- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- 1A-70-1072/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, M. R. (M. R.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. J. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. Užstatą nuspręsta grąžinti pasibaigus laidavimo terminui. Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 7 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. R. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2024 m. birželio 5 d., apie 20.10 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniaus gatvėmis vairavo automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet gatvėje adresu Vilnius, Kareivių g., tik pravažiavus viešojo transporto „Kareivių“ stotelę, ties pastatu pažymėtu Žirmūnų g. Nr. 105, Vilniuje, policijos pareigūnams sustabdžius bei alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, M. R. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį, panaikinant dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto – automobilio konfiskavimo; tuo atveju, jeigu prašymas būtų atmestas, prašo taikyti dalies turto – automobilio – vertės konfiskavimą. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl automobilio konfiskavimo yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytais motyvais, kad „ši transporto priemonė panaudos sutarties pagrindu buvo naudojama M. R. darbinėms funkcijoms atlikti, niekaip nepaneigia įstatyme numatyto imperatyvaus reikalavimo konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemone, taip užkertant kelią naujų nusikalstamų veikų vykdymui“. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tačiau apylinkės teismas atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nėra paskirta bausmė, o tai reiškia, kad konfiskavimo skyrimas nėra privalomas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendžia, kad turto konfiskavimas vis tiek yra privalomas. Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, tačiau ir šio reikalavimo apylinkės teismas nesilaikė.
2.2. Apelianto manymu, nelogiška, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas yra vienintelė prevencinė priemonė, garantuojanti, kad jis ateityje nedarys analogiškų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, proceso metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra, t. y. nustatė visas sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojama, kad jis atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas, o tai sudaro pagrindą manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pasak apelianto, šios teismo išvados yra pakankamos spręsti, kad baudžiamojo įstatymo keliami tikslai užkirsti kelią kaltininkui vėl pažeisti KET reikalavimus ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiekti taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teisę vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui. Apelianto teigimu, tuo tarpu 26 472 Eur vertės automobilio konfiskavimas yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į aplinkybes, sudariusias pagrindą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroras Alvydas Markauskas (toliau – ir prokuroras) atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Prokuroras, cituodamas teismų praktikos nuostatas dėl BK 72 straipsnio taikymo, nurodo, kad turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma turto konfiskavimo galimybė. Šiuo atveju galimų šios taisyklės išimčių, kurios leistų teigti, kad turto – automobilio konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas, nėra. Nebuvo nustatyta, kad konfiskuotinas turtas – automobilis, kurį vairavo neblaivus M. R., būtų paslėptas ar suvartotas, taip pat nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam apeliantui. Pasak prokuroro, skunde nenurodytos jokios objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio ir būtų tikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
3.2. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo įvertintos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padėtį ir asmenybę apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad automobilio konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą. Prokuroras pažymi, kad M. R. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Taigi, M. R., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismų ir visuomenės saugumų, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadų, kad automobilio konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Be to, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo imperatyvaus turto konfiskavimo, nenustatyta.
3.3. Prokuroro teigimu, transporto priemonė, kurią asmuo vairavo būdamas neblaivus, gali būti nekonfiskuojama tik ypatingais, išimtiniais atvejais. Priešingu atveju, netaikant BK 72 straipsnio 3 dalies be aiškaus pagrindo, taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, į tai, kad nusikaltimo priemonė automobilis priklauso M. R., konfiskuoti automobilį, įvertinus ir kitas taikomas poveikio priemones, yra ne tik tikslinga, proporcinga, bet ir būtina.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Asmens, kuriam byla nutraukta, M. R. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Asmuo, kuriam byla nutraukta, M. R. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, neginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones) trukmės, tačiau nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone (turto (automobilio) konfiskavimu) ir prašo jos neskirti, o nusprendus ją taikyti, išieškoti dalį konfiskuotino turto vertės.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi priimto skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo argumentus, proceso dalyvių prašymus, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį nėra pagrindo.
6. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022).
7. Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas dėl turto konfiskavimo taikymo turėtų būti priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti. Šia prasme atsižvelgiama į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250-976/2020, 2K-107-976/2021).
8. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas.
9. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
10. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Taigi, pagrindą išvadai, kad byloje konfiskuotina turto vertė, o turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
11. Spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
12. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. R., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį „Mercedes Benz GL 550“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. R. yra minėto automobilio savininkas. Taigi transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.
13. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje nustatyta, kad M. R. nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, t. y., vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Įvertintina tai, kad M. R. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, M. R. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl, pritariant atsiliepime nurodytiems prokuroro argumentams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kurias įvertinus buvo priimtas sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus kartu su aptartų M. R. veiksmų pavojingumu, nėra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimu buvo pažeistas proporcingumo principas. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Atleidus M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti transporto priemonės konfiskavimą, tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl asmens, kuriam byla nutraukta, M. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens, kuriam byla nutraukta, M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.