Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai nepilnametei E. V., jos atstovui pagal įstatymą ir civiliniam atsakovui (tėvui ) S. V. bei gynėjai advokatei Danutai Cytovič,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje nepilnametė E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkų tautybės, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini) netekėjusi, pradinio išsilavinimo, nesimokanti, nedirbanti, bedarbė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2020 m. spalio 28 d., apie 19.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su A. M. metu tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. M. į krūtinės dešinės pusės sritį, padarydama A. M. durtinę-pjautinę krūtinės dešinės pusės (ties IV-u tarpšonkauliu, ties spenelio linija) žaizdą su kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą (t.2, b.l. 88, 101, 134, 145).

Kaltinamoji nepilnametė E. V. (toliau-kaltinamoji) teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 28 d. kartu su A. M. gėrė alkoholį pas V. B., pastarojo bute Vilniaus rajone, Vaidotų kaime. Bute buvo ir kartu girtavo ji, A. M., V. B., A. R.. Kažkokiu momentu tarp jos ir A. M. įvyko konfliktas dėl pavydo. Ji pradėjo pavydėti, jiedu susibarė, pradėjo stumdytis. A. M. ją pastūmė ir ji paėmė peilį. Norėjo jį pagąsdinti, bet išėjo taip, kad ji, to nenorėdama, vieną kartą dūrė peiliu A. M. į dešinę krūtinės pusę. A. M. pradėjo kraujuoti ir V. B. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pirmiausia atvažiavo policijos pareigūnai, po jų - greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. A. M. buvo išvežtas į ligoninę. Policijos pareigūnai pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Paskui policijos pareigūnai ją ir A. R. išvežė į policijos komisariatą, kur kitą dieną ji buvo apklausta, po to paleista namo. Ji labai blogai atsimena įvykio dieną ir labai gailisi dėl to, ką padarė. Teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo ir jis priėmė jos atsiprašymą (t. 2, b.l. 89-90, 102-104, 172-176).

Kaltinamosios atstovas pagal įstatymą tėvas S. V. teismo posėdyje pareiškė, kad sutinka su civiliniu ieškiniu ir įsipareigoja Vilniaus teritoriniai ligonių kasai atlyginti žalą per 5 mėnesius (t. 2, b.l. 172-176).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Be kaltinamosios nepilnametės E. V. prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2020 m. spalio 28 d., apie 14 val., jis kartu su savo drauge E. V. (su ja draugauja apie penkis mėnesius, žino, kad ji nepilnametė) užėjo pas jo kaimyną B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis ir E. V. buvo blaivūs, V. B. taip pat buvo blaivus. Su savimi atsinešė porą plastikinių butelių 1 litro talpos „Švogerių“ alaus, 6 laipsnių stiprumo. Jie trise išgėrė visą alų. Maždaug po valandos jie trise nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur nusipirko dar vieną litrą degtinės „Maskovskaja“ ir keturis plastikinius butelius po 1 litrą alaus „Švogerių“, 6 laipsnių stiprumo. Trise sugrįžo atgal pas V. B. į butą. Pradėjo visi gerti virtuvėje. Maždaug po 15 minučių V. B. paskambino šio kaimynė A. R.. V. B. pasiūlė jai užeiti. Greitai atėjo A. R., kuri irgi prisijungė prie išgertuvių. Visi sėdėjo virtuvėje prie stalo, kalbėjo, vartojo alkoholį. Kai liko apie pusę butelio degtinės (tai buvo maždaug apie 17 val.), jis vienas nuėjo į parduotuvę kaime nupirkti degtinės, o likę trys sugėrovai pasiliko bute. Jis nupirko dar vieną 1 litro talpos butelį degtinės „Geroji“ ir sugrįžo į butą. Keturiese toliau gėrė degtinę su alumi beveik be užkandos. Apie 19.50 val. V. B. atsistojo ir kažkur išėjo iš virtuvės. A. R. ir E. V. sėdėjo prieš tai nurodytose vietose. Jokio konflikto tarp jų nebuvo, visi ramiai kalbėjo. Jis užsinorėjo užkąsti, todėl atsistojo, priėjo prie šaldytuvo, tuo metu apie kažką kalbėdamas su E. V.. Pastaroji sėdėdama įpylė į stiklinę alaus ir padavė jam. Jis paėmė stiklinę su alumi ir ją pastatė ant spintelės šalia šaldytuvo. Pamatė, kad šalia šaldytuvo ant spintelės guli peilis juodos spalvos rankena. Jis paėmė šį peilį į dešinę ranką, nes ketino peiliu iš karto šaldytuve pjaustyti maistą. Dešinėje rankoje laikė peilį ir ta pačia dešine ranka atidarė šaldytuvą, t. y. dešine ranka patraukė į save šaldytuvo dureles. Laikė peilį aštriu galu į save. Atsisuko ir pasakė E. V., kad šaldytuve nieko nėra užkąsti. Jis norėjo uždaryti šaldytuvo dureles ir greitai atsisuko atgal į šaldytuvo pusę, o tuo momentu peilis, kurį laikė rankoje, įlindo jam į krūtinę, nes šaldytuvo durelės jau pačios užsidarė. Jis nepajuto jokio skausmo, nesuprato kas įvyko, tik pamatė, kad jam pro džemperį iš viršaus arti kaklo fontanu pradėjo bėgti kraujas. Jis greitai iš krūtinės dešinės pusės ištraukė įsmigusį peilį. Prie jo priėjo E. V. ir paklausė, ar jis išgėrė alų. Tada ji pamatė kraują ir pradėjo šaukti. Tuo metu į virtuvę grįžo V. B. ir paklausė, kas atsitiko. Jis (A. M.) nematė, kur buvo A. R. tuo metu, kai jis susižalojo. Tik pamena, kad po to, kai E. V. pradėjo rėkti, A. R. iš kažkur atėjo. V. B. su A. R. pradėjo šaukti ant E. V., kad pastaroji sužalojo A. M.. E. V. rėkė, buvo šoko būsenoje. Jis paprašė A. R. nuraminti E. V.. Po to V. B. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, jam susiūta žaizda krūtinėje. E. V. neprašė jo duoti jai naudingų parodymų. Jis savęs nukentėjusiuoju nelaiko, kadangi peiliu susižalojo pats, būdamas girtas, blaivus nebūtų susižalojęs. E. V. jo peiliu tikrai nesužalojo, jis jai jokių pretenzijų neturi. Jis ligoninėje gydytojams nesakė, kad pargriuvo virtuvėje ir taip įsidūriau peiliu į krūtinę. Nežino, kodėl taip parašyta medicinos dokumentuose (t. 1, b.l. 48-50).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2020 m. spalio 28 d. 19.49 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas ir nurodė, kad ,,vyras sužeidė save peiliu į petį, kraujuoja". Pranešimas gautas iš telefono numerio, kuris nurodytas kaip kontaktinis liudytojo V. B. asmens duomenų pažymoje (t. 1, b.l. 6-9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje matoma girtavimo požymių. Ant virtuvinės spintelės, prie pat šaldytuvo, guli peilis tamsios spalvos rankena, ant peilio geležtės matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Prie šaldytuvo, prie pat lango, stovi kėdė. Prie virtuvinės spintelės stovi nedidelė žema kėdutė. Priešais sieną, kur stovi šaldytuvas, stovi stalas. Stalui iš kairės pusės stovi minkštas krėslas, stalui iš dešinės pusės prie sienos stovi minkštas suolas. Virš minkšto suolo ant sienos matomos užtiškusios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Viduryje virtuvės, ant grindų, matomos gausios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Prie pat minkšto suolo, ant raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, guli skudurai. Šalia skudurų ant grindų guli juodos spalvos vyriškas džemperis su gobtuvu ir užrašu „Cromns", po džemperiu guli juodos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis su užrašu ,,Sindikatas". Marškinėliai šlapi, jų dešinėje pusėje krūtinės srityje matomo durtinė – pjautinė kiaurymė ( t. 1, b. l. 23-40).

Apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų Body kamera Nr. 8003 2020-10-28, nuo 19.57 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini):

8.1. vaizdo įraše pavadinimu 2020_1028_195747_006(01) užfiksuota, kaip A. M. policijos pareigūnams nurodo, jog, pjaustydamas svogūnus, peiliu netyčia įsidūrė sau į krūtinę. A. R. teigia, kad įvykio metu jos bute nebuvo, ji ką tik atėjo, nes jai paskambino ir paprašė pagalbos;

8.2. vaizdo įraše pavadinimu 2020_1028_200247_007(01) užfiksuota, kaip A. M. policijos pareigūnams teigia, kad įvykio metu jis bute buvo tik dviese su V. B.. Į policijos pareigūno klausimą, kas dar buvo bute, V. B. atsako: "Po to pašnekėsim". Girdimas telefonu rusų kalba kalbančios A. R. balsas: "Mama, Sanią papjovė, turi bintą?". Policijos pareigūnas su V. B. iš virtuvės nueina į kambarį ir klausia V. B., kas papjovė A. M.. Po to policijos pareigūnas atidaro kambaryje esančios spintos stumdomas duris; spintos viduje at grindų sėdi mergina, kuri policijos pareigūnui prisistato kaip E. V.. Merginai uždedami antrankiai, ji pradeda verkti, yra pasodinama ant lovos;

8.3. vaizdo įraše pavadinimu 2020_1028_200746_008(01) užfiksuota, kaip E. V. į policijos pareigūno klausimą, kaip tai atsitiko, rusų kalba atsako: "Aš jam dūriau". Į policijos pareigūno klausimą, už ką, ar buvo konfliktas, E. V. atsako: "Prisigėrė visi tiesiog, aš irgi girta". E. V. patvirtina, kad įvykio metu A. R. buvo ir viską matė. V. B. teigia, kad tuo metu buvo tualete;

8.4. vaizdo įraše pavadinimu 2020_1028_201245_009(01) užfiksuota, kad A. R. policijos pareigūnams aiškina, jog ji (E. V.) "čia ne prie ko", E. V. miegojo, jis (A. M.) pjovė svogūną;

8.5. vaizdo įraše pavadinimu 2020_1028_20243_011(01) girdima, kaip A. R. teigia, jog jis (A. M.) pjovė svogūną ir nukrito ant peilio;

8.6. vaizdo įrašuose pavadinimais 2020_1028_203740_014(01) ir 2020_1028_204239_015(01) užfiksuota, kaip balkone kalbasi policijos pareigūnas ir V. B.. Pastarasis pasako, kad įvykio metu "visi čia buvo". Į policijos pareigūno klausimą, ar V. B. viską matė, V. B. atsako: "Praktiškai taip". V. B. nurodo, kad konfliktas įvyko praktiškai dėl nieko, pas ją (E. V.) psichozė; A. M. ją (E. V.) labai myli, nenori, kad ji nukentėtų; A. M. buvo smogta; ją (E. V.) reikia išgelbėti, ji tikrai nenorėjo, bet gavosi, kaip gavosi;

8.7. vaizdo įraše pavadinimu 2020_1028_204738_016(01) užfiksuota, kaip E. V. verkdama sako, jog ji dėl visko kalta (t. 1, b.l. 99-105, 108-110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G102/2021(01) nurodyta, kad A. M. 2020 m. spalio 28 d. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ nustatyta durtinė-pjautinė krūtinės dešinės pusės (ties IV- u tarpšonkauliu, ties spenelio linija) žaizda su kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, kuri padaryta duriančiai pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes nustatytas sužalojimas - žaizda yra viena ir joje kartotino traumavimo požymių nekonstatuota. Sužalojimas padarytas neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes, praėjus tik keletui valandų po sužalojimo, dešinėje krūtinplėvės ertmėje nustatytas didelis kiekis (apie 1000 ml) hemoraginio skysčio ir ryškiai sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis kraujyje (Hb-133-93 g/l, eritrocitų sumažėję iki 2,80x 10¹²/l), kas rodo, kad buvo sužalota pasieninė krūtinplėvė, t. y. žaizda buvo kiauryminė, atsivėrusi į krūtinplėvės ertmę (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas). Morfologinių požymių žaizdoje, kurie nurodytų į galimą konkretų sužalojimo įrankį, nekonstatuota. Požymių, kurie nurodytų į A. M. kūno padėtį jo sužalojimų metu, nekonstatuota. A. M. konstatuoto sužalojimo padarymo galimybė tokiu būdu, kokį 2020 m. lapkričio 26 d. apklausos metu nurodė A. M. (pačiam susižalojant rankoje laikomu peiliu užsidarant šaldytuvo durelėms), yra nereali, nes A. M. nurodytoje situacijoje nebuvo galimybės pakankama jėga peilį įsmeigti į krūtinę (t. 1, b.l. 160-161).

Nukentėjusiojo A. M. pateiktame 2020-11-04 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. M. VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninė“ Krūtinės chirurgijos skyriuje gydytas nuo 2020 m. spalio 28 d. Pasak ligonio, vartojo degtinę ir alų, pjaustė maisto produktus, pargriuvo virtuvėje ir savadarbiu peiliu įsidūrė į dešinę krūtinės ląstos pusę (t. 1, b. l. 51-52).

Liudytojas A. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2020-10-28 dirbo kartu su tyrėju A. Ž. ekipaže V-8086. Apie 19.51 val. gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Pagirių sen., Vaidotų k., Statybininkų g. 14-45, apie 40 metų amžiaus vyras save sužalojo peiliu į petį, kraujuoja. Atvykę nurodytu adresu ir priėję prie minėto buto durų, išgirdo viduje esančių žmonių riksmus. Buto durys buvo neužrakintos, jas atidarę, užėjo į vidų. Bute ant grindų buvo daug kraujo, matėsi girtavimo požymių. Buto virtuvėje, pasilenkęs ant kėdės, klūpėjo pusiau nuogas vyras. Kitas vyras, klūpėdamas sužalotam vyrui iš nugaros pusės, laikė ranka prispaudęs rankšluostį prie sužaloto vyro krūtinės. Taip pat virtuvėje stovėjo akivaizdžiai neblaivi moteris, kuri jokių aplinkybių tiksliai paaiškinti negalėjo. Supratęs, kad asmens sužalojimai sunkūs, jis iš karto radijo ryšiu susisiekė su budėtoju ir paprašė, kad paskubintų greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Sužalotas asmuo buvo sąmoningas ir nuolat kartojo, kad susižalojo pats, peiliu pjaustydamas svogūnus. Buvo nustatyta, kad sužalotasis yra A. M., šalia jo buvęs vyras - buto šeimininkas V. B., o neblaivi moteris - A. R.. Sužalotą asmenį greitosios medicinos pagalbos ekipažas Nr. 5604 išvežė į gydymo įstaigą. Išvykus medikams, buto šeimininkui V. B. buvo pasiūlyta nusiraminti, nueiti į kambarį ir detaliai papasakoti visas įvykio aplinkybes. Nuėjus į kambarį, V. B. iš karto papasakojo, kad A. M. peiliu susižalojo ne pats, o jam į krūtinės sritį dėl įvykusio žodinio konflikto virtuvėje dūrė jo mergina, kuri šiuo metu slepiasi sieninėje spintoje. Atidarius sieninės spintos duris, buvo surasta ant grindų sėdinti mergina, kurios rankos bei drabužiai buvo su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Mergina buvo sulaikyta ir iš sieninės spintos pasodinta ant lovos, esančios tame pačiame kambaryje. Nustatyta, kad tai E. V.. Pastaroji nuolat verkė ir teigė, kad labai myli savo vaikiną A. M., kad visa tai įvyko netyčia ir ji nieko blogo nenorėjo. Paprašius V. B. nurodyti įrankį, kuriuo buvo sužalotas A. M., V. B. parodė virtuvinį peilį juodos spalvos rankena, gulintį virtuvėje ant spintelės. A. R. nuolat reiškė pretenzijas, kad policija neturi teisės nieko sulaikyti, trukdė pareigūnams bendrauti su bute esančiais asmenimis, todėl buvo pristatyta į policijos komisariatą. Sulaikyta įtariamoji E. V. buvo nugabenta į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (t. 1, b.l. 73-75).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėju. 2020 m. spalio 28 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju A. M. ekipaže V-8086. Apie 19.51 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), apie 40 metų amžiaus vyras, pjaustydamas svogūnus, save sužalojo peiliu į krūtinės sritį, kraujuoja. Atvykę nurodytu adresu, buto viduje išgirdo žmonių riksmus. Buto durys buvo neužrakintos, jas atidarę, jie užėjo į vidų. Butas buvo vieno kambario su virtuve. Buto virtuvėje ant grindų pamatė daug kraujo. Matėsi, kad virtuvėje buvo girtaujama. Virtuvėje ant grindų buvo pritūpęs pusiau nuogas vyras (kaip vėliau nustatė - A. M.), kuris savo krūtine rėmėsi į taburetę. Iš vyro krūtinės bėgo kraujas. Šalia A. M. stovėjo kitas vyras (kaip vėliau nustatė - buto šeimininkas V. B.), kuris skuduru laikė prispaudęs žaizdą A. M. krūtinėje. A. M. ir V. B. buvo girti. Taip pat virtuvėje stovėjo akivaizdžiai neblaivi moteris (kaip vėliau nustatyta - A. R.). Į klausimą, kas atsitiko, A. M. atsakė, kad jis pats susižalojo peiliu, pjaustydamas svogūnus. A. M. sakė, kad niekas nekaltas dėl jo sužalojimų. Į klausimus, kas atsitiko, V. B. bandė kažką atsakyti, bet A. M. šį vis pertraukinėjo, liepė V. B. nieko nekalbėti, tvirtindamas, kad jis susižalojo pats. A. R. taip pat teigė, kad A. M. susižalojo pats, daugiau ji pareigūnams nieko nepaaiškino. Jie paprašė A. R. pateikti asmens dokumentą. A. R. pasakė, kad dokumentas yra jos bute, paskambino savo motinai ir paprašė atnešti į V. B. butą jos asmens tapatybės dokumentą. Telefoninio pokalbio metu A. R., matyt, atsakydama į motinos klausimą, kas įvyko, rusų kalba atsakė, kad „čia A. M. papjovė“. Po to A. R. pasižiūrėjo į jį (A. Ž.) ir pasitaisė, pasakydama: „Oj, A. M. pats pasipjovė“. Po to į butą atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie išvežė A. M. į ligoninę. A. M. buvo sąmoningas. Išvykus medikams, buto šeimininkui V. B. buvo pasiūlyta nusiraminti, nueiti į kitą kambarį ir detaliai papasakoti visas įvykio aplinkybes. Nuėjus į svetainę, V. B. į jų klausimą, kas dar buvo bute ir kas A. M. dūrė peiliui į krūtinę, atsakė, kad bute buvo mergina. Į klausimą, kur yra ta mergina, V. B. pirštu parodė į stumdomą spintą, kuri buvo svetainėje. Atidarius spintos duris, buvo surasta ant grindų sėdinti mergina, kurios rankos bei drabužiai buvo su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant jos matomų merginos kūno vietų jokių sužalojimų nebuvo. Panaudojus specialiosias priemones - antrankius, mergina buvo sulaikyta ir iš sieninės spintos persodinta ant lovos, esančios tame pačiame kambaryje. Nustatyta, kad sulaikyta mergina yra E. V.. Bendraujant su E. V., ji nuolat verkė ir teigė, kad labai myli savo vaikiną A. M. ir visa tai įvyko netyčia ir ji nieko blogo nenorėjo. Kai E. V. sėdėjo ant lovos, V. B. jos paklausė: ,,Kam tu taip padarei?" E. V. iš pradžių patvirtino, kad ji peiliu sužalojo A. M., bet po kelių minučių jau sakė, kad A. M. ji nieko nepadarė. Kažkurio momentu V. B. paaiškino, kad tuo metu, kai jie visi (V. B., A. M., E. V. ir A. R.) buvo virtuvėje, tarp E. V. ir A. M. kilo žodinis konfliktas dėl tarpusavio meilės santykių. Tada, pasak V. B., E. V. paėmė peilį, kuris gulėjo kažkur virtuvėje, ir peiliu dūrė A. M. į krūtinę. V. B. patvirtino, kad tuo metu, kai E. V. peiliu dūrė M. (duomenys neskelbtini), jie visi keturi buvo virtuvėje. A. R. paaiškino, kad įvykio momentu ji buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo, bet pati nematė, kaip buvo sužalotas A. M.. A. R. teigė, kad A. M. susižalojo pats, pjaustydamas svogūnus. Liudytojas su porininku A. M. apžiūrėjo visą virtuvę, taip pat virtuvėje buvusią šiukšliadėžę, tačiau niekur (nei ant stalo, nei ant kitų baldų, nei šiukšliadėžėje) jokių (nei sveikų, nei supjaustytų) svogūnų nebuvo. Paprašius V. B. nurodyti įrankį, kuriuo buvo sužalotas A. M., V. B. parodė į virtuvinį peilį juodos spalvos rankena, gulintį virtuvėje ant spintelės. Minėtas peilis liko vietoje, jį vėliau paėmė atvykęs kriminalistas. A. M. kartu su V. B. buvo trumpam išėjęs pasikalbėti į balkoną, kad pokalbio negirdėtų kiti bute buvę asmenys. Toliau bendraujant su A. R., ši trukdė dirbti, reiškė pretenzijas, kad policija neturi teisės nieko sulaikyti, trukdė bendrauti su bute esančiais asmenimis, todėl buvo pristatyta į policijos komisariatą. Liudytojas su porininku A. M. sulaikytą įtariamąją E. V. nuvežė į Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Įvykio vietoje buvo filmuota Body kamera Nr. 8003 (t. 1, b.l. 77-79).

Liudytojas V. B. parodė, kad 2020-10-28, maždaug nuo 14.00 val., savo buto virtuvėje kartu su A. M. ir E. V. gėrė alų ir degtinę. Maždaug po valandos prie jų prisijungė A. R.. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Apie 19.45 val. jis nuėjo į tualetą, kiti liko virtuvėje. Išeidamas iš tualeto, jis išgirdo E. V. klyksmą. Įėjęs į virtuvę, pamatė, kad A. M. pritūpęs laikosi už krūtinės dešinės pusės, iš kurios smarkiai kraujuoja, o E. V. stovi šalia su peiliu rankoje, isteriškoje būsenoje. A. R. tuo metu sėdėjo ant kėdės prie lango. Jis iš karto paėmė peilį iš E. V. rankos ir padėjo jį ant stalčiaus prie šaldytuvo. Greitai paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasakė, kad asmeniui durtinė žaizda. Jam buvo liepta kuo stipriau prispausti žaizdą, kad asmuo neprarastų daug kraujo. Tuo metu A. M. buvo suklupęs ant grindų, bet sugebėjo nusivilkti viršutinius rūbus. Jis (V. B.) iš karto prispaudė žaizdą pirmu po ranka papuolusiu skuduru. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai E. V. išvežė į policijos įstaigą, o greitoji medicinos pagalba A. M. pristatė į ligoninę. Ar E. V. dūrė peiliu A. M. į krūtinės sritį, jis pasakyti negali, nes paties įvykio nematė (t. 1, b.l. 63-66).

Liudytoja A. R. parodė, kad 2020 m. spalio 28 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, ji atėjo pas kaimyną V. B. į šio butą, esantį (duomenys neskelbtini)Pas V. B. virtuvėje jau sėdėjo kiti kaimynai - E. V. ir A. M. ir gėrė alkoholį. Ji prisijungė prie jų ir jie visi keturiese toliau vartojo alkoholį. Kiek laiko gėrė, nežino. Po to ji nuėjo į tualetą. Išėjusi iš tualeto pamatė, kad A. M. susirietęs klūpo ant grindų ir iš jo kūno bėga kraujas. E. V. su V. B. tuo metu buvo prie A. M.. Niekas nieko rankose neturėjo. Ji pradėjo rėkti, kad greičiau kviestų greitąją medicinos pagalbą. Kažkas iškvietė medikus. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Kas įvyko tuo metu, kai ji buvo išėjusi iš virtuvės, pasakyti negali. Ji nežino, ar A. M. susižalojo pats, ar jį kažkas sužalojo, nes jai niekas nieko nepaaiškino (t. 1, b.l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 20, 71, 88-98, 127-159, 164-199, t. 2, b.l. 2-69).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, pripažįsta įrodyta, kad nepilnametė E. V. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė A. M. į krūtinės dešinės pusės sritį, padarydama A. M. durtinę-pjautinę krūtinės dešinės pusės (ties IV-u tarpšonkauliu, ties spenelio linija) žaizdą su kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. M. sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamosios kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados, kurios įvertintos tiek atskirai, tiek ir kartu su kitais įrodymais. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus proceso dalyvių parodymus su specialisto išvadomis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pats susižalojo, tačiau bylos duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad A. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie jam konstatuoto sužalojimo padarymo aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra melagingi.

Byloje nustatyta, kad nepilnametė E. V. suprato, kad durdama peiliu į krūtinę, gali sukelti neigiamus padarinius žmogaus sveikatai ir norėjo taip veikti, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra sunkaus kūno sužalojimo, todėl teismo vertinimu kaltinamoji šią nusikaltimą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama nepilnametės E. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas nepilnametės E. V. veiksmus nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t. y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininkės asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje nurodytais ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamosios nepilnametės E. V. padarytas nusikaltimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios nepilnametės E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Taip pat įvertinami kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nepilnametė E. V. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, anksčiau neteista (2 t., b. l. 64), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 65-66), tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbanti ir nesimokanti, jos šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Kaltinamoji taip pat neįrašyta į psichiatro ar priklausomybių ligų įskaitą, gailisi dėl savo atliktos nusikalstamos veikos, ji ir jos tėvas pripažįsta ir sutinka su civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nuo iki 10 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nepilnametės E. V. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad ji padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas šio nusikaltimo atžvilgiu nustatė po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybės. Inkriminuotą nusikaltimą kaltinamoji padarė veikdama netiesiogine tyčia, kilusio asmeninio pobūdžio tarpusavio konflikto metu. Nusikaltimo padarymui kaltinamoji panaudojo įrankį kūnui žaloti – virtuvinį peilį. Dėl pastarosios veiksmų nukentėjusiajam nenustatyti liekamieji reiškiniai. Kaltinamoji veikos padarymo metu buvo nepilnametė, yra neteista, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis žalos neprašo išieškoti. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamoji E. V. savo elgesį vertina kritiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai apgailestauja. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą bei vadovaujantis BK XI skyriaus, kuriame reglamentuojami nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, nuostatomis. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą E. V. yra skirtina 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant E. V. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui

Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 straipsnis. Šio BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones.

Kaltinamoji nepilnametė E. V., būdama nepilnametė, padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo teismo nuosprendžiu nepilnametė E. V. pripažintas kalta pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtina galutinė 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kas yra ne daugiau kaip penkeri metai už vieną tyčinį nusikaltimą (BK 92 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant nepilnametės E. V. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. E. V. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį. Teismas įvertina ir tai, kad ji yra jauno amžiaus, ankščiau neteista, nors praeityje bausta administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai nesusiję su smurto naudojimu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pasižadėjo atlyginti padarytą žalą civiliniam ieškovui, susitaikė su nukentėjusiuoju. Teismo nuomone, kaltinamosios atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jos nuo visuomenės. Spręstina, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajai E. V. padarys pakankamą poveikį, kad ji suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti ją už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios E. V. atžvilgiu taikytina BK 92 straipsnio 2 dalis, jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių (t. 2, b.l. 2-69, 171).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 585.95 eurų padarytai žalai atlyginti (1 t., b. l. 86, 111-125).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 585.95 Eur žalai dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo atlyginti. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji ir jos tėvas civilinį ieškinį pripažįsta, žala padaryta neteisėtais jos veiksmais, tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant iš kaltinamosios E. V. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinė ligonių skyriaus naudai 585.95 Eur padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškinio dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo pagal formuojamą teismo praktiką atmetama.

Kaltinamajai į galutinės bausmės laiką įskaitytinas išbūtas sulaikymo laikas nuo 2020-10-28 iki 2020-10-29 (t. 2, b.l. 71, 92).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nepilnametės E. V. drabužiai ir avalynė (megztinis, džinsai su diržu, kojinių pora, sportbačiai), nuoplovos, nuorūkos, peilis, dėžė (t. 2, b. l. 78-80), (t. 1 b. l. 23-46, t. 2, b. l. 74-77) saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, jai neprieštaraujant kaip menkaverčiai, sunaikintini (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2020-12-01 serija BBB Nr. LS005412).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 6 vnt. CD diskai su vaizdo ir garso įrašais saugotini byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 92, t. 2, b.l. 133, voke prie 2 tomo bylos viršelio).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o atidėjimui pradėjus ši priemonė panaikintina (t. 2, b.l. 105-105).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, -

nusprendė:

Nepilnametę E. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 81, 90-91 straipsniais, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nepilnametei E. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nepilnametei E. V. į galutinės bausmės laiką įskaityti išbūtą sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis BK 81 straipsniu, 92 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nepilnametei E. V. galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 5 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 3 dalies 4 ir 5 punktais, 4 dalimi, nepilnametei E. V. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, per elgesio apribojimo laikotarpį, įpareigojant: būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., išskyrus šventines dienas ir mokslo atostogų metu, mokytis arba dirbti ar tęsti registracija Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir, uždraudžiant: lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnametės elgesiui (pavyzdžiui, vietose kur vartojami alkoholiniai gėrimai), bendrauti su V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darančiais jai neigiamos įtakos bei be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nepilnametės E. V., o neesant lėšų pas ją iki jos pilnametystės, ir iš civilinio atsakovo S. V. 585,95 EUR turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą atlyginti sumokant gavėjui Vilniaus teritorinės ligonių kasai, įmonės kodas 188783796 į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333 esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokestis -A. M. gydymo paslaugų kaina.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- nepilnametės E. V. drabužius ir avalynę (megztinį, džinsus su diržu, kojinių porą, sportbačius), nuoplovas, muorūkas, peilį, dėžę saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2020-12-01 serija BBB Nr. LS005412).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 6 vnt. CD diskų su vaizdo ir garso įrašais saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir nepilnametei E. V. paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o atidėjimui pradėjus šią priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.