Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-768-789/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02523-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.6; 55.1.3

2021 m. vasario 4 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. birželio 23 d. raštą (sprendimą) Nr. 2D-8335; 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. skundą ,,Dėl statybos įstatymo bei poįstatyminių aktų pažeidimo“ ir ,,Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neveikimo“ bei pateikti argumentuotus atsakymus į 2018 m. gegužės 18 d. skunde suformuluotus klausimus, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas įtvirtina valstybės institucijų pareigą nagrinėti skundus objektyviai, vadovaujantis taikytinais teisės aktais. Inspekcija ignoruoja teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, vengia teisės aktuose jai nustatytų pareigų įgyvendinimo.

Rangovė UAB „Magirnis“ pagal sudarytą sutartį su VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Namas) atnaujinimo, projektavimo ir statybos (modernizavimo) darbus. Pareiškėjo nuomone, dalis darbų, numatytų tiek Namo investiciniame projekte, tiek Namo atnaujinimo (modernizavimo) techniniame darbo projekte, nebuvo atlikta, todėl jis dar 2017 m. liepos 12 d. su skundu kreipėsi į Inspekciją dėl statybos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimo, taip pat 2018 m. gegužės 18 d. pateikė skundą Inspekcijai dėl jos neveikimo. Atsakydama į pareiškėjo skunduose keltus klausimus, Inspekcija iš esmės apsiribojo tik teisės aktų nuostatų išdėstymu, formaliu dokumentų vertinimu, nuodugnios aplinkybių analizės neatliko, atsakymų į iškeltus klausimus nepateikė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikino Inspekcijos 2019 m. sausio 29 d. raštą (kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. skundą) ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. gegužės 18 d. skundą. Vykdydama šį teismo nurodymą, Inspekcija priėmė ginčijamą 2020 m. birželio 23 d. raštą, tačiau jis yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Inspekcija, atsakydama į pareiškėjo keltus klausimus, ginčijamame rašte formaliai nurodė, kad vykdytojas atliko kanalų valymo, dezinfekavimo, vėdinimo darbus. Inspekcija ignoruoja pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad ventiliacijos šachtos yra nevalytos, faktiškai užgriuvusios. Nors pareiškėjas klausė Inspekcijos, ar nepažeista Namo pridavimo procedūra, kiek tai susiję su nepašalintais darbų defektais, neatliktais darbais, Inspekcija, atsakydama į šį pareiškėjo klausimą, nenurodė, kad Namo dalyje nekeistas lietaus nuotekų požeminis vamzdynas. Inspekcija, pakartotinai atsakydama į pareiškėjo keliamus klausimus, vengia pripažinti, kad Namo pridavimo procedūros buvo pažeistos ir Namui negalėjo būti išduotas statybos užbaigimo aktas. Nepaisant aplinkybės, kad, vykdant Namo pridavimo procedūras, egzistavo daugybė defektų, vizualinis patikrinimas buvo atliktas aplaidžiai, dokumentai nebuvo išanalizuoti. Atsakydama į pareiškėjo keltus klausimus, Inspekcija nesivadovavo teisės aktų reikalavimais, vengė prisiimti atsakomybę, inicijuodama statybos užbaigimo akto panaikinimą.

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina Inspekcijos pateiktas vertinimas (išvados), savaime nereiškia, kad skundžiamas Inspekcijos raštas yra nepagrįstas. Skundžiamu raštu pareiškėjui buvo nurodytos konkrečių teisės aktų nuostatos, detaliai paaiškintos faktinės aplinkybės dėl statybos užbaigimo komisijos darbo eigos, komisijos narių veikimo pagal kompetenciją, trūkumų šalinimo, atliktų darbų, statybos užbaigimo akto pasirašymo be pastabų. Inspekcija neneigia tam tikrų statybos dalyvių veiklos trūkumų, kurie buvo nustatyti atlikus tyrimą, tačiau skundžiamu sprendimu išsamiai (pagrįsdama ir teisės aktų nuostatomis) paaiškino, kodėl šie trūkumai nesudaro pagrindo panaikinti statybos užbaigimo aktą ir paneigti visą modernizavimo procesą bei iš esmės nepaneigia statybos užbaigimo komisijos atlikto darbo. Pareiškėjas savo skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrindžia poreikio panaikinti ginčijamą raštą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Paaiškina, kad V. S. viso renovacijos proceso metu nebuvo patalpų ar buto savininkas, jis neatstovavo kitiems Bendrijos savininkams name, todėl nedalyvavo priimant sprendimus ir kituose su namo renovacija ir užbaigimu susijusiuose procesuose. Bendrija atstovavo visų Namo butų ir patalpų savininkų interesams, stengėsi, kad visi renovacijos sprendimai būtu naudingi visiems butų ir patalpų savininkams, stengėsi rasti finansinių galimybių, atitinkančių daugumai priimtinus sprendimus. Bendrijos valdyba dar 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į V. S., prašydama įsileisti Bendrijos, VšĮ „Atnaujinkime miestą“, UAB „Magirnis“ ir UAB „CorpusA“ atstovus į jam priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), sudaryti sąlygas įvertinti ir, esant galimybei, sutvarkyti lietaus nuotekų vamzdyno horizontalios dalies defektus, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta, o atsakymas į pateiktą prašymą nebuvo gautas. Patalpos (duomenys neskelbtini) yra negyvenamosios paskirties, jose buvo ir yra vykdoma privataus asmens komercinė veikla, nesusijusi su Bendrijos veiklomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2020 m. birželio 23 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. skundą ,,Dėl statybos įstatymo bei poįstatyminių aktų pažeidimo“ ir ,,Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neveikimo“.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. vasario 22 d. statytojui išdavė Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Inspekcija atliko modernizavimo darbų statybos patikrinimą ir 2016 m. gruodžio 19 d. surašė pastato atnaujinimo (modernizavimo) patikrinimo aktą, kuriame nenustatė esminių pažeidimų. Inspekcijos sudaryta pastato statybos užbaigimo komisija 2017 m. birželio 12 d. aktu Nr. ACCA-100-170612-00210 patvirtino, kad statinys atitinka projekto sprendinius, išdavė statybos užbaigimo aktą.

Pareiškėjas su 2017 m. liepos 12 d. skundu kreipėsi į Inspekciją dėl galimai nekokybiškai atliktų Namo modernizavimo darbų, nurodė, kad horizontalus vamzdynas nepakeistas, nesandarūs ir neveikiantys natūralios ventiliacijos stovai, 15 bute neužmūrytos perdangų tarp aukštų ertmės, kur buvo keisti vertikalių buitinių nuotekų vamzdynai. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad statytojas (Bendrija) pretenzijų rangovui ir (ar) administratoriui dėl pastato modernizavimo darbų neturi.

Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š. 2017 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į Inspekciją ir prašė išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 12 d. skundą iš esmės ir informuoti pareiškėją ir Seimo narę apie skundo nagrinėjimo rezultatus. Į Seimo narės I. Š. kreipimąsi Inspekcija atsakė 2018 m. sausio 30 d. raštu, jame nurodė, kad atliko patikrinimą vietoje, priimtas sprendimas, kad rangovas bute Nr. 1 laikinai užtaisys lietaus nuotekų stovo dalį, patikrinimo metu rangovas taip pat pakartotinai įpareigotas patikrinti, ar įrengtos rekuperacijos sistemos vamzdynas nekerta ventiliacijos šachtos kanalo bute Nr. 15, buvo pritarta sprendimui įrengti naujus minėtų tinklų vamzdynus iš buto Nr. 1 ir iš šiluminio mazgo ir vandentiekio patalpų, išvedant juos per lauką į esamus nuotekų surinkimo šulinius. Paaiškinta, kad Inspekcija kontroliuos šių sprendimų įgyvendinimo procesą.

Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2018 m. gegužės 18 d. skundą, kuriame kėlė šiuos klausimus: ar Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai atlikti pagal rangos sutartį, techninį ir darbo projektą, paramos sutartį, investicinį planą; ar buvo atlikta Techninio projekto A laidos ekspertizė; ar nepažeista Namo pridavimo valstybinei komisijai procedūra, kiek tai susiję su esamais esminiais nepašalintais darbų defektais ir neatliktais darbais; ar pateikti privalomi nurodymai rangovei UAB „Magirnis“, nurodyti konkretūs įvykdymo laikotarpiai, nepriklausomo teismo statybos eksperto D. K. vertinimo akte nurodytiems trūkumams šalinti rangovės UAB „Magirnis“ sąskaita; ar kreiptasi į VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrą dėl rangovo, statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės; kokiu pagrindu vyriausiasis specialistas R. Š. dalyvavo nagrinėjant pakartotinį skundą pagal 2017 m. lapkričio 29 d. I. Š. raštą. Pareiškėjas taip pat prašė sudaryti komisiją ir pavesti jai įvertinti vyriausiojo specialisto R. Š. veiksmus ir (ar) neveikimą, kiek tai susiję su tyčiniu defektų nefiksavimu, rangovės UAB „Magirnis“ interesų derinimo, klaidingos informacijos teikimu.

Inspekcija 2018 m. spalio 18 d. raštu atsakė į pareiškėjo skundą, pareiškėjas dėl jo teisėtumo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03943-2018-3), tačiau vėliau atsisakė skundo Inspekcijai įvykdžius jo reikalavimus, t. y. Inspekcijos viršininko 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1V-160 skundžiamas Inspekcijos 2018 m. spalio 18 d. raštas Nr. (7. 9)-2D-14838 buvo panaikintas, o Inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius buvo įpareigotas iki 2019 m. sausio 23 d. iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. skundą. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-1212-1047/2019 pagal pareiškėjo skundą nutraukė, jam pateikus skundo atsisakymą.

Inspekcija 2019 m. sausio 29 d. raštu iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skunde keltus klausimus, šį raštą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2631-809/2019 panaikino Inspekcijos 2019 m. sausio 29 d. raštą, įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. skundą, tinkamai išanalizuoti dokumentus bei realią faktinę padėtį vietoje.

Inspekcija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, ginčijamu 2020 m. birželio 23 d. raštu pakartotinai atsakė į pareiškėjo 2018 m. gegužės 18 d. skundą. Inspekcija pakartotinai patikrino faktines aplinkybes vietoje, privalomuoju nurodymu paprašė Namo bendrijos pirmininkės pateikti su Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbais susijusius dokumentus, papildomai išnagrinėjo naujai gautus dokumentus.

Statybos užbaigimo procedūrų metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 24 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad pastato, kuriam išduotas leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Statybos įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad statybos inspekcijos pareigūnai savo potvarkiais sudaro visų statinių, kurių statybą, užbaigus privaloma gauti statybos užbaigimo aktus, statybos užbaigimo komisijas (1 dalis); komisijos pirmininkas (statybos inspekcijos pareigūnas) organizuoja statybos užbaigimo komisijos darbą ir, vadovaudamasis šio straipsnio 7 dalyje nurodyta tvarka, nustato, kokių subjektų atstovai privalo dalyvauti atliekant konkretaus statinio (statinių) užbaigimo procedūras; statybos užbaigimo procedūrų atlikimo tvarką, subjektų, kurių atstovai gali būti statybos užbaigimo komisijos nariais, sąrašą, komisijos narių kompetenciją atliekant statybos užbaigimo procedūras, komisijai teiktinų dokumentų sąrašą, deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo ir registravimo tvarką nustato aplinkos ministras, o surašomų dokumentų formas tvirtina Inspekcijos viršininkas (2 ir 7 dalys).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą dėl pagrindų priimti statybos užbaigimo aktą nekilnojamojo turto objektui, matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Inspekcijos nurodoma aplinkybe, kad Namui galėjo būti išduotas statybos užbaigimo aktas, nors, kaip nurodo pareiškėjas, Namo modernizavimo darbai buvo atlikti su trūkumais. Tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčija ne statybos užbaigimo aktą, o raštą, kuriuo išnagrinėtas jo skundas dėl Namo modernizavimo darbų trūkumų.

Teismo įsitikinimu, šioje administracinėje byloje turi būti įvertintas pareiškėjo materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise nuo 2017 m. gegužės 5 d. (VĮ Registrų centro duomenys) priklausė negyvenamoji patalpa – (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrija pateikė teismui informaciją, kad, 2021 m. sausio 12 d. duomenimis, V. S. nebėra jokių gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso nė viena iš Name esančių gyvenamųjų patalpų (kurių yra 19) ir nė viena esanti negyvenamoji patalpa (VĮ Registrų centro duomenys).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas su 2017 m. liepos 12 d., 2018 m. gegužės 18 d. skundais į Inspekciją kreipėsi būtent dėl Namo ((duomenys neskelbtini)) atnaujinimo (modernizavimo) darbų, taigi dėl nekilnojamojo turto, kurio dalį jis valdė nuosavybės teise, atnaujinimo darbų. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nebeturi nuosavybės teisės į Namo dalį. Kadangi pareiškėjas nėra Name įrengtų patalpų savininkas, ginčijamas raštas, kuriame pateikta Inspekcijos pozicija dėl atliktų Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, jo teisinės padėties niekaip nekeičia, teisių ar pareigų nesukuria, jo interesų nepažeidžia ir nagrinėjamos bylos kontekste objektyviai negali pažeisti. Ginčijamo rašto panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms, t. y. objektyviai nebus apginta jokia jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, nes pareiškėjas nebėra Name esančių patalpų savininkas. Tai reiškia, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo (neturi reikalavimo teisės) jį ginčyti. Net ir panaikinus ginčijamą raštą, pareiškėjo teisinė padėtis nepasikeistų, nes, neturėdamas nuosavybės teisės į Name esančias patalpas, jis nebeįgyvendina savo, kaip nekilnojamojo turto, savininko teisių, todėl ir Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai nėra susiję su pareiškėjo turtu ar jo asmeniniais interesais.

Nors pareiškėjas ginčija Inspekcijos, kuri yra viešojo administravimo subjektas, priimtą aktą, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS 146-391/2009 ir kt.). Ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas sukelia teisines pasekmes, nustatant akto įtaką pareiškėjo teisėms ar interesams atsižvelgtina ne tik į jį priėmusį subjektą, tačiau ir paties akto turinį, sprendžiamų klausimų pobūdį. Šiuo atveju ginčijamu Inspekcijos raštu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui ar jo interesų apimties, nes jis nebėra nekilnojamojo turto (patalpų), esančio Name, savininkas.

Pareiškėjas teismui pateiktuose paaiškinimuose patvirtino aplinkybę, kad nuosavybės teisė į patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), perėjo jo motinai R. V. S. (tokią aplinkybę taip pat patvirtina ir byloje esantys VĮ Registrų centro duomenys). Pareiškėjas nurodė, kad jo skundo nagrinėjimas Inspekcijoje sąlygoja tinkamą jo teisių įgyvendinimą, nes kol nėra patikrintos Namo pridavimo teisinės procedūros, pareiškėjas negali realizuoti savo teisės reikšti reikalavimus atsakingiems asmenims dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.

Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas, remdamasis administracine byla, galimai siekia kitose bylose įrodinėti atitinkamas aplinkybes, nekeičia ginčijamo akto įtakos jo teisėms ar pareigoms. LVAT praktikoje yra pažymėta, kad ginčijamo akto, kaip įrodymo, pateikimas civilinėje byloje nepagrindžia aplinkybės, jog aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir todėl gali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Tokiu atveju ginčijamas aktas vertintinas tik kaip turintis procesinę teisinę reikšmę, nes vertintinas tik kaip įrodymas civilinėje byloje (LVAT 2016 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-75-520/2016). Taigi ir siekis administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis grįsti galimai ateityje būsimus pareiškėjo reikalavimus nekeičia jo keliamo ginčo ar ginčijamo akto pobūdžio, taip pat materialinio suinteresuotumo apimties.

Teismas pažymi, kad jeigu nagrinėjant bylą nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-321/2011; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-809-556/2018, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-617-502/2020).

Kadangi teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad pareiškėjas perleido nuosavybės teisę į Name (dėl kurio modernizavimo pareiškėjas su skundais kreipėsi į Inspekciją) esančias patalpas ((duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad pareiškėjo materialioji reikalavimo teisė išnyko, o jo skundas dėl Inspekcijos 2020 m. birželio 23 d. rašto Nr. 2D-8335 panaikinimo ir dėl įpareigojimo pateikti atsakymus į jo 2018 m. gegužės 18 d. skunde suformuluotus klausimus atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė