Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. K. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžiu Č. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimu, pagal BK 155 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, įpareigojant Č. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Iš Č. K. nukentėjusiajai N. N. priteista 600 Lt, I. N. – 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, A. K. – 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistojo Č. K. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. nuteistas už tai, kad:

2008 m. spalio 4 d., apie 17.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia vieną kartą spyrė savo sutuoktinei A. K. į lytinius organus – taip jai padarė poodines kraujosruvas didžiosiose lytinėse lūpose – nežymiai sutrikdė sveikatą;

Atsiliepimu į nuteistojo Č. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutarties dalį dėl Č. K. 2008 m. rugsėjo 16 d. padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 155 straipsnio 2 dalyje, panaikinti ir nurodytą bylos dalį nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindams.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai nustatė nusikalstamos veikos prieš A. K. padarymo mechanizmą, įvertinę visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Nuteistojo Č. K. skundas yra pagrįstas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalies, kuria kasatorius pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 155 straipsnio 2 dalyje, ir dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties dalies, kurioje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 155 straipsnio 2 dalyje, visai nevertino ir neaptarė apeliaciniame skunde nurodomo pirmosios instancijos teismo padaryto BK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Teismai pagrįstai konstatavo, kad Č. K. 2008 m. spalio 4 d. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau nepagrįstai nesprendė bylos dalies dėl Č. K. 2008 m. rugsėjo 16 d. padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 155 straipsnio 2 dalyje, nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino

Nuteistasis Č. K. BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė 2008 m. rugsėjo 16 d. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už baudžiamojo nusižengimo padarymą jo padarymo metu buvo dveji metai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu (2011 m. sausio 26 d.) tokio nuosprendžio priėmimo senatis dėl baudžiamojo nusižengimo buvo treji metai (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2010 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. XI-901 redakcija). Senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas, remiantis BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, kad baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, taigi senaties terminai ir jų skaičiavimo taisyklės yra tokios, kokios jos buvo veikos padarymo metu, t. y. dveji metai.

BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Pagal formuojamą teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Pagal BK 95 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (kasacinės nutartys Nr. 2K–P–100 /2008, 2K–143/2008, 2K-332/2008). 2008 m. spalio 4 d. Č. K. padarius naują nusikalstamą veiką senaties eiga dėl 2008 m. rugsėjo 16 d. padaryto baudžiamojo nusižengimo jam nutrūko, taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo jam prasideda 2008 m. spalio 4 d. ir baigiasi 2010 m. spalio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendis Č. K. priimtas pažeidžiant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalys dėl Č. K. nuteisimo pagal BK 155 straipsnio 2 dalį naikintinos ir byla nutrauktina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Vienas esminių nuteistojo Č. K. apeliacinio skundo argumentų buvo susijęs su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymu, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio apelianto argumento savo nutartyje nepasisakė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kada dėl vienų nusikalstamų veikų kaltininkas gali būti pripažįstamas kaltu ir paskiriama bausmė, o dėl kitų yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, teismas nuosprendyje turi konstatuoti visų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes ir jų atitikimą baudžiamajame įstatyme numatytos atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, o tada priimti atitinkamą procesinį sprendimą, t. y. dėl vienų nusikalstamų veikų kaltininką pripažinti kaltu pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį ir paskirti bausmę, o dėl kitų, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąjį procesą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Žemesnės instancijos teismai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius, tik padarė BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo klaidą, kurią ištaiso kasacinės instancijos teismas. Nutraukus baudžiamosios bylos dalį dėl senaties civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, toks ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-216/2010, 2K-21/2010, 2K–7/2009, 2K-260/2006). Civilinis ieškinys dėl nukentėjusiosioms I. ir N. N. padarytos neturtinės žalos paliekamas nenagrinėtas, dėl A. K. padarytos neturtinės žalos mažintinas iki 1000 Lt (atsižvelgiant į tai, kad šiai nukentėjusiajai priteista neturtinė žala buvo dėl dviejų nusikalstamų veikų prieš ją atlikimo).

Dėl Č. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasatorius skunde dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ginčija savo kaltę ir įrodymų vertinimą, t. y. žemesnių instancijų teismų procesiniai sprendimai ginčijami ne teisėtumo, o pagrįstumo aspektu – tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas, todėl šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad įvykio metu Č. K. tyčia sudavė smūgį A. K. ir ją nežymiai sužalojo. Tiek veikos prieš A. K. padarymo laikas, tiek veikos padarymo mechanizmas byloje tinkamai nustatyti, išanalizavus ir įvertinus visus įrodymus kaip visumą. Pirmosios instancijos teisme buvo išaiškinta nukentėjusiajai A. K. ir Č. K. teisinė galimybė procese susitaikyti, tačiau A. K. tai daryti atsisakė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines aplinkybes. Kasatorius nenurodo, kad apeliacinės instancijos teismas būtų padaręs esminių BPK pažeidimų.

Pirmosios instancijos teismas Č. K. skyrė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 155 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o subendrintą bausmę – dešimt mėnesių laisvės apribojimo ir įpareigojimą – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Toks įpareigojimas nebuvo paskirtas nė už vieną Č. K. inkriminuotą veiką, todėl skiriant galutinę subendrintą bausmę negalėjo būti paskirtas, juolab kad BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą tik turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (nukentėjusiosioms buvo priteista tik neturtinė žala), o BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta teise (teismas vietoj BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui) baudžiamojo proceso metu pasinaudota nebuvo. Nutraukus bylą dėl senaties BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo atžvilgiu, bausmių bendrinimas netenka prasmės ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paliekama pirmosios instancijos teismo Č. K. paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Taip pat pažymėtina, kad teismas, skirdamas laivės apribojimo bausmę, privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus, nes jie yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai (kasacinė nutartis Nr. 2K-445/2011); kasacinės instancijos teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis non reformatio in peius principu, to padaryti negali.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį pakeisti:

baudžiamąją bylą pagal BK 155 straipsnio 2 dalį Č. K. nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;

panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės pagal BK 155 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį Č. K. subendrintos;

panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria N. N. priteista 600 Lt, I. N. – 500 Lt ir šį civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą;

iš Č. K. A. K. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 1000 Lt.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.