- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 2-7593-777/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05794-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Danės būstas“
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo atstovams M. Š., A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Danės būstas“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5661,10 Lt žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-09 adresu Tiltų g. 24, Klaipėda, nuo stogo nukritęs sniegas su ledo gabalais apgadino UAB „Litmaris“ valdomą automobilį Škoda Octavia, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini). Tiltų g. 24, esantis pastatas yra administruojamas UAB „Danės būstas“. Automobilis apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, kuris atlyginęs padarytą žalą išmokėjo 5661,10 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį. Žalą padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šiuo atveju tai yra atsakovas. Atsakovas nesilaikė pareigos užtikrinti tokio pastato eksploatavimo būdo, kad jis nekeltų žalos, ko pasekoje buvo apgadintas turtas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra paskirta gyvenamojo namo, adresu Tiltų g. 24, Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Įvertinus ieškovės ieškinį bei kartu su juo pateiktus dokumentus kyla abejonės, ar ieškovė apskritai turi reikalavimo teisę, kadangi nepateikta draudimo sutartis iš ko būtų galima spręsti, ar ieškovei yra perėjusi reikalavimo teisė, pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas nėra patvirtintas nei ieškovės atstovo parašu, nei draudėjo UAB „Litmaris“ atstovo parašu bei įmonės spaudu, todėl kyla abejonės, ar toks draudimo liudijimas yra apskritai išduotas ir galiojantis. Minėtame draudimo liudijime nurodoma sutarties sudarymo data yra 2011-11-08, o jos pasibaigimo data nurodoma 2011-11-26, nors ieškovė nurodo, kad automobiliui žala buvo padaryta 2011-01-10. Nėra aišku, ar toks draudimo liudijimas yra užregistruotas draudimo liudijimų (polisų) apskaitos ir registracijos žurnale. Nėra aišku, ar ieškovė sumokėjo draudėjui jo patirtą žalą, kadangi ieškovės pateiktos mokėjimo nurodymų kopijos nėra patvirtintos kredito įstaigos įgaliotų atstovų ir be šio patvirtinimo negali būti laikoma, jog ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjui. Ieškovės nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė pateikė UAB „Toro servisas“ 2011-02-01 sudarytą automobilio remonto sąmatą Nr.08, tačiau nepagrindė sąmatoje esančių darbų būtinumo, dalis sąmatoje esančių pozicijų yra visiškai nesusijusios su ant automobilio nukritusio sniego galimai padarytos žalos atstatymu. Ieškovė taip pat neįvertino žalą patyrusio automobilio detalių nusidėvėjimo koeficiento, į bylą nėra pateiktos apgadinto automobilio nuotraukos, iš kurių būtų galima spręsti, ar automobilis buvo ir kur buvo apgadintas, koks jo apgadinimo laipsnis. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai kokius neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko atsakovė, tik nurodė, kad atsakovė nesilaikė pareigos tokį pastato eksploatavimo būdą, kad jis nekeltų žalos. Atsakovė su tuo nesutinka. Patys pastato bendrojo naudojimo objektai, jų būklė, kurių priežiūra rūpinasi atsakovė, žalos nesukėlė, atsakovė tinkamai įvykdė visų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Būtent apgadinto automobilio savininko neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, kadangi apgadintas automobilis negalėjo būti pastatytas prie Tiltų g. 24, Klaipėdoje, daugiabučio gyvenamojo namo, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, taigi nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, priežastinio ryšio tarp tokių veiksmų ir atsiradusios žalos nėra. Žalą patyrusio automobilio valdytojo veiksmai ir lėmė žalos atsiradimą. Nei vienas Tiltų g. 24, Klaipėda namo bendraturtis, kuris valdomą automobilį laikė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, nėra patyręs žalos, atsiradusios dėl netinkamo bendrojo naudojimo objektų būklės.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „DK PZU Lietuva“ pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi nėra jokių įrodymų dėl minėtos įmonės netinkamų įsipareigojimų/pareigų nevykdymo/netinkamo vykdymo, kas galimai sąlygojo žalos/dalies žalos atsiradimą. Ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikta 2011-01-12 ikiteisminio tyrimo pažyma vertintina kritiškai, kadangi ji surašyta remiantis transporto priemonės valdytojo pareiškimu, tačiau nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų nuvykę į nurodomą įvykio vietą bei įsitikinę tiek minėto įvykio buvimu, tiek jo priežastimi, tiek tuo, ar minėta transporto priemonė stovėjo leistinoje vietoje. Yra duomenų, kad minėtos žalos/įvykio atsiradimą (jei jis bus įrodytas) lėmė paties transporto priemonės valdytojo/savininko neteisėti veiksmai, t.y. transporto priemonės laikymas neleistinoje /remiantis KET reikalavimais draudžiamoje vietoje bei būtent šie veiksmai buvo tiesioginiams priežastiniame ryšyje su minėtos žalos atsiradimu. Iš esmės ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės/visų jos sąlygų ir pareigos atlyginti žalą, tačiau minėto transporto priemonės valdytojo veiksmai taip pat būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti. Ieškovas remiasi UAB „Toras“ sudaryta remonto darbų sąmata, tačiau nepateikia nei atliktų darbų akto, nei sąskaitos, už kiek minėti remonto darbai iš tikrųjų buvo atlikti. Ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos bei jos dydžio. Įvertinus ieškovo pateiktą remonto darbų sąmatą, akivaizdu, jog minėto transporto priemonės detalėms nepagrįstai nebuvo taikytas transporto priemonės fizinis nusidėvėjimas. Paaiškino, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta atsakovo veiklos bei produkto civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje nustatyta 3000 Lt besąlyginė išskaita. Remiantis nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis bei dokumentais konstatuotina, kad nagrinėjamas reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su atsakovu sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės bei visų jos sąlygų. Atsakovas apie ieškinyje nurodomą 2011-01-09 įvykį draudikui nepranešė generalinėje sutartyje numatytu pranešimo terminu, ieškovo reikalavimas taip pat nebuvo pateiktas draudimo sutarties galiojimo metu ar 1 metų laikotarpyje po jos pasibaigimo. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad dėl minėto įvykio kyla atsakovo civilinė atsakomybė, minėtas įvykis nebūtų laikomas draudžiamuoju ir draudikui nekiltų pareiga mokėti draudimo įmoką bei minėtas teismo sprendimas neturėtų įtakos draudiko teisėms ir pareigoms.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nukritęs nuo namo stogo sniegas apgadino automobilio stogą. Ieškovas buvo transporto priemonės draudikas ir padarytą žalą atlygino. Buvo surašytas techninės apžiūros aktas, jame nurodyti sugadinimai, sugadinimus nustatė atestuotas specialistas. Buvo sudaryta lokalinė remonto sąmata, žalos suma 5661,10 Lt. Sąmatos 4 lapo grafoje yra pritaikyta nuolaida 10 procentų, tai atitinka automobilio nusidėvėjimą. Atsakovas turi pareigą tinkamai administruoti namą, valyti sniegą nuo stogo, o kadangi atsakovas šios savo pareigos tinkamai nevykdė, jis privalo atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai prašė ieškinį atmesti, kadangi ieškovas nenurodė atsakomybės sąlygų. Be to, neaišku kaip skaičiuotas nusidėvėjimo koeficientas, nuolaidos koeficientas, nepaaiškinta nusidėvėjimo skaičiavimo formulė. Nei vienas teisės aktas 2012 m. nenumatė administratoriaus pareigos valyti sniegą. Kyla klausimas, ar pats žalą patyręs asmuo neprisiėmė rizikos statydamas mašiną toje vietoje. Jei vis dėl to teismas nuspręs priteisti žąlą iš atsakovo, prašė žalos dydį sumažinti.
Trečiojo asmens UAB „DK PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jo atstovu bei vadovautis jų 2013-07-10 pateiktais paaiškinimais. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis stovėjo centre Tiltų g., kur gyvena jų vadovas. Jam direktorius pranešė, kad buvo nuošliauža nuo stogo ir ji atsitrenkė į automobilį. Buvo sugadinta galinė dalis, išdaužtas langas. Automobilis stovėjo prie įvažiavimo, turėjo stovėti už užtvaro. Įvažiavus už kampo yra stovėjimo aikštelė. Ji pats nematė, kur stovėjo automobilis, bet žino tai iš akcininko, kuris tą automobilį ir pastatė. Ten stovėti galima, yra sužymėtos stovėjimo vietos. Draudimas darė visas nuotraukas, remontavo „Škoda“ centre ir draudimas išmokėjo žalą. Jie sumokėjo už remontą, o draudimas atlygino tą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. sausio 9 d., Klaipėdoje, Tiltų g. 24, nuo pastato stogo nukritęs sniegas su ledo gabalais apgadino UAB „Litmaris“ valdomą automobilį Škoda Octavia, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustą AB „Lietuvos draudimas“. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimą buvo išmokėta 5661,10 Lt draudimo išmoka.
Dėl žalos atlyginimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 26 d. ieškovas ir draudėjas UAB „Litmaris“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Škoda Octavia, valst. Nr.(duomenys neskelbtini). Nors atsakovas atsiliepime kėlė klausimą dėl draudimo sutarties galiojimo, nes draudimo liudijime sutarties sudarymo data nurodyta 2011-11-08, tačiau ieškovas pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad draudimo sutartis galioja nuo 2010-11-27 iki 2011-11-26 ir sutarties galiojimo metu draudimo sutarties sąlygos buvo daug kartų keičiamos ir teismui pateikė kompiuterinės sistemos išspausdintą dokumentą, kuriame matosi paskutinė sutarties versija. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad sugadinta transporto priemonė buvo neapdrausta, kadangi byloje yra pateiktas Transporto priemonių draudimo liudijimas (1 tomas, b.l. 108) bei transporto priemonių aprašas (1 tomas, b.l. 6), iš kurio matyti, kad automobilio Škoda Octavia draudimo apsaugos įsigaliojimo data 2010-11-27.
Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo nukritęs sniegas.
Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 str.). Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 11.3. p. numatytas vienas iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m. atstumu. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus.
Minėtas administratoriaus veiklos reglamentavimas patvirtina, kad atsakovo atsikirtimas, kad teisės aktuose nėra nustatyta atsakovo pareiga valyti nuo stogo sniegą, nepagrįstas, nes šią funkciją apima pagrindinis administratoriaus uždavinys – tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus (tame tarpe ir stogą) bei namui priskirtą žemės sklypą. Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (LR CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.
Byloje konstatuota, kad įvykio metu atsakovas buvo namo, esančio Tiltų g. 24, administratorius, teikiantis daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis būtų pavedęs atlikti kitam asmeniui, todėl atsakovui nepašalinus sniego nuo stogo, nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, jis atsako už atsiradusią žalą dėl nuo namo stogo nukritusio apledėjusio sniego. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovas byloje neįrodė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, kad automobilis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje. Atsakovo veiksmai (neveikimas) liudija, kad jis, būdamas atsakingas už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad asmens, pastačiusio automobilį, veiksmai, pasistatant automobilį gyvenamojo namo, kieme, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė.
Atsakovas, aukščiau nurodytiems teiginiams pagrįsti, pateikė teismui UAB „Danės būstas“ statinio ir jo teritorijos apžiūros aktą, padarytą praėjus daugiau nei 17 mėnesių nuo įvykio, kurio išvadose konstatuota, kad įvertinus pastato tipą, aplink jį esančią teritoriją, darytina išvada, kad automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti apgadintas nuo pastato Tiltų g. 24, Klaipėda, stogo nukritus sniegui arba automobilis buvo apgadintas dėl to, kad automobilio vairuotojas nesilaikė įspėjamųjų ženklų, užtvarų, arba pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles. Teismas šį pateiktą atsakovo įrodymą vertina kartu su kita bylos medžiaga ir mano, kad pateiktas įrodymas nešalina atsakovo atsakomybės. Byloje nėra duomenų, kad asmuo būtų nubaustas administracine tvarka už automobilio stovėjimo taisyklių pažeidimą, kitų, t.y. oficialių, įrodymų byloje, jog automobilį statyti prie namo Tiltų g. 24 buvo negalima ar uždrausta, byloje nėra.
Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimą buvo išmokėta 5661,10 Lt draudimo išmoka. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „Toro servisas“ pateikta remonto darbų sąmata. Draudimo išmokos dydį taip pat patvirtina byloje pateiktas Transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodyti visi sugadinimai, kuriuos nustatė atestuotas specialistas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti draudimo išmokos dydžio teisingumu. Kaip matyti iš užfiksuotų transporto priemonės sugadinimų fotonuotraukose ir remonto sąmatos, atlikti darbai, už kuriuos buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka, iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti darbai buvo nesusiję su įvykio metu padarytais apgadinimais. Byloje pateiktoje remonto sąmatoje nurodyta, kad medžiagų koeficientas 90 proc., t.y. pritaikyta 10 procentų nuolaida, kuri atitinka automobilio nusidėvėjimą. Atsakovas teigia, kad išmokėtos žalos dydis yra per didelis ir turi būti mažinimas, o kai kurie atlikti darbai nėra susiję su įvykio metu padaryta žala, tačiau savo teiginių neįrodė leistinomis priemonėmis, nepateikė teismui jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo paskaičiavimo ar alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo (CPK 12 str., 178 str.).
Atsakovas teigia, kad techninės apžiūros akte nurodytas automobilio numeris ne tas ir mano, kad gal tai visai kitas automobilis buvo tvarkomas. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje pateiktas automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo kopija (b.l. 146), iš kurio matyti, kad visi automobilio techniniai duomenys sutampa, todėl konstatuojama, kad buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri nešalina atsakovo atsakomybės.
Tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tarp tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių neveikimu, ir ieškovui padarytos žalos yra netiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jam nuosavybės teise priklausančio turto priežiūra, nesiėmimu jokių veiksmų bei priemonių, būtinų bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinti, buvimą, t. y. laiku nenuvalė sniego nuo namo stogo ir dėl tokio atsakovo neveikimo kilo žala, t. y. buvo apgadintas ieškovo apdraustas automobilis. Šiuo atveju sniego ir ledo gabalų nuo stogo kritimą pripažinti nenugalima jėga, teismo nuomone, nėra pagrindo, nes tinkamai ir laiku neatlikus stogo valymo darbų, atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti galimas kilusias pasekmes ir jo atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta (CK 6.212 str., 6.253 str.). Tokiu būdu ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į atsakingą asmenį – atsakovą. Atsakovas neįrodė ir nepateikė atsikirtimų, jog savo pareigas vykdė tinkamai.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti – atsakovas, būdamas pastato, esančio Tiltų g. 24, Klaipėdoje, administratoriumi, turėjo pareigą prižiūrėti ir laiku nuvalyti ant pastato stogo susikupusį sniegą, kad nebūtų padaryta žalos tretiesiems asmenims, tačiau šių pareigų nevykdė arba vykdė jas netinkamai (Vilniaus apygardos teismo 2012-04-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-1269-781/2012; Kauno apygardos teismo 2013-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-918-259/2013). Dėl tokio atsakovo neveikimo trečiajam asmeniui buvo padaryta žala, t.y. apgadinta transporto priemonė Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos nustatytas priežastinis ryšys. Konstatuotina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes per nustatytą terminą ieškovui neatlygino padarytos žalos (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir ieškovui iš atsakovo priteistinas 5661,10 Lt žalos atlyginimas. Teismas pažymi, kad iš atsakovo priteisiamas žalos dalis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes yra visos būtinosios sąlygos dalinei civilinei atsakomybei kilti. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį.
Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovui netesybas –procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.). Iš atsakovo priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas turėjo 639 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 169 Lt žyminis mokestis ir 470 Lt už advokato teisinę pagalbą.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą, šalis raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovo atstovas, prašydamas priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą, pateikė teismui dvi sąskaitas 470 Lt sumai (2 tomas, b.l. 12-13), tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad šios sąskaitos būtų apmokėtos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigė, kad šios sąskaitos yra pateiktos ieškovui apmokėti, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos įrodymų dėl jų apmokėjimo nebuvo pateikta. Teismas konstatuoja, CPK 93 str. normoje vartojama sąvoka išlaidos turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į kitas CPK nuostatas, kurios taikytinos paskirstant teismo išlaidas ir papildomas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, t.y. teismo yra paskirstomos tik „turėtos išlaidos”, t.y. faktiškai turėtos, o ne būsimosios išlaidos. Todėl darytina išvada, kad teismas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį gali priteisti šaliai tik jos faktiškai turėtas išlaidas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, išlaidos už advokato teisinę pagalbą iš atsakovo nepriteisiamos. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 169 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 5661,10 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt vieną litą 10 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5661,10 Lt sumos nuo 2013-05-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 169 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio iš atsakovo UAB „Danės būstas“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.