Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokato padėjėjui L. S., atsakovės atstovams I. J., M. S., R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Statybos inspekcijos 2019 m. sausio 29 rašto Nr. (7.9)-2D-1355 „Dėl (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų“ (II t., el. b. l. 126-129), teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjui V. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – klinika, esanti (duomenys neskelbtini), (II t., el. b. l. 3-4).

2016-02-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui išdavė Leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) ((II t., el. b. l. 684).

2016-12-06 į IS „Infostatyba“ buvo įvestas ir užregistruotas prašymas Nr. CCA-100-161206-02595 išduoti statybos užbaigimo aktą.

2017-06-12 statybos užbaigimo aktu Nr. ACCA-100-170612-00210 statybos užbaigimo komisija patvirtino, kad statinys atitinka projekto sprendinius (II t., el. b. l.48, 49). Statybos užbaigimo komisijos pirmininkas buvo Statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas R. Š..

Lietuvos Respublikos Seimo narė I. Š. 2017-11-29 raštu kreipėsi į Statybos inspekciją ir prašė inspekcijos išnagrinėti pareiškėjo 2017-07-12 skundą iš esmės ir informuoti pareiškėją ir Seimo narę apie skundo nagrinėjimo rezultatus.

Seimo narės I. Š. 2017-11-29 raštas kartu su persiųstu pareiškėjo 2017-07-12 skundu buvo pavestas vykdyti Statybos inspekcijos Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus darbuotojai I. J..

2017-12-11 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas, patikrinimo metu dalyvavo Statybos inspekcijos darbuotojai I. J. ir R. Š.. 2017-12-12 surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas.

2017-12-21 buvo atliktas patikrinimas, 2017-12-22 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas.

2018-01-19 buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas, patikrinimo metu dalyvavo Statybos inspekcijos darbuotojai I. J. ir R. Š., buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-95.

Į Seimo narės I. Š. 2017-11-29 raštą Statybos inspekcija atsakė 2018-01-30 raštu Nr. 2D-1312, raštą parengė atsakovės darbuotojos I. J., pasirašė A. V..

Pareiškėjas Statybų inspekcijai pateikė 2018-05-18 skundą (ir prie jo pridėtą eksperto Vertinimo aktą), kuriame kelia klausimus: ar Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai atlikti pagal Rangos sutartį, Techninį ir darbo projektą, Paramos sutartį, Investicinį planą; ar buvo atlikta Techninio projekto (duomenys neskelbtini) laidos ekspertizė; ar nepažeista Pastato pridavimo valstybinei komisijai procedūra, ryšium su esamais esminiais nepašalintais darbų defektais ir neatliktais darbais; ar pateikti privalomus nurodymus rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodant konkrečius įvykdymo laikotarpius, nepriklausomo teismo statybos eksperto D. K. vertinimo akte nurodytiems trūkumams šalinti rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita; ar kreiptasi į VĮ (duomenys neskelbtini) dėl rangovo, statybos vadovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės; kokiu pagrindu vyriausiasis specialistas R. Š. dalyvavo pakartotiniame skundo nagrinėjime pagal 2017-11-29 I. Š. raštą, be to, prašo sudaryti komisiją, pavedant įvertinti vyriausiojo specialisto R. Š. veiksmus ir/ar neveikimą, ryšium su tyčiniu defektų nefiksavimu, rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų derinimo, klaidingos informacijos teikimu.

Statybos inspekcija ginčijamu 2019-01-29 atsakė į pareiškėjo skundą.

Reglamento 25 punktas nustatė, kad komisijai jos darbo metu reikalingus paaiškinimus teikia statytojas (jo įgaliotas asmuo), statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų. Reglamento 31 punkte nurodyta, kad jeigu statinio projekto sprendiniai skiriasi nuo faktinių, komisija bendru sutarimu sprendžia, ar šie nukrypimai yra esminiai, ir ar jie daro įtaką statinio atitikčiai esminiams statinių reikalavimams. Prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai: inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc.; pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų; kiti trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų nepažeidžiantys nukrypimai – su sąlyga, kad, norint užbaigtame tame pačiame statinyje atlikti statybos darbus, būtinus šiems nukrypimams ištaisyti, nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento. Aktas pasirašomas, komisijos nariams bendru sutarimu nusprendus, kad faktinių statinio rodiklių nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra neesminiai.

Byloje iš esmės, be kita ko, kilo klausimas, kuris, anot pareiškėjo ir yra aktualiausias jo skunde, dėl modernizavimo darbų (duomenys neskelbtini), užbaigimo akto priėmimo aplinkybių, t.y. ar nebuvo pažeista Namo pridavimo valstybinei komisijai procedūra, ryšium su esamais esminiais nepašalintais darbų defektais ir neatliktais darbais.

Nagrinėjamu atveju rangovas 2016-11-30 surašė užbaigtų statybos darbų pridavimo aktą, kuriuo perdavė statytojui atnaujintą (modernizuotą) statybos objektą (duomenys neskelbtini). 2016-12-29 komisijos nariai vizualiai apžiūrėjo atliktus statybos darbus vietoje. Pažymėtina, jog teisės aktai numato realią, o ne formalią pareigą vizualiai patikrinti statinio atitiktį statinio projekto (su prašymu pateiktos projekto ar jo dokumentų laidos) sprendiniams, lemiantiems statinio atitiktį esminiams statinių reikalavimams; statinio atitiktį kitiems statinio projekto sprendiniams ar statinio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teisminio nagrinėjimo metu ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose akcentuojama, jog komisijos nariai negalėjo matyti sienose, po pastato grindimis ir po žeme esančių inžinierinių tinklų (vamzdynų). Šiuo atveju pastabas pareiškė komisijos pirmininkas ir Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė, kiti komisijos nariai pastabų neturėjo. Pažymėtina, jog Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė nurodė, kad netinkamai įrengtas pandusas prie įėjimo į klinikas nuosavybės teise priklausančias pareiškėjui. Tuo tarpu rangovas pateikė projektą, kuriame nurodyta, jog lietaus nuotekų požeminis vamzdynas yra nurodytas kaip pakeistas, nors kaip paaiškėjo vėliau jis keistas nebuvo, be to, neatlikti dalies buitinių nuotekų požeminio vamzdyno keitimo darbai.

Vadovaujantis Reglamento 26.1 punktu, komisijos pirmininkas sustabdė statybos užbaigimo procedūras. Vėliau pagal gautus dokumentus, net nenuvykus į priduodamo objekto vietą, komisijos pirmininkas sprendė, kad pastato projekto sprendiniai įgyvendinti tinkamai, visi komisijos nariai ir pirmininkas pasirašė statybos užbaigimo aktą, 2017-06-12 aktas buvo užregistruotas ir išduotas Statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-170612-00210. Anot atsakovės, neįrengta buitinių nuotekų dalis nėra laikoma esminiais projekto sprendiniais, nes nepažeidžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punkto nuostatų. Tačiau pareiškėjas kelia klausimą, jog esant buitinių nuotekų vamzdynui iš rūsio patalpų (šiluminio mazgo) iki lauke esančių šulinių iš viso nepakeistu, nepakeičiant lietaus nuotekų vamzdyno atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto, nesumontavus priešgaisrinės movos ties perdangomis, t.y. dalies inžinerinių tinklų iš viso nesumontavus, ar galėjo komisija pripažinti tai neesminiu nukrypimu. Pažymėtina, jog komisija niekaip neargumentavo, kodėl minėti trūkumai nėra laikomi neesminiais, t. y. nukrypimais, nepažeidžiančiais kitų trečiųjų asmenų teisių ir pagrįstų interesų. Reglamento 25 punktas nustato, kad komisijai jos darbo metu kilus neaiškumų, komisijos pirmininkas gali prašyti kompetentingų asmenų (ekspertų, mokslininkų) nuomonės, išvadų, taigi Statybos inspekcijai pačiai tenka pareiga pasitelkti ekspertus sudarant Statybos užbaigimo aktą ir atitinkamai pagrįsti savo išvadas dėl trūkumų pobūdžio. Be to, pažymėtina, jog pati Statybos inspekcija pripažįsta, jog yra dokumentų įforminimo trūkumas, kuris galėtų būti pašalintas, parengus statinio projekto naują laidą. Pažymėtina, jog atsakovė nurodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso klinika, todėl pats pareiškėjas turi rūpintis netinkamai įrengtu pandusu prie įėjimo į klinikas. Tačiau pažymėtina, jog Statybos inspekcija prieštarauja savo pozicijai, kadangi tiek Defektiniame akte buvo užfiksuotas panduso tinkamas neįrengimas, be to, į tai atkreipė dėmesį Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė ir komisijos pirmininkas į jos pastabas dėl panduso reagavo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Statybos inspekcija ne ginčijamame rašte, o procesiniame dokumente – atsiliepime į skundą nurodo, jog po statybos užbaigimo akto priėmimo nagrinėjant pareiškėjo skundus buvo nustatyta (tikrinant aplinkybes vietoje, vertinant statybos dalyvių, taip pat R. Š. paaiškinimus), kad dalis darbų neatitiko projektinių sprendinių: lietaus nuotekų tinklo požeminėje dalyje po pastatu tarp ašių neatlikti 1-4 darbai; neįrengtos priešgaisrinės kompensacinės movos ir kt. Pažymėtina, jog Statybos inspekcijai buvo pateiktas eksperto doc. dr. D. K. Vertinimo aktas, kuriuo buvo siekta įvertinti atliktus statybos darbus Name bei pateiktą dokumentaciją. Pažymėtina, jog šiame akte ekspertas nustatė, jog pagal projektinę dokumentaciją vamzdynas Geberit vamzdžiai turėjo būti tvirtinami, pagal faktinę situaciją vamzdis buvo įleistas į buvusį lietaus nuotekų vamzdį ir nebuvo pritvirtintas. Esamas sprendinys neatitinka techninio projekto ir laikui bėgant nuo eksploatacinio poveikio gali suirti. Be to, nustatyta, jog buvo keičiami, pildomi projekto darbų sprendiniai, visi darbų pakeitimai turėjo būti suderinti su statytoju, pagal teisės aktų nuostatas. Pagal STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ keičiant projektą turėjo būti išleista nauja laida projektiniams pakeitimams bei atlikta pakeisto projekto ekspertizė. Esami pakeitimai nebuvo tinkamai įforminti. Anot eksperto, klinika yra viešosios paskirties patalpos ir buvo atlikti rekonstrukcijos darbai, todėl turėjo būti suprojektuotas ir įrengtas pandusas. Pastebėtina, jog atsakovė ginčo rašte pareiškėjo pateikto eksperto D. K. Vertinimo akto nevertina, nors jis buvo atsakovei pateiktas, o dėl šio Vertinimo akto pasisakė tik atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu.

Teismas sutinka su atsakove, jog pareiškėjo skundo tyrimo metu nebuvo pagrindo vertinti tik dabar į bylą pateikto, tačiau neteikto tiesiogiai Statybos inspekcijai skundo tyrimo metu, rašytinio įrodymo – antstolės A. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (I t., el. b.l. 20-55).

Statybos inspekcijos argumentas, kad statinio garantiniu laikotarpiu išryškėję statybos defektai šalintini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 33 skyriuje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio nustatyta tvarka, todėl nustatyti trūkumai negali būti kliūtimi kvestionuoti Statybos užbaigimo aktą. Tačiau teisingas garantinės statybos priežiūros institutą reglamentuojančių normų taikymas tampa ypač aktualiu tais atvejais, kai rangovas tampa nemokiu, kaip yra nagrinėjamu atveju, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2019-09-19 nutartimi (įsiteisėjusi) rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą.

Statybos inspekcija argumentuoja, jog nors pareiškėjas skundžia Statybos inspekcijos vykdytą Namo pridavimo valstybinei komisijai procedūrą, tačiau pats 2018-05-18 skunde nėra suformulavęs reikalavimo inicijuoti statybos užbaigimo akto panaikinimą. Tačiau teisės akto nuostatos numato, jog ne tik statytojas, bet ir pati inspekcija turi teisę inicijuoti statybos užbaigimo akto panaikinimą. Pažymėtina, jog šiuo atveju teismas nevertina, ar tikslinga būtų naikinti minėtą statybos užbaigimo aktą, ginčo dalykas yra atsakovės ginčijamas raštas, kuriame, be kita ko, keliamas klausimas ar tinkamai buvo atlikta Namo pridavimo valstybinei komisijai procedūra.

Pareiškėjas prašo sudaryti komisiją, pavedant įvertinti Statybos inspekcijos vyriausiojo specialisto R. Š. veiksmus ir/ar neveikimą, ryšium su tyčiniu defektų nefiksavimu, rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesų derinimo, klaidingos informacijos teikimu, be to, ištirti ir pateikti informaciją, kokiu pagrindu vyriausiasis specialistas R. Š. dalyvavo pakartotiniame skundo nagrinėjime pagal 2017-11-29 I. Š. raštą. TPVSPĮ 25 straipsnis numatė, jog skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka. Pagal VAĮ 22 straipsnį administracinę procedūrą pradeda viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar valstybės tarnautojas arba viešojo administravimo subjekto vadovo sudaryta komisija rašytiniu pavedimu (įsakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos“. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, Statybos inspekcijos darbuotojai I. J. buvo pavesta nagrinėti pareiškėjo skundą. Šiuo atveju sutiktina su atsakove, jog aukščiau minėti teisės aktai nenumato imperatyvios pareigos sudaryti komisiją.

Pažymėtina, jog Statybos inspekcija ginčo Rašte nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad vyriausiasis specialistas R. Š. dalyvavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų statybos užbaigimo komisijoje (buvo komisijos pirmininkas) ir turėjo daug informacijos, susijusios su minėtu objektu, jis buvo pakviestas dalyvauti Statybos inspekcijos 2017-12-11 suorganizuotame patikrinime ir teikti paaiškinimus.

TPSTPĮ 11 straipsnyje numatyta, jog statybos patikrinimus atlieka Statybos inspekcijos pareigūnai. Į statybos patikrinimus gali būti kviečiami kitų viešojo administravimo subjektų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė remiasi VAĮ 20 straipsniu, kuriame numatyta, jog asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje (įstatymo 20 straipsnio 5 dalis). Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju speciali teisės norma (VAĮ) suteikia teisę asmeniui, kurio atžvilgiu yra pradėta administracinė procedūra (kurio veiksmai yra skundžiami), dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, todėl atsakovė pareiškėjo teiginius dėl R. Š. pareigos nusišalinti ir nedalyvauti 2017-12-11 faktinių duomenų patikrinime, pareigos sudaryti komisiją skundo nagrinėjimui atmetė kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, jog Statybos inspekcija yra viešojo administravimo subjektas ir privalo laikytis VAĮ nuostatų, gero administravimo principo, kuris inter alia apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2897/2011, 2011-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3068/2011, 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). VAĮ 25 straipsnio 1dalies 3 punktas numato, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nešališkumu pagrįstai abejojama dėl kokių nors kitų priežasčių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kėlė klausimą, jog Statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas R. Š., kuris buvo ir komisijos pirmininkas, turėjo nusišalinti ar Statybos inspekcijos vadovo būti nušalintas nuo 2017-12-11 faktinių duomenų patikrinimo. Tai, jog minėtas darbuotojas dalyvavo 2017-12-11 faktinių duomenų patikrinime ir kituose tikrinimuose pripažino ir pats atsakovės atstovas R. Š. teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju Statybos inspekcija klaidingai aiškina VAĮ 20 straipsnį, kuriame aiškiai reglamentuota, jog asmuo turi teisę dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra. Šiuo atveju nėra duomenų, jog R. Š. atžvilgiu būtų buvusi pradėta administracinė procedūra. Taigi, Statybos inspekcijai tiriant pareiškėjo V. S. skundą vietoje atsakovės atstovas R. Š. neturėjo dalyvauti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčo Rašte nurodoma, jog nagrinėjant pareiškėjo 2018-05-18 skundą R. Š. nuolat geranoriškai teikė Statybos inspekcijai visą su pastato modernizavimo statybos užbaigimo darbais susijusią medžiagą ir raštiškus paaiškinimus (I t., el. b. l. 133), kas taip pat galėtų sudaryti įspūdį, jog tiriant pareiškėjo V. S. skundą nebuvo laikytasi VAĮ nuostatų, gero administravimo principo.

Kiekvienas institucijos priimamas individualus administracinis aktas turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Pagal VAĮ 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009). Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, t. y. administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, be išankstinio nusistatymo, atitikti tikrovę. Be to, institucijos turi laikytis teisėtumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010). Kartu paminėtina, jog net ir nesant įstatymuose nustatyto aiškaus teisinio reguliavimo, institucijos (savo įgaliojimų ribose) privalo veikti taip, kaip pirmiausia naudinga asmeniui.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas tenkintinas ir naikintinas Statybos inspekcijos ginčijamas raštas, kadangi neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-05-18 skundą, tinkamai išanalizuoti dokumentus bei realią faktinę padėtį vietoje.

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 22,50 Eur žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos – 22,50 Eur priteistinos pareiškėjui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p. 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-01-29 raštą Nr. 7.9)-2D-1355 ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-05-18 skundą.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.