėgus prie visuomeninio transporto stotelės, bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė jam į nugarą ir galvos sritį, po ko V. K. nubėgo prie J. Biliūno gatvės 119-ojo namo tvoros, kur bendrais veiksmais kartu su M. T. ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, o M. T. vieną kartą galva sudavė jam į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė V. K. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. K. sveikata, taip šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis M. T. 2012 m. rugsėjo 23 d., apie 20.20 val., viešoje vietoje - parduotuvėje „E.“, esančioje Kauno r. sav., Šlienavos k., J. Biliūno g. 109, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. S. ir D. M., D. M. sudavus nukentėjusiajai S. M. į nugaros sritį ir jai išėjus iš parduotuvės, J. Biliūno gatvėje, prie parduotuvės „E.“, bendrais veiksmais su M. S. ir D. M. ne mažiau kaip penkis kartus kumščiais sudavė S. M. užstojusiam V. K. į įvairias kūno vietas, o jam pabėgus prie visuomeninio transporto stotelės, bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus kumščiais sudavė į nugarą ir galvos sritį, po ko V. K. nubėgo prie J. Biliūno gatvės 119-ojo namo tvoros, kur bendrais veiksmais kartu su D. M. ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, o pats vieną kartą galva sudavė jam į veido sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarė V. K. muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. K. sveikata, taip šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kitus kaltinamuosius ir nukentėjusiąją S. M. pažinojo. V. K. buvo tik matęs. Teigia įvykio metu parduotuvėje nebuvęs, nematė, kas įvyko. Įvykio dieną gal ir matė M. T.. Tą dieną namuose nuo pat ryto su broliu vartojo alkoholį, pritrūkę jo apie 19.00 val. ėjo į parduotuvę, po to dar ėjo apie 20.30 val. Lauke buvo tamsu, už kokių 3-4 namų girdėjo vyrų balsus, jie kažką rėkavo. Nuėjęs pažiūrėti prie tvoros pamatė V. K. su šeima. V. K. griebė jam už gerklės. Jis buvo kruvinas, sakė „tu man dantis išmušei“. Kažkas juos išskyrė. M. S. jam sakė, kad jis apsipažino, nes ne jis jam išmušė dantis. Eidamas namo prie tvenkinio sutiko Grajauską, norėjo kartu dar išgerti, nuėjus prie parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai. Teigė nuo jų nebėgęs, nuo pareigūnų bėgo Grajauskas. Teigė tikrai nieko nemušęs, tikrai ten nebuvęs. Nukentėjusieji V. K. ir S. M. rodė į jį, teigdami, jog tai „šitas“. Nesipyko su S. M., nežino, kodėl jį apkalba. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad nepažinojo nei vieno iš nukentėjusiųjų. Jo draugas V. A. kitą dieną pasakojo, kad prie parduotuvės buvo muštynės, pas jį į namus atėjo policijos pareigūnai, nukentėjusieji, ieškojo apkūnaus ir lieso asmenų. D. M. teigė įvykio metu nebuvęs parduotuvėje, jis vartojo alkoholį pas R. D. garaže. Juos garaže matė R. D. motina. Apie 23.30 val. ėjo namo. Teigė esąs neteisingai apkaltintas, su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis M. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kitus kaltinamuosius pažįsta, o nukentėjusiųjų – ne. Atėjo į parduotuvę apie 21.00- 21.30 val., pirko cigarečių, gėrimo. Įbėgo pažįstamas Lukas ir paklausė, ar jis nematė vieno lieso ir vieno apkūnaus vyriškių. Apsipirkęs ėjo namo. Prie parduotuvės nebuvo jokių muštynių, buvo keli automobiliai. Nežino, kodėl jį nurodė V. K., su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Šie kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. parodymai, kuriuos teismas laiko jų siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiųjų S. M., V. K., liudytojų S. M., D. M., A. M. ir V. G. parodymais bei kitais įrodymais.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažinojo, tik žinojo, kad jie yra vietiniai gyventojai. Įvykio dieną su sutuoktiniu V. K. ėjo į autobusų stotelę, jis paprašė jos nueiti į parduotuvę nupirkti cigarečių. Parduotuvėje buvo žmonių. Pajutusi smūgį į nugarą atsisuko ir pamatė D. M., pažįstamą iš matymo. Paklausė, ką šis daro, D. M. teigė, jog tai ne jis. Ji kalbėjosi mandagiai. Viską matė pardavėja. Iš parduotuvės išėjo šaukdama, V. K. pasakė, kad vienas iš parduotuvėje buvusių asmenų trenkė jai per nugarą. V. K. įėjo į parduotuvę, ji liko lauke. Kai sutuoktinis įėjo į parduotuvę, žmonės išėjo laukan, maždaug šešiese puolė jos sutuoktinį. Lauke jau buvo tamsu. Ji visus ramino. Einant link stotelės jie ėmė stumdytis, trise mušė V. K.. Suplėšė V. K. striukę, stumdė, spardėsi, vijosi iki namų. V. K. nubėgo, o ji kvietė policiją. Netoliese rėkavo D. M., ji jam spyrė į sėdmenis. Sutuoktiniui įbėgus kiemą kažkuris užsimojo kieme buvusio dviračio rėmu, riktelėjus S. M. tėvui ir sulojus šuniui, nesudavė. Atvykus policijos pareigūnams viską papasakojo, netikėtai iš kažkur atėjo M. S., ėjo lyg į parduotuvę. Ji nurodė, kad tai vienas iš užpuolikų ir pareigūnai jį sulaikė. Ieškojo užpuolikų, sugavo dar du. D. M. tą vakarą nepagavo. M. S. sulaikytas visą laiką kartojo, kad jis nekaltas, jo ten nebuvo. Įvykio metu jai ir sutuoktiniui buvo padaryti sužalojimai. Sutuoktinį puolė visi trys kaltinamieji. Kaltinamieji vėliau buvo atėję tartis su V. K., norėjo taikytis. M. T. motina buvo atėjusi tartis su jos tėvu. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti, priteisiant jį iš kaltinamųjų solidariai. Teigia patyrusi dvasinius išgyvenimus, sutuoktiniui buvo susiūta lūpa, jis negalėjo valgyti, reikėjo mokėti už tyrimus ir medikamentus.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad nei vieno iš kaltinamųjų nepažinojo. 2012-09-23 buvo pas sutuoktinės S. M. tėvus, grybavo, susiruošus vykti namo sutuoktinė nuėjo į parduotuvę nupirkti cigarečių, bet greitai iš parduotuvės išbėgo ir šaukė, kad jai daužė nugarą. Jis nuėjo į parduotuvę, kur jį apsupo, ėmė mušti, aršiausiai elgėsi D. M.. Vyriškių buvo daugiau. Kaltinamieji jį mušė. Ištrūkęs išbėgo iš parduotuvės, jie vijosi, mušė, nematė, kuris ką konkrečiai darė. Bėgo iki uošvių. D. M. jį pasiguldė prie tvoros, jis sudavė D. M. ir šis jį paleidęs nubėgo. D. M. jį puolė labiausiai. M. T. sudavė jam į galvą, spardė, smūgiavo. Kai kažkas iškvietė policijos pareigūnus, priėjo M. T. ir M. S., prašė tartis gražiuoju. Vėliau policija pagavo M. S., D. M. pabėgo. Palaiko civilinį ieškinį, nes patyrė daug nepatogumų, buvo susiūta lūpa, suplėšyti rūbai. Negalėjo eiti į darbą dvi savaites, negavo pajamų.

Liudytojas S. M. parodė, kad lauke išgirdo triukšmą, buvo tamsu. Išbėgęs pamatė žentą, jis buvo kruvinas. Matė, kad jie mušėsi ir stumdėsi, mojavo rankomis, daužėsi, žentas rėkė. Į lauką išėjus jo sutuoktinei vyrai pabėgo. Matė nubėgančius du vyrus. Žentas sakė, kad prie dukros parduotuvėje ėmė kibti, tada žentas atėjo jos ginti. Jie ėmė muštis, vijosi žentą iki S. M. kiemo. Kelis iš užpuolikų jo dukra pažino. Prie stotelės taip pat buvo konfliktas. Po to įvykio buvo atėjusi nepažįstama moteris, kalbėjo su sutuoktine apie savo sūnų, nežino, ar siūlė pinigų.

Liudytoja D. M. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik M. S. kaip buvusį kaimyną. Įvykio dieną pas juos buvo dukra su žentu, jiems išvykus namo lauke išgirdo triukšmą. Jų kieme mušėsi trys vyrai, vienas iš jų buvo žentas. Vienas vyras buvo smulkaus, kitas stambaus kūno sudėjimo. Kieme mėtėsi strypas, vienas jų griebė jį traukti, tačiau nepakėlė. Jiems su sutuoktiniu ėmus rėkti jie pabėgo. Žentas buvo kruvinas, sutinusia lūpa, negalėjo kalbėti. Atvyko policija ir greitoji. Dukra sakė, kad jai įėjus į parduotuvę prie stotelės ją ėmė kumščiuoti, o žentas ją užstojo. M. S. jų kieme nebuvo, jis buvo parduotuvėje su kitais, po to prie parduotuvės jį sulaikė policijos pareigūnai. Dukra juos pažino, jie buvo du ir juos pagavo. Dar sulaikė Grajauską. Kitą dieną atėjusi Grajausko motina klausinėjo, kas nutiko. Tamošiūno motina atėjusi nebuvo. Kuris iš kaltinamųjų buvo kieme – pasakyti negali.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 115), kad su kolega V. G. vyko aiškintis įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje rado vyriškį ir moterį, kurie aiškino, jog juos sumušė. Prie parduotuvės daugiau pašalinių žmonių ir automobilių nebuvo. Po to atėjo nukentėjusiojo pažįstami ar giminės. Tarnybiniu automobiliu jie ieškojo kaltininkų, bet nerado. Grįžus prie parduotuvės ir laukiant greitosios pagalbos medikų nukentėjęs asmuo pamatė du jį užpuolusius asmenis. Vienas jų buvo sulaikytas, kitas bėgo, vėliau taip pat buvo sulaikytas. Nukentėjusysis juos užtikrino, kad tai tie patys užpuolikai. Aiškinantis įvykio aplinkybes nukentėjusysis dar kartą tai patvirtino.

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Kiek žino, jog jie priekabiavo parduotuvėje, po to mušėsi lauke. Buvo nukentėjusieji ir jų giminaičiai, iškvietė greitąją. Kol jos laukė, pamatė einant jaunuolį, nukentėjusieji jį pažino, jį sulaikė. Jaunuolis kaltę neigė. Kitą pagavo žolėse. Nukentėjusieji juos atpažino, todėl jie buvo sulaikyti ir pristatyti į budinčiąją dalį.

Nukentėjusiųjų S. M., V. K., liudytojų S. M., D. M., A. M. ir V. G. parodymai yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiųjų S. M., V. K., liudytojų S. M., D. M., A. M. ir V. G. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 14-16); V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1, b. l. 36-39), specialisto išvada Nr. G2518/12(02), kuria V. K. konstatuota muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2012-09-23, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 41); specialisto išvada Nr. G2517/12(02), kuria S. M. išorinių sužalojimų kūne nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas (t. 1, b. l. 88); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais (t. 1, b. l. 59-60, 66-67, 89-90, 95-96, 111-112); asmens parodymo atpažinti protokolais (t. 1, b. l. 61-63, 68-70, 74-76, 78-80, 91-93, 97-99, 100-102, 104-106); M. S. asmens blaivumo testu (t. 1, b. l. 132); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013). BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešose vietose – parduotuvėje, gatvėje prie parduotuvės, prie visuomeninio transporto stotelės, gyvenamojo namo tvoros, tamsiu paros metu, smurtaujant prieš asmenis, vieną jų nežymiai sužalojant, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, todėl kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 str. l d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikiant bendrininkų grupe.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikiant bendrininkų grupe.

Skiriant bausmę M. S. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į M. S. asmenybę (neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad jis nesukėlė sunkių padarinių, laiko tikslinga paskirti M. S. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skiriant bausmę D. M. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į D. M. asmenybę (teistas už vengimą išlaikyti nepilnametį vaiką po šios nusikalstamos veikos padarymo, nuo 2010-02-18 administracine tvarka nebaustas), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, į tai, kad jis nesukėlė sunkių padarinių, laiko tikslinga paskirti D. M. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skiriant bausmę M. T. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į M. T. asmenybę (teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, administracine tvarka nuo 2012-09-07 nebaustas), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir į tai, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, nesukėlė sunkių padarinių, laiko tikslinga paskirti M. T. laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas. Skirtina bausmė nebendrintina su 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, nes 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra neįsiteisėjęs.

Nukentėjusioji S. M. pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 130) dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apstumdyta, pažeminta, įžeista ir išvadinta necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje, patyrė nepatogumų darbe ir buityje, sumuštoje nugaros srityje tebejaučia pasekmes.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 131-132), nurodė, jog turtinę žalą sudaro sugadinti daiktai: 850 Lt vertės striukė, 200 Lt vertės megztinis, 150 Lt vertės kelnės, 200 Lt vertės bateliai, 600 Lt negautas atlyginimas, nusikalstamos veikos metu buvo sužalotas, gydėsi, buvo nedarbingas apie 2 savaites, patyrė skausmą, nepatogumus darbe bei buityje dėl stipriai sužalotų lūpų, nusikaltimo pasekmes jaučia iki šiol, buvo pažemintas ir įžeistas.

VSDFV Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 123,48 Lt nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 19-20).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą pinigais yra išimtinė teismo kompetencija, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, vertindamas nukentėjusiosios S. M. dėl padaryto nusikaltimo jos atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai išorinių sužalojimų kūne nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas, tačiau dėl padarytos nusikalstamos veikos ji buvo pažeminta ir įžeista, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl iš kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. solidariai priteistina nukentėjusiajai S. M. 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje S. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo V. K. dėl padaryto nusikaltimo jo atžvilgiu patirtą neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam buvo sužalota lūpa, jis patyrė skausmą, fizinius ir dvasinius nepatogumus, stresą, kurį laiką buvo nedarbingas. Įvertinus nurodytas aplinkybes nukentėjusiajam V. K. priteistinas 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes ir atitinka teismų praktiką (civiliniams ieškovams dėl jų nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 1000 Lt iki 5000 Lt (kasacinės nutartys Nr. 2K-680/2013, 2K-401/2012, 2K-518/2011 ir kt.)), iš kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. solidariai priteistina nukentėjusiajam V. K. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusysis V. K. nuostolių ar išlaidų, susijusių su kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymu nepagrindė konkrečiais duomenimis - nebuvo pateikti brangių rūbų ir avalynės įsigijimo kvitai, sugadintų rūbų, avalynės fotonuotraukos, iš nukentėjusiojo asmens patirto sužalojimo pobūžio teismas negali spręsti, ar nukentėjusiojo rūbai buvo sugadinti visiškai. Be to, kaip matyti iš VSDFV Kauno skyriaus pažymos dėl V. K. teisės į ligos pašalpą (t. 1, b. l. 24), jo taikomas dienos kompensuojamas uždarbis sudaro 43,97 Lt, nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2012-09-24 iki 2012-10-02 (devynias dienas), gavo 97,55 Lt ligos pašalpą iš VSDFV, realiai jo negautų pajamų suma sudaro VSDFV duomenimis sudaro 87,94 Lt, todėl jo prašoma priteisti 600 Lt negautų pajamų suma taip pat neįrodyta jokiais duomenimis, t. y. neįrodytas realus šių pajamų gavimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dalyje dėl 87,94 Lt negautų pajamų ir dalyje dėl 500 Lt vertės sugadintų rūbų bei avalynės tenkintinas, kitoje dalyje atmestinas.

VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 123,48 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, šią sumą priteisiant solidariai iš kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 str. į M. S. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2012-09-23 iki 2012-09-25, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neatlygintinai išdirbti 100 val. (per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią M. S. ir D. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikyti M. T. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. T. viso bausmės atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. nukentėjusiajai S. M. 600 (šešis šimtus) litų (173 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. nukentėjusiajam V. K. 3000 (tris tūkstančius) litų (869 EUR) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. nukentėjusiajam V. K. 587,94 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 94 ct) (170 EUR) turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. S., D. M. ir M. T. VSDFV Kauno skyriui 123,48 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus 48 ct) (35 EUR) žalos atlyginimo.

M. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

D. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

M. T. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronislovas Liatukas