- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-25
- Bylos Nr.
- 2A-1269-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18231-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- UAB ,,Naujamiesčio būstas“
- Ieškovas
- „If P&C Insurance AS“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Naujamiesčio būstas“ ir prašė priteisti iš atsakovo jo naudai 2 442, 49 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 1 d. ieškovas ir draudėjas UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Subaru Forester, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 23 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme stovėjęs apdraustasis automobilis buvo apgadintas nuo šio namo stogo krentančio sniego bei ledo gabalų. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimą buvo išmokėta 2 442, 49 Lt draudimo išmoka. Namo administratorius yra atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“, kuris ir privalėjo atlikti ledo ir sniego šalinimą nuo namo stogo. Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių, jog būtų užkirstas kelias žalai atsirasti, todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į atsakingą asmenį – atsakovą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas. Nėra duomenų, kad automobilis buvo apgadintas ledo varvekliams ar sniegui nukritus nuo stogo, o ne dėl kitų priežasčių, ir kad būtent buvo apgadintas namo Gedimino pr. 46a, Vilniuje, kieme. Nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip namo administratoriaus, pareigas. Ieškovas nenurodė, koks ryšys yra tarp atsakovo veiklos ir automobiliui padarytos žalos. Ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė atsakovo kaltė. Atsakovas nėra nei namo savininkas, nei valdytojas, jis tik administruoja namo bendrojo naudojimo objektus. Atsakovas negalėtų išvengti ar kokiais nors būdais sustabdyti sniego ir ledo susidarymo ant namo stogo. Taip pat nurodė, kad UAB „Asistavimo centras“ sudaryta lokalinė sąmata yra sudaryta dėl didesnio kiekio darbų nei buvo užfiksuota ieškovo sudarytoje įvykio byloje. Ieškovas už sugadinto automobilio remontą sumokėjo daugiau nei buvo būtina.
Dublike ieškovas nurodė, kad yra nubraižyta detali įvykio schema, yra Ž. C. prašymas atlyginti žalą, jos paaiškinimas. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose yra numatyta namo administratoriaus pareiga - šiukšlių ir kitų daiktų valymas nuo stogo, ledo varveklių šalinimas nuo karnizų ir kt. Kadangi Ž. C. ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, iš kurių galima būtų kildinti sutartinę atsakovo atsakomybę, draudikui perėjusi reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Nurodė, kad žala atsirado ne dėl krintančio sniego, o dėl namo stogo nepriežiūros. Remonto sąmatos grafoje „Darbai“ nurodyti ne minimų automobilio dalių remontas, o jų nuėmimas ir uždėjimas, kuris buvo būtinas siekiant suremontuoti įvykio metu apgadintas automobilio dalis.
Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų ir įrodymų, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų nevykdęs pareigų. Apie įvykį nėra pranešta policijai, įvykio aplinkybės nėra užfiksuotos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Kaltė taip pat neįrodyta. Ž. C. nesiėmė jokių veiksmų, kad žalos būtų išvengta, nors žinojo, kad gresia pavojus jos turtui. Nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veikimo ar neveikimo ir padarytos žalos atsiradimo.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ 2 442, 49 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 2 442, 49 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73 Lt žyminio mokesčio, 1 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, naudai. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 1 d. ieškovas ir draudėjas UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Subaru Forester, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 23 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme stovėjęs apdraustasis automobilis buvo apgadintas nuo šio namo stogo krentančio sniego bei ledo gabalų. Tai patvirtina rašytinis paaiškinimas dėl įvykio (b. l. 6), kurį surašė automobilio valdytoja Ž. C. bei pasirašė I. B. ir O. T.. 2010 m. vasario 24 d. įvykis buvo registruotas ieškovo (b. l. 8). Be to, įvykio aplinkybes ir vietą patvirtina prašymas atlyginti žalą dėl įvykio (b. l. 33). Taip pat teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos patvirtino, kad įvykis įvyko būtent namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme ir rašytiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti, kad ieškovo apdraustas automobilis buvo apgadintas prašyme atlyginti žalą dėl įvykio (b. l. 33) nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytoje vietoje. Tokiu būdu atsakovo argumentus dėl įvykio vietos bei aplinkybių teismas atmetė.
Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimą buvo išmokėta 2 442, 49 Lt draudimo išmoka (b. l. 8 - 11). Draudimo išmoka buvo apskaičiuota vadovaujantis UAB „Asistavimo centras“ pateikta remonto sąmata (b. l. 31 - 32). Draudimo išmoką patvirtinto ieškovo ekspertas R. V. (b. l. 8), kuris turi turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą (b. l. 56), todėl teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti dėl draudimo išmokos dydžio teisingumo. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas teigia, jog draudimo išmoka yra per didelė ir darbai nėra susiję su įvykio metu padaryta žala, tačiau savo teiginių neįrodė leistinomis priemonėmis (CPK 12 str., 178 str.). Kaip matyti iš užfiksuotų transporto priemonės sugadinimų (b. l. 8) ir remonto sąmatos (b. l. 31 - 32), atlikti darbai, už kuriuos buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka, iš esmės sutampa su nurodytais apgadinimais ir nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti darbai buvo nesusiję su įvykio metu padarytais apgadinimais.
Namo, nuo kurio stogo nukritę sniego bei ledo gabalai apgadino ieškovo apdraustą transporto priemonę, administratorius yra atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 30 - 41). Atsakovas kaip namo administratorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 7.2 p. pagrindu privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) – namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą. Minėtų nuostatų priede Nr. 2 yra detalizuoti darbai, kuriuos atlikti yra administratoriaus pareiga – tarpe kitų darbų ir šiukšlių ir kitų daiktų valymas nuo stogo, ledo varveklių šalinimas nuo karnizų ir pan. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas šiuo atveju netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių, jog būtų užkirstas kelias žalai atsirasti, t. y. laiku nenuvalė sniego nuo namo stogo. Todėl atsakovo kalti veiksmai pasireiškia nerūpestingumu, nes atsakovas kaip namo administratorius nebuvo pakankami atidus ir rūpestingas, netinkamai vykdė savo pareigas. Dėl tokio atsakovo neveikimo kilo žala, t. y. buvo apgadintas ieškovo apdraustas automobilis. Šiuo atveju sniego ir ledo gabalų nuo stogo kritimą pripažinti nenugalima jėga, teismo nuomone, nėra pagrindo, nes tinkamai ir laiku neatlikus stogo valymo darbų, atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti galimas kilusias pasekmes ir jo atsakomybę šalinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta (CK 6.212 str., 6.253 str.). Tokiu būdu ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo regreso teisę į atsakingą asmenį – atsakovą. Atsakovas neįrodė ir nepateikė atsikirtimų, jog savo pareigas vykdė tinkamai.
Ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovo draudiką UADB „Seesam Lietuva“, tačiau, kadangi pagal draudimo sąlygas draudiminiam įvykiui yra nustatyta 3 000 Lt franšizė, atsakyti turi pats atsakovas (b. l. 34 - 35). Ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau šis žalą atlyginti atsisakė (b. l. 36 -38).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Naujamiesčio būstas“ skundžia šį teismo sprendimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip neįrodytą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Stogo valymo darbai atliekami atsižvelgiant į klimato sąlygas, poreikį bei galimybes. Įvykio metu 2010 m. vasario 23 d., oro temperatūra buvo nepastovi, todėl būtent staigi temperatūros kaita galėjo lemti varveklių susidarymą. Apeliantas nurodo, kad negali vienu metu nuvalyti visų administruojamų daugiabučių namų stogų, bei negali numatyti nepalankių oro sąlygų bei prisiimti atsakomybės už jas. Šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti būtiną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus. Ieškovas neįrodė ne tik įvykio aplinkybių, bet ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Teisme apklaustos liudytojos nurodė, kad jos nematė, jog sniegas krito būtent nuo to namo stogo, taip pat jos nematė ir automobilio apgadinimų.
Taip pat apeliantas nurodo, kad ieškovo atlikta automobilio remonto darbų sąmata viršija realią tokių darbų vertę. Ieškovas pateikė tik savo nuomonę dėl žymėjimo remonto darbų sąmatoje, kuri nėra detalizuota specialisto paaiškinimu, o ir pačioje remonto sąmatoje nepateikti sutrumpinimų paaiškinimai. Taip pat žalos skaičiavimo išvadoje nėra įvertintas automobilio nusidėvėjimas, jo būklė iki įvykio.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino transporto priemonės vairuotojos didelio neatsargumo, kuris yra susijęs su žalos dydžiu šioje civilinėje byloje. Iš byloje esančių įrodymų apeliantas sprendžia, kad automobilio vairuotoja prisiėmė riziką dėl žalos atsiradimo, nes nebuvo atidi ir rūpestinga tiek, kiek buvo būtina pagal susiklosčiusias aplinkybes, kadangi nesiėmė jokių veiksmų, kad žalos būtų išvengta, nors žinojo, kad tokia žala gali atsirasti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, prašo priteisti visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas ieškinio bei teismo posėdžių metu išsakytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. ieškovas ir draudėjas UAB „Swedbank lizingas“ sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Subaru Forester, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 23 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme stovėjęs apdraustas automobilis buvo apgadintas nuo šio namo stogo krentančio sniego bei ledo gabalų. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, už automobilio apgadinimą buvo išmokėta 2 442, 49 Lt draudimo išmoka.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė dėl atsakovo neveikimo nukritęs sniegas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 įsakymu patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ (toliau – nuostatų) 4 p. įtvirtintas pagrindinis administratoriaus uždavinys - įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pagal Vilniaus miesto tarybos 2005 m. sausio 19 sprendimu Nr. 1-655 patvirtintų ir 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 1-332 pakeistų Tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – taisyklės) 5.5. p. atsakovas, būdamas daugiabučio namo administratoriumi, privalo šalinti ledą nuo gyvenamųjų namų ir kitų pastatų stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų. Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347, 11.3. p. numatytas vienas iš statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių – prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m. atstumu. Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, 5.1.4.p. numatyta techninio prižiūrėtojo prievolė išlaikyti gyvenamųjų namų, jo dalių savybes, atitinkančias statinio saugaus naudojimo reikalavimus.
Minėtas administratoriaus veiklos reglamentavimas patvirtina, kad atsakovo atsikirtimas, jog nuostatuose ar taisyklėse nėra numatytas stogo valymo periodiškumas, nepagrįstas, nes šią funkciją apima pagrindinis administratoriaus uždavinys – tinkamai prižiūrėti pastato bendro naudojimo objektus (tame tarpe ir stogą) bei namui priskirtą žemės sklypą. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad įvykio vietoje matė nukritusius ledo gabalus, varveklius ant nukentėjusiosios automobilio. Taigi, net ir siaurinamai aiškinant administratoriaus funkcijas, atsakovas būtų atsakingas už atsiradusią žalą, jam neįvykdžius Nuostatų priede 1.14.13 p. nurodytų darbų.
Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (LR CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).
Byloje konstatuota, kad įvykio metu atsakovas buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, teikiantis daugiabučio namo gyventojams atlygintines paslaugas. Atsakovui nepateikus duomenų apie tai, kad namo priežiūrą jis būtų pavedęs atlikti kitam asmeniui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovui nepašalinus sniego nuo stogo, nesiimant jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas saugus naudojimasis statiniu ir kiemu, jis atsako už atsiradusią žalą dėl nuo namo stogo nukritusio apledėjusio sniego. Aplinkybių, nurodytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, atsakovas byloje neįrodė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, kad nukentėjusioji automobilį buvo pastačiusi draudžiamoje vietoje. Atsakovo veiksmai (neveikimas) liudija, kad jis, būdamas atsakingas už daugiabučio namo priežiūrą, nemanė, jog situacija buvo pavojinga, nesiėmė jokių prevencinių priemonių daugiabučio namo gyventojų (turto) saugumui užtikrinti. Įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio stovėjimo vieta buvo akivaizdžiai pavojinga, atsakovas nepateikė. Dėl to darytina išvada, kad nukentėjusiosios veiksmai, pasistatant automobilį gyvenamojo namo, kieme, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti pripažinti rizikos prisiėmimu, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė.
Byloje esantis paaiškinimas dėl įvykio, žalos skaičiavimo išvada, prašymas atlyginti žalą dėl įvykio, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtina, kad aukščiau nurodyti transporto priemonės sugadinimai yra 2010-02-23 įvykusio įvykio pasekmė, žalos dydis sudaro 2 442 ,49 Lt. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo paskaičiavimo, nepateikė alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo priteista suma.
Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 str. reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, būtent šiomis įstatymų nuostatomis ir vadovavosi.
Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nepateikė įrodymų apie turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.