- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- 1-639-818/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48752-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Simas Banys
viešame teisiamajame posėdyje žodinio bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G. (R. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo
Žemesnės instancijos teismas
R. G., 2024 m. gruodžio 15 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini) greta pastato adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu dėl kilusios konfliktinės situacijos su drauge, jis buvo išėjęs iš namų, vaikščiodamas lauke sušalo, todėl nusprendė važiuoti į savo namus automobiliu. Bevažiuodamas link (duomenys neskelbtini), jį reido metu sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikros metu alkotesteriu jam nustatė 1,72 promilių girtumą. Su alkotesterio rodmenimis sutiko, pareigūnams paaiškino, kad prieš kelias valandas vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Savo veiksmų nepateisina ir dėl jų gailisi, pasielgė neatsakingai. Sutinka su byloje sutrumpintų įrodymu atlikimu. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi kaltinamasis R. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-17 apklaustas kaip įtariamasis R. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024-12-15 vakare buvo susitikęs su draugais, gėrė vyną ir alų. Apie 23.00 val. taksi automobiliu grįžo namo pas sugyventinę A. Z., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Abu šiek tiek apsipyko - sugyventinė supyko, kad jis grįžo padauginęs ir vėlai. Jis susirinko būtiniausius daiktus ir išėjo iš namų. Lauke labai stipriai snigo. Jis nutarė jam priklausančiu automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į jam priklausančius namus. Kodėl taip pasielgė, negali atsakyti. Tai pirmas kartas, kai vairuoja neblaivus. Jautėsi gerai, nesijautė stipriai apsvaigęs, nes prieš tai dar pasivaikščiojo prie sugyventinės namų. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) šalia nusukimo į (duomenys neskelbtini) g., jį sustabdė policijos pareigūnai, nes tą naktį vyko reidas. Jis pripažino, kad yra išgėręs, įpūtė 1,72 promilės. Jam įteikė šaukimą atvykti į policijos komisariatą, o automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Labai gailisi dėl įvykio. Vairuotojo pažymėjimo negali pateikti, nes neranda savo piniginės, galimai ji liko paimtame automobilyje (b. l. 38-40).
Ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-15 apklaustas kaip liudytojas M. B. parodė, kad dirba Lietuvos policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto pareigose. Dėl byloje nagrinėjamo įvykio parodė, kad 2024-12-14, nuo 16.00 val., patruliuoja kartu vyriausiuoju tyrėju L. U. tarnybiniu automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais. Darbo pamaina tęsis iki 2024-12-15, 04.00 val. 2024-12-15, apie 01.38 val., (duomenys neskelbtini) šalia nuvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g., sustabdė automobilį "Volkswagen CC", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. G.. Patikrinus R. G. blaivumą alkotesteriu "Alcotest 7510", pirmu putimu 1.40 val. asmeniui buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, antru putimu 2.04 val. asmeniui nustatytas 1,84 promilių girtumas. Vairuotojas prisipažino vartojęs alkoholį, sutiko su pažeidimu. Apie įvykį informuotas budėtojas, įvykis perduotas ekipažui V1760 (b. l. 19-21).
2024-12-15 įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektai yra kelias - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei ant kelio stovintis automobilis "Volkswagen", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietai artimiausias yra pastatas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 9-16).
2024-12-15 tarnybiniame pranešime, surašytame Lietuvos policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto M. B., nurodytos įvykio faktinės aplinkybės yra analogiškos užfiksuotoms liudytojo M. B. apklausos protokole (b. l. 26).
Lietuvos policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialisto M. B. 2024-12-15 surašytame Neblaivumo nustatymo akte nurodytas R. G. neblaivumo požymis - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Nurodyta, kad R. G. eiti tiesia linija pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. R. G. policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu, 01.40 val. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, 02.04 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas; R. G. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 25).
Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510" R. G.2024-12-15, 01.40 val., nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, 2024-12-15, 02.04 val., nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 23, 24).
VĮ Regitra duomenimis, automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. G. (tomas 1, b. l. 27).
VŠĮ Emprekis duomenimis, 2012 m. automobilio „Volkswagen CC 2.0 CR TDI“ vertė su PVM - 8290 Eur (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,72 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę. Sutinka, kad policijos pareigūnai alkotesterio pagalba jam nustatė 1,72 promilių girtumą. Tai, kad būtent R. G. vairavo minėtą transporto priemonę, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – betarpiškai nagrinėjamą įvykį mačiusio liudytojo M. B., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos papildo ir detalizuoja byloje esantis kiti rašytiniai bylos duomenis – 2024-12-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, 2024-12-15 tarnybiniu pranešiu, kurį surašė Lietuvos policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus specialistas M. B., kad reido metu patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. G. alkotesterio pagalbą buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas (antru pūtimu). Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510" R. G. 2024-12-15, 01.40 val., nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, 2024-12-15, 02.04 val., nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 23, 24).
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą esant neblaiviai vairuoti transporto priemonę. Kadangi R. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. neteistas (tomas 1, b. l. 58), dirbantis, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos nesumokėtos (tomas 1, b. l. 54-57). Duomenų apie R. G. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.
IV. Dėl R. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jo draugui T. C. atsakomybėn.
R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo draugas yra jam autoritetas, faktiškai jie dirba vienoje darbovietėje, jis duoda gerų patarimų, be to, bendraujama šeimomis. Santykiai su T. C. labai geri. Pasak kaltinamojo, su draugu dažnai leidžia kartu laisvalaikį, turi bendrą hobį, jis įsiklauso į draugo patarimus.
Galimas laiduotojas T. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, sužinojęs iš kaltinamojo apie jo elgesį, juo nusivylė, iš karto po įvykio paskambino R. G., jie kalbėjosi. Laiduotojo manymu, jis taip pat yra autoritetas R. G. teisinėse situacijose. Apie įvykį daug kalbasi, diskutuoja, nuo to įvykio R. G. yra atsargus, o ateityje ir toliau stengsis bendrauti apie tai, nepamiršti šio įvykio ir prisiminti tai visą laiką. Pasak laiduotojo, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad R. G. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekė neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Antra, R. G. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (tomas 1, b. l. 58) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis R. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą T. C., su kuriuo kaltinamasis dirba vienoje darbovietėje, tarpusavyje palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. G. su draugu sieja artimi draugiški ryšiai, T. C. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. C. yra dirbantis, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteistas, nebaustas administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad T. C. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas R. G., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. G., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo T. C. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad R. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu R. G. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų šios priemonės taikymo terminą, jį skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, t. y. 2024 m. gruodžio 17 d. Tai reiškia, kad šiuo terminu kaltinamasis negalės ir įgyti tokios teisės. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, siekiantis minėtos poveikio priemonės mažiau vidurkio, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas bei padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).
R. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam R. G., todėl automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kiti
R. G. ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-17 paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. G. priklausančiam automobiliui „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. birželio 17 d. (b. l. 43-44). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. G. (R. G.) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo T. C., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 17 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti R. G. priklausantį automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą. R. G. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
– jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. C., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.