Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. paslaugų įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 24 184,95 Eur įsiskolinimą, 3 187,81 Eur palūkanas (8 procentų dydžio metines pavėluoto mokėjimo palūkanas už prašomą priteisti skolą) nuo dienos, kai praėjo 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gavo PVM sąskaitą faktūrą iki bylos iškėlimo teisme, 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė su atsakove susiklosčiusius santykius vertino kaip paslaugų pirkimo - pardavimo teisinius santykius ir remdamasi CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, 6.720 straipsnio 1 dalimi, bendrosiomis civilinio kodekso nuostatomis dėl prievolės vykdymo bei aplinkybėmis, jog ieškovei suteikus paslaugas atsakovė jokių pretenzijų dėl suteiktų paslaugų neteikė, už paslaugas neatsiskaitė, prašė susidariusį įsiskolinimą priteisti teismine tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, prašė priteisti 8 procentų dydžio metines pavėluoto mokėjimo palūkanas už prašomą priteisti skolą, apskaičiuotas nuo dienos, kai praėjo 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkė gavo PVM sąskaitą faktūrą iki bylos iškėlimo teisme, 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos skolos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad krovinių pervežimai buvo derinami arba su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadovu arba su T. D., kurie nurodydavo krovinio pakrovimo ir iškrovimo vietą. Patvirtino, kad nei vieno užsakymo iš kitų juridinių asmenų, kaip atsiliepime nurodė atsakovė, ieškovė negavo. Krovinio važtaraščiuose pasirašydavo objekte dirbę atsakingi asmenys (darbų vadovai), tik suderinus atliktų paslaugų apimtis pagal suvestinę, atsakovei išrašydavo sąskaitą faktūrą. Dėl susidariusio įsiskolinimo grąžinimo terminų grafiką derino su atsakovės direktoriumi, įsiskolinimo dydis nebuvo ginčijamas, tačiau, sudarius skolos grąžinimo grafiką, įsipareigojimų atsakovė nevykdė, sumokėdama tik 2 000 Eur. Nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog su atsakove nebuvo derinami įkainiai, paaiškinusi, kad paslaugų kaina buvo derinama su atsakovės įgaliotais atstovais, paslaugų kaina buvo susieta su nuvažiuotu atstumu pervežant krovinį, atsakovė, gavusi sąskaitas faktūras, pretenzijų dėl įkainių nereiškė.

Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti 24 184,95 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras, atkreipė dėmesį, jog transporto paslaugų suvestinėse transporto paslaugų gavėjas ne visais atvejais yra atsakovė, dauguma atvejų krovinių gavėjai yra kiti juridiniai asmenys. Pav., prie sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtoje suvestinėje už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 19 d. paslaugų gavėju tik 4 atvejais yra atsakovė, o 14 atvejų kroviniu gavėju nurodomi kiti juridiniai asmenys. Tai, jog didžioji dalis paslaugų buvo teikta ne atsakovei, bet kitiems juridiniams asmenims, patvirtina ieškovės į bylą pateikti krovinių važtaraščiai, nors kai kurie ir nėra pasirašyti arba neįskaitomi. Be to, suvestinės nėra pasirašytos atsakovės, nėra duomenų, kad suvestinės buvo derintos su atsakove, suvestinėse neteisingai nurodyti nuvažiuoti atstumai ir įkainiai, pervežtų medžiagų kiekiai. Šalys siekė ginčą dėl sąskaitose faktūrose nurodytų sumų mažinimo pagal šalių prieš paslaugų teikimą žodžiu aptartus įkainius spręsti gera valia, tačiau atrasti kompromiso šalims nepavyko. Tai, jog ieškovė net du metus nesiekė ginčo spręsti teisminiu keliu, vadovaudamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, darė išvadą, jog toks ieškovės elgesys patvirtina, kad jos išrašytose sąskaitose už suteiktas paslaugas nurodytos sumos nėra teisingos. Ieškovei nepagrindus PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų susidarymo ir teisės į užmokestį įgijimo, atsakovė pagrįstai ir teisėtai sustabdė apmokėjimą pagal nurodytas sąskaitas. Akcentavo, jog ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros nėra atsakovės nėra priimtos. Esant ginčui dėl to, ar paslaugas ieškovė suteikė tinkamai ir pagal šalių žodinio susitarimo sąlygas bei įgijo teisę į jų užmokestį paslaugų suteikimo faktą suvestinėse nurodytomis sąlygomis ir įkainiais, pareigą įrodyti turi ieškovė. Pažymėjo, jog suvestinių pateikimas į bylą nepagrindžia tinkamo paslaugų suteikimo pagal šalių aptartas sąlygas, todėl tokia aplinkybė sudaro atskirą pagrindą ieškinio atmetimui. Byloje esančiais skolų suderinimo aktais vadovautis taip pat nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi atsakovės vardu aktuose pasirašęs asmuo neturėjo teisės veikti atsakovės vardu, tokia teisę turi atsakovės direktorius. Pritarimo pasirašyti skolų suderinimo dokumentus atsakovės vadovas niekam neišdavė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Ieškovė ieškiniu siekia išieškoti iš atsakovės įsiskolinimą, atsakovei neatsiskaičius su ieškove už pagal krovinio pervežimo užsakymus suteiktas krovinio pervežimo paslaugas.

Ieškovė, reikšdama ieškinį, šalių teisinius santykius grindžia žodine paslaugų sutartimi. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2020 m. sudarė žodinę paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal poreikį teikti atsakovei transporto paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas transporto paslaugas atsiskaityti. Ieškovė, gavusi užsakymą iš atsakovės ar jos įgaliotų asmenų, savo transportu perveždavo atsakovės nurodomu maršrutu krovinį (smėlį, žvirgždą, žvyrą, skaldą). Šalys susitarė, jog atsakovė atsiskaitys pagal ieškovės faktiškai įvykdytus pervežimus, ieškovei pateikus suderinimui suvestines, sudarytas pagal krovinio važtaraščius. Už paslaugų teikimą ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas–faktūras ir pateikdavo atsakovei apmokėjimui. Ši šalių žodinė sutartis laikytina atitinkanti paslaugų sutarties sampratą, nes joje šalys susitarė dėl paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už jas tvarkos (CK 6.716 straipsnis).

Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė PVM sąskaitomis faktūromis: 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėtina suma 0,03 euro) už 2020 m. kovo mėnesį suteiktas transporto paslaugas; 2020 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėtina suma 2688,92 euro) už 2020 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje suteiktas transporto paslaugas; 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėtina suma 5604,03 euro) už 2020 m. birželio mėnesio antroje pusėje suteiktas transporto paslaugas; 2020 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėtina suma 11501,38 euro) už 2020 m. liepos mėnesio pirmoje pusėje suteiktas transporto paslaugas; 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėtina suma 4390,59 euro) už 2020 m. liepos mėnesio antroje pusėje suteiktas transporto paslaugas). Taip pat transporto paslaugų suvestinėmis už 2020 m. birželio ir liepos mėnesius, krovinio važtaraščiais, skolų suderinimo aktais, šalių susirašinėjimu.

Nekyla ginčo, kad ieškovei atlikus krovinių pervežimą, atsakovė turi pareigą už suteiktas paslaugas sumokėti, tačiau atsakovės vertinimu ieškovė, apskaičiuodama įsiskolinimą už paslaugas, nesilaikė esminių sutarties sąlygų, dėl kurių šalys buvo susitarusios. Pagal ieškovės pateiktas transporto paslaugų suvestines transporto paslaugų gavėjas ne visais atvejais yra atsakovė, dauguma atvejų krovinių gavėjai yra kiti juridiniai asmenys, nepaisant šių aplinkybių, už paslaugas nurodoma sumokėti atsakovei.

Pagal CK 6.716 straipsnyje pateiktą paslaugų teikimo sutarties apibrėžimą ir šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Kaip ir nurodė atsakovė, ieškovės pateiktuose krovinių važtaraščiuose ne visais atvejais krovinio siuntėjas ir krovinio gavėjas yra atsakovė, tačiau sutartis dėl transporto paslaugų teikimo buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, ne faktinį krovinio gavėją, bet atsakovę su ieškove siejo sudaryta žodinė paslaugos sutartis, todėl būtent atsakovei kyla sutartinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti už ieškovės suteiktas transporto paslaugas. Byloje nesant rašytinės paslaugų sutarties, atsakovei kilo procesinė pareiga įrodyti, kad šalys buvo sudariusios kitokį susitarimą dėl apmokėjimo už paslaugas, nei numato CK 6.716 straipsnio nuostatos, atsakovė įrodymų, patvirtinančių buvus kitokio susitarimo dėl apmokėjimo už paslaugas nepateikė, dėl ko atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su faktiniais krovinio gavėjais, nėra teisiškai reikšmingos, sprendžiant ginčą dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei už suteiktas transporto paslaugas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovės suvestinės, pagal kurias išrašytos sąskaitos faktūros, nėra pasirašytos atsakovės, nėra duomenų, kad suvestinės buvo derintos su atsakove, suvestinėse neteisingai nurodyti nuvažiuoti atstumai ir įkainiai, pervežtų medžiagų kiekiai. Atsakovės pastebėjimai apie neteisingus įkainius, atstumus, pervežtus medžiagų kiekius yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant, jokių konkrečių duomenų, nepateikiant jokių įrodymų, paneigiančių suvestinėse nurodomų įrašų teisingumą, dėl ko teismas dėl šių argumentų nepasisako. Teismo vertinimu atsakovės nurodoma aplinkybė, kad suvestinės nėra pasirašytos atsakovės atstovų, nepaneigia paslaugų suteikimo fakto, ką patvirtina į bylą pateikti krovinio važtaraščiai.

Be to, ieškovės atstovės paaiškinimu nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros buvo išrašomos atsakovei apmokėjimui tik po to, kai pagal krovinio važtaraščius sudarytos suvestinės buvo suderintos su atsakove. Buvus tokį šalių bendradarbiavimo modelį, patvirtina nustatytos aplinkybės, jog atsakovė, gavusi sąskaitas faktūras dėl apmokėjimo už paslaugas, pretenzijų dėl suteiktų paslaugų nereiškė, sutiko su įsiskolinimo dydžiu, derindama įsiskolinimo dydžius, teikdama pasiūlymus dėl skolos grąžinimo terminų.

Atsakovei buvo pateiktos suvestinės už pervežimus, vykdytus 2020 m. birželio 16-19 d., birželio 22-27, birželio 29-30, liepos 1-17, liepos 20-31, t. y. visi suvestiniai duomenys, kurių pagrindu išrašytos sąskaitos faktūros. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei ieškovės pateiktuose dokumentuose (suvestinėse) esantys įrašai dėl jų teisingumo abejonių iki ginčo nagrinėjimo teisme atsakovei nekėlė, nors suvestinėse ne visais atvejais krovinio gavėju buvo nurodoma atsakovė. Siekdama grąžinti įsiskolinimą, atsakovė teikė pasiūlymą ieškovei dėl skolos mokėjimo grafiko (2021 m. gegužės 28 d.), kuriuo ieškovės nurodomą įsiskolinimą dėl suteiktų paslaugų dydžio pripažino, įsipareigodama 26 184,95 Eur sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. kiekvieną mėnesį mokant po 2 000 Eur (išskyrus paskutinį mokėjimą). Įsiskolinimo dydis buvo suderintas 2020 m. lapkričio 5 d. skolų suderinimo aktu Nr. 200930-314, atsakovė pripažino, kad skola ieškovei 2020 m. rugsėjo 30 d. yra 26 184,95 Eur), 2022 m. sausio 26 d. skolų suderinimo aktu Nr. 220126-1 atsakovė pripažino, kad skola ieškovei 2021 m. gruodžio 31 d. yra 24 184,95 Eur. Atsakovė pagal skolos grąžinimo grafiką sumokėjo 2 000 Eur.

` Atsakovė teigė, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis byloje esančiais skolų suderinimo aktais, kadangi juos pasirašė ne vadovas. Nagrinėjamu atveju įsiskolinimo dydis įrodinėjamas ne tik skolos suderinimo aktu, bet ir kitais dokumentais (suvestinėmis, važtaraščiais, sąskaitomis faktūromis), todėl vien dėl to, kad skolų suderinimo aktą galimai pasirašė neįgaliotas asmuo, negalima daryti išvados, kad skolų suderinimo akte nurodyti duomenys yra neteisingi (2020 m. rugsėjo 30 d. skola sudarė 16 184,95 Eur, 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola sudarė 24 184,95 Eur), kadangi skolų suderinimo aktas yra buhalterinės apskaitos dokumentas, sudaromas pagal iki jo sudarymo išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal 2020 m. lapkričio 5 d. skolų suderinimo grafike nurodomą įsiskolinimą teikė pasiūlymą dėl skolos mokėjimo terminų, 2021 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akte nurodoma suma sutampa su ta, kurią ieškinyje nurodė ieškovė. Pažymėtina, pagal kasacinio teismo praktiką, Tarpusavio skolų suderinimo aktas yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1326/2000, Nr. 3K-3-1321/2000, Nr. 3K-3-1214/2000). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodymų, paneigiančių skolos suderinimo aktuose fiksuotus įsiskolinimo dydžius, neteikė, aktuose nurodomo įsiskolinimo dydžio nenuginčijo, bylos metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dalį skolos sumokėjo (2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2021 m. birželio 8 d. mokėjimai po 2 000 Eur), taip pripažindama ieškovės nurodomo įsiskolinimo dydį.

Atsakovė atsiliepimu neigė gavusi iš ieškovės PVM sąskaitas faktūras, nurodydama, jog jos atsakovės nėra priimtos. Tačiau šią atsakovės nurodomą aplinkybę paneigia Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija apie tai, kad ieškovės V. Č. paslaugų įmonės pateiktame išrašomų sąskaitų faktūrų registre ir atsakovės „(duomenys neskelbtini)“ Gaunamų sąskaitų faktūrų registre PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenys sutampa, t. y. ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros atsakovės įtrauktos į apskaitą. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kad nors vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji visgi vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Atsakovės elgesys vykdant sutartį (vedant derybas dėl skolos gražinimo grafiko, derinant įsiskolinimo dydį, iš dalies apmokant pateiktas sąskaitas faktūras) patvirtina, jog pagal sudarytą žodinę transporto paslaugų sutartį būtent atsakovė įsipareigojo sumokėti už transporto paslaugas ieškovės nurodomą įsiskolinimą, apskaičiuotą ieškovės taikytais įkainius.

Anot atsakovės, aplinkybė, kad ieškovė net du metus nesiekė ginčo spręsti teisminiu keliu, leidžia daryti išvadą, kad išrašytose sąskaitose už suteiktas paslaugas nurodytos sumos nėra teisingos. Vertinant šį ieškovės argumentą, pastebėtina, kad sudarius skolų grąžinimo grafiką, pagal kurį atsakovės paskutinis mokėjimas dėl skolos grąžinimo turėjo būti atliktas 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2022 m. sausio 26 d. skolų suderinimo aktu šalims nustačius savo tarpusavio atsiskaitymų balansą, kuris iš esmės yra skirtas užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje dėl šalių tarpusavio skolų, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad atsakovė vykdys savo įsipareigojimus pagal šalių suderintą grafiką ir ginčo dėl įsiskolinimo dydžio nebus. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tik ieškovė gali spręsti, kada ir kokiu būdu ginti jos pažeistas teises, todėl atsakovės nurodoma aplinkybė dėl ieškovės kreipimosi į teismą laiko niekaip nėra susijusi su nurodomu skolos dydžiu.

Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. birželio 8 d. išrašė penkias PVM sąskaitas faktūras paslaugoms apmokėti, atsakovė, turėdama sutartinę prievolę atsiskaityti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, šią savo prievolę įvykdė tik iš dalies, įrodymų, kad už visas ieškovės suteiktas paslaugas apmokėjo, nepateikė, bylos duomenys patvirtina atsakovės įsiskolinimą. darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 24 184,95 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl palūkanų

Ieškovė prašė priteisti 8 procentų dydžio metines pavėluoto mokėjimo palūkanas už prašomą priteisti skolą, t. y. 3 187,81 Eur, apskaičiuotų, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nesutiko su reikalavimu dėl 8 procentų dydžio metinių pavėluoto mokėjimo palūkanų už prašomą priteisti skolą, teigdama, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė komercinė sutartis, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme, todėl minėto šio įstatymo nuostatos netaikytinos. Tokį atsakovės argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Įstatymas yra taikomas visiems komerciniams sandoriams, kurie atitinka jo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį ir nepatenka į taikymo srities išimtis, nustatytas šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje. Dėl komercinio sandorio ir ūkio subjekto sampratos pasisakyta įstatymo 2 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodoma, kad komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, o 6 dalyje nurodoma, kad ūkio subjektas – tai asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis, kuri laikoma komerciniu sandoriu. ginčo sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, įstatyme nenumatyta, kad įstatymo nuostatos taikomos tik tarp ūkio subjektų, sudariusių rašytinę komercinę sutartį, todėl įstatymo nuostatos taikytinos visoms tarp ūkio subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio nuostatas turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas, kurių apskaičiavimo dydžio atsakovė neginčijo, reikalavimas dėl palūkanų tenkinamas ir 3 187,81 Eur priteistina ieškovei iš atsakovės (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Atsakovei tinkamai neįvykdžius prievolės, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės tenkinamas, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Taigi, minėto įstatymo nuostatos kreditoriaus teisės reikalauti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų nesieja su faktiniu išlaidų dydžiu, dėl ko atsakovės argumentas, kad ieškovė nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, atmestinas. Sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų, todėl šis sandoris vertintinas kaip komercinis sandoris minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ir ieškovė kaip kreditorė įgijo teisę reikalauti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimo iš atsakovės. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl ieškovo teisės reikšti papildomus reikalavimus

Šiuos atsakovės argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja V. Č. paslaugų įmonė 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 24 184,95 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 545 Eur bylinėjimosi išlaidas, Reiškiamo reikalavimo faktiniu pagrindu nurodė skolininkės įsiskolinimą, kuris susidarė šiai neatsiskaičius su kreditore už jos suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2020 m. kovo 31 d. bei laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 iki 2020 m. liepos 31 d.

Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės V. Č. paslaugų įmonės naudai 24 184,95 skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 237 Eur bylinėjimosi išlaidas. Gavęs skolininkės prieštaravimus, teismas nustatė terminą, per kurį kreditorė turi teisę pateikti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 24 184,95 Eur įsiskolinimą, 3 187,81 Eur palūkanas (8 procentų dydžio metines pavėluoto mokėjimo palūkanas už prašomą priteisti skolą), apskaičiuotas nuo dienos, kai praėjo 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai skolininkas gavo PVM sąskaitą faktūrą iki bylos iškėlimo teisme, 40 Eur išieškojimo išlaidoms kompensuoti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio faktiniu pagrindu nurodė atsakovės įsiskolinimą, kuris susidarė šiai neatsiskaičius su ieškove už jos pagal krovinio pervežimo užsakymus suteiktas krovinio pervežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras 2020 m. kovo 31 d. bei laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 22 iki 2020 m. liepos 31 d.

Nagrinėjamu atveju kreditorė inicijavo bylą, nagrinėtiną sumarinio (pagreitinto) proceso tvarka. Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo ypatumus reglamentuoja LR CPK XXIII skyriaus normos. Pareiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, reikalaujama nurodyti tik faktinį pareiškimo pagrindą, t. y. nereikalaujama pridėti prie pareiškimo įrodymų, kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimus. Teismo procesinis dokumentas, kuriuo sąlyginai yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas iš esmės, – teismo įsakymas – priimamas prieš tai neišklausius priešingos šalies nuomonės. Todėl teismas, gavęs prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 3 dalimi, privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Šis terminas kreditoriui nustatomas tam, kad jis galėtų surašyti kokybiškai naują procesinį dokumentą. Skirtingai nuo pareiškimo išduoti teismo įsakymą, ieškinys turi būti argumentuotas ir pagrįstas įrodymais. Nutartimi, kuria išsprendžiamas kreditoriaus pareikšto ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis (CPK 439 str. 5 d.).

Sumarinio proceso esmė, įstatymo numatyta šio proceso transformavimosi į ginčo teiseną galimybė, kai, panaikinus teismo įsakymą, bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal ieškinį, kuris nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skiriasi įrodymų pateikimo prasme, t. y. tuo, jog ieškovas su ieškiniu papildomai turi pateikti faktinį ieškinio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, dėl ko teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog kreditorius ieškiniu negali reikšti naujų, kitu faktiniu pagrindu grindžiamų reikalavimų nei tie, kurie buvo pareikšti pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia tuo pačiu faktiniu pagrindu, kuris buvo nurodytas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (atsakovės prievolės pažeidimui pagrįsti nurodomos tos pačios PVM sąskaitos faktūros, kurių mokėjimo terminą skolininkė yra praleidusi), todėl faktinis ieškinio pagrindas nepasikeitė.

Analizuojant ieškinio reikalavimus matyti, kad ieškinys papildytas reikalavimu dėl palūkanų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, bei to paties įstatymo pagrindu pateikti reikalavimu dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensuoti. Sutiktina su atsakovės motyvu, jog ieškinyje nurodomas papildomas teisinis pagrindas, tačiau reikalavimas dėl palūkanų priteisimo kildinamas iš tos pačios sutarties, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo nėra savarankiškas, jis yra susijęs su pagrindiniu skolos reikalavimu, be to, reikalavimas dėl palūkanų buvo pareikštas ir pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl nors ieškovė ir padidino reikalavimus palūkanų apimtyje, toks ieškinio dalyko patikslinimas nelaikytinas teisinio ir faktinio pagrindo ribų išplėtimu. Aiškinant įstatymo nuostatas taip kaip tai supranta atsakovė, ieškovės reikalavimas dėl papildomų palūkanų turėtų būti reiškiamas atskiroje civilinėje byloje, o tai neatitiktų pagrindinio proceso principo civilinę bylą išnagrinėti teisme operatyviau ir ekonomiškiau. Ieškinio reikalavimas dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų vertinamas kaip reikalavimas dėl ikiteisminių išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, dėl kurių ieškinio dalykas iš esmės nesikeičia.

Pagal Kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika)

Atsižvelgiant į bylos dėl skolos už suteiktas paslaugas ginčo faktines aplinkybes, į proceso koncentruotumo reikalavimą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju, teismui nebuvo pagrindo priimant ieškinį taikyti trūkumų šalinimo institutą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus, ieškovei atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 900 Eur išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teisine pagalba. Atsakovės vertinimu už suteiktas advokato padėjėjo teisines paslaugas prašomas priteisti užmokestis turėtų būti 80 procentų nuo patirtų išlaidų, remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 5 punktu, pagal kurį už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Tačiau atlygintinų paslaugų dydis atitinkamai mažinamas ne nuo priskaičiuotos (mokėtinos) sumos, bet nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas). Ieškovė nurodo ir prideda tai patvirtinančius įrodymus, kad patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 100 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo rengimą, 400 Eur už ieškinio parengimą ir 400 Eur už atstovavimą teisme. Pagal Rekomendacijų 8.6 punktą už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą priteistina maksimali suma yra 335,86 Eur (0,25 (koeficientas) × 1 679,30Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 80 proc.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinio parengimą priteistina maksimali suma yra 3 358,60 Eur (2,5 (koeficientas) × 1 679,30Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 80 proc.). Ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose 2022 m. liepos 13 d. ir 2022 m. rugsėjo 8 d., kurių trukmė atitinkamai 30 minučių ir 1 val., pagal Rekomendacijų 8.19, 9 punktus už atstovavimą teisme maksimali suma 345,98 Eur (0,1 (koeficientas) x 1 729,90 (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 80 proc.x2). Įvertinus pasirengimo teismo posėdžiams laiką, tai, kad ieškovei buvo teikiamos konsultacijos, ruošiamas paklausimas VMI, išlaidos už atstovimą, įskaitant pasiruošimą, neviršija išlaidų, apskaičiuotų pagal Rekomendacijų 8.16, 8.19, 9,19 punktus. Kaip matyti iš pateiktų skaičiavimų, ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo pagalbai teisme yra ženkliai mažesnės. teismas konstatuoja, kad ieškovės sumokėtos sumos nesiekia maksimalių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą, todėl nevertintinos kaip neprotingai didelės. Kartu pažymėtina, jog civilinių įstatymų normos nustato sandorių šalims bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigą, kurios šiuo atveju nesilaikė pati atsakovė, nes buvo pasyvi sandorio šalis, nesiėmė iš esmės jokių aktyvių veiksmų savo skoliniams įsipareigojimams, kuriuos žinojo esant neįvykdytais, vykdyti, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Atsakovė, teisine prasme būdama neteisi, negali bylinėjimosi išlaidų naštos perkelti ieškovei. Pripažinus turėtas išlaidas pagrįstomis, teismas jas priteisia iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas)

Atsakovė taip pat įpareigotina sumokėti 145 Eur žyminio mokesčio išlaidas ieškovei (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei V. Č. paslaugų įmonei iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” 24 184,95 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis Eur 95 ct) skolą, 3 187,81 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis Eur 81 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt Eur) skolos išieškojimo išlaidų ir 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-04-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 045 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.