- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-939-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05833-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., AB SEB bankas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-939-755/2015
2015 m. lapkričio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos bendros Lietuvos – Vokietijos – Rusijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7005/2015 išnagrinėtoje pagal Lietuvos – Vokietijos – Rusijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. B., AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2015-07-25 skundu prašė panaikinti antstolio A. B. 2015-07-03 patvarkymą Nr. 0025/14/02002 dėl varžytinių, kuriuo paskelbtos pirmosios varžytinės (duomenys neskelbtini) dalies negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), Panevėžys, taip pat pirmosios varžytinės negyvenamosioms patalpoms – administracinėms patalpoms Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), Panevėžys, priklausančių pareiškėjai. Nurodė, kad 2015-07-03 patvarkymas Nr. 0025/14/02002 dėl varžytinių neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Nurodo, kad turtą sudaro trys patalpos, kurios sudaro vieningą turtinį patalpų kompleksą, o iš varžytinių pardavus atskirai tik mažiausią iš visų trijų patalpų, likusios patalpos neteks savo vertės, nes nebeturės savo atskiro patekimo į patalpas. Nesutinka su antstolio 2015-05-25 patvarkymu dėl turto vertės nustatymu pagal vidutinę rinkos vertę bei su aplinkybėmis, kad pareiškėjos atstovas slapstosi, neįleidžia turto vertintojų į patalpas jų apžiūrėti, nes pareiškėjos atstovas niekur nesislapstė, patvarkyme nėra duomenų, kad pareiškėjos direktorius buvo ieškomas, kada, kas ir kodėl atsisakė įleisti turto vertintoją, kad antstolis ėmėsi visų priemonių informuoti tinkamai pareiškėjos atstovą apie atliekamus antstolio veiksmus.Antstoliui nustatant turto vertę, uždedant minėtam turtui areštą, pareiškėjos atstovas nedalyvavo ir šie klausimai nebuvo derinami su pareiškėjos atstovu. Tokiu būdu pareiškėja (jos atstovas) neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos nei dėl turto vertinimo, nei dėl paties turto arešto akto. Antstolis turėjo atlikti įkainavimą dalyvaujant skolininkui. Nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad antstolis ėmėsi visų priemonių, apie savo veiksmus tinkamai informuoti pareiškėjos atstovą. Antstolis prieštaravimu atmetė neegzistuojančiais motyvais – kad buvo praleistas terminas prieštaravimams pateikti. Antstolis, nepriimdamas pareiškėjos prieštaravimų dėl turto įvertinimo ir neleisdamas nustatyti tikrosios turto vertės bei pačiai skolininkei surasti pirkėją, sumažino parduodamo turto vertę atitinkamai iki 62000 Eur ir 32834 Eur, taip pažeisdamas išieškotojo ir skolininkės interesus.
Antstolis 2015-07-28 patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti. Minėtas patvarkymas įteiktas pareiškėjos atstovui pasirašytinai ir žodžiu suderinta data ir laikas dėl patalpų apžiūrėjimo. Pareiškėjos atstovas minėtu laiku neatvyko, pradėjo vengti bendrauti su antstoliu, todėl turto vertintojas negalėjo apžiūrėti ir įvertinti parduodamų patalpų. Nustačius, jog pareiškėja veiklos nebevykdo, neradus pareiškėjos atstovų galinčių aprodyti parduodamas patalpas, 2015-05-25 surašė patvarkymą dėl turto įvertinimo (areštavimo), kurio vertė nustatyta remiantis VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės masiniu vertinimu. Kiekvienai patalpai yra suteikti atskiri unikalūs numeriai bei jos niekaip nesusijusios viena su kita (nėra pagrindinis objektas ar priklausinys). Visa informacija, susijusi su priverstiniu išieškojimu, pareiškėjai buvo siunčiama registruota pašto siunta ir elektroniniu paštu. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie areštuoto turto vertę. Pareiškėja nevykdo pareigų nekliudyti antstoliui vykdyti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutartimi pareiškėjos Lietuvos – Vokietijos – Rusijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestas.
Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog pardavus iš varžytinių tik mažiausią iš visų trijų patalpų, likusios neteks savo vertės, nes neturės savo atskiro įėjimo, kad bendrovės direktorius nesislapstė, nesutikimą su antstolio turto įvertinimu, tai, kad nustatant turto vertę, uždedant turto areštą, su pareiškėjos atstovu ar įgaliotu asmeniu šis klausimas nebuvo derinamas ir pareiškėjos atstovas nustatant turto vertę, uždedant turto areštą nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos nei dėl turto vertinimo, nei dėl paties turto arešto akto. Teismas nustatė, kad pati pareiškėja nesinaudoja savo teise dalyvauti per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, nesilaikė pareigų nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus ir aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nurodė, kad antstolis 2014-09-15 patvarkymu buvo paskyręs ekspertizę pareiškėjos turto vertei nustatyti, kurį pareiškėjos atstovas yra gavęs 2014-10-13, tačiau atstovui vengiant bendradarbiauti su antstoliu, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio antstolio paskirtam turto vertintojui nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti pareiškėjai priklausančių patalpų ir nustatyti jų vertės. Nurodė, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie turto areštą bei jo įkainojimą, kadangi antstolis, 2015 m. gegužės 25 d. surašęs turto arešto aktą bei patvarkymą dėl turto įvertinimo (areštavimo), 2015 m. gegužės 25 d. elektroniniu paštu juos išsiuntė pareiškėjai. 2015 m. gegužės 25 d. patvarkyme dėl turto įvertinimo (areštavimo) nurodė, kad pareiškėja iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje gali pati arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Minėta patvarkymą pareiškėja yra gavusi, tačiau iki varžytinių paskelbimo šia teise nepasinaudojo. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjos atstovas nedalyvavo įkainojant turtą, tačiau 2015 m. birželio 16 d. pateikė elektroniniu paštu bei išsiuntė registruota pašto siunta antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Kadangi dėl 2015 m. gegužės 25 d. patvarkymo dėl prieštaravimo palikti nenagrinėtu pareiškėja neteikė skundo, todėl teismas laikė, kad minėto patvarkymo pareiškėja neginčija ir su juo sutinka. Teismas nurodė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo mažiausią pareiškėjos turto dalį, neviršydamas išieškotinos sumos, nes areštuojant kitas pareiškėjai priklausančias patalpas galimai būtų viršyta išieškojimo suma. Byloje nėra duomenų, kad pardavus areštuotas patalpas, likusios patalpos netektų vertės dėl to, kad nebūtų atskiro patekimo į jas. Teismas sprendė, kad ginčijamas 2015-07-03 antstolio patvarkymas dėl varžytinių yra teisėtas ir pagrįstas.
Atskiruoju skundu bendra Lietuvos – Vokietijos – Rusijos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutartį ir prašo klausimą išspręsti iš esmės –skundą tenkinti.Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes. Teigia, kad teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad atskirų unikalių numerių suteikimas pastato dalims nesudaro pagrindo pardavinėti turtą ne kaip vienetą, o atskiras jo dalis. Mano, kad pardavus visą turtą, jo pardavimo kaina viršytų skolos dydį išieškotojui, o pirkėjas galėtų įsigyti visas didelio ploto administracines patalpas. Pardavus turtą dalimis, pirmiausia būtų pažeisti išieškotojo finansiniai interesai, kuris turi teisę gauti kuo didesnę finansinio reikalavimo patenkinimo dalį. Pardavus vieną dalį turto, likusios neturės atskiro įėjimo, kils ginčas tarp atskiras dalis įsigijusių pirkėjų dėl patekimo į patalpas. Mano, kad ,tai įvertinę ,būsimi pirkėjai gali priimti neigiamą sprendimą dėl turto įsigijimo. Atskirai skelbiamos viename turtiniame komplekse esančių patalpų varžytynės duoda pagrindo abejoti tokio proceso skaidrumu, tikslingumu. Jeigu patalpos būtų parduotos skirtingiems pirkėjams, iš esmės būtų pažeistas protingumo principas (CK 1.5 str.), o kartu sudarytos prielaidos ginčui ateityje kilti. Be to, atskiruoju skundu pažymima, kad teismų praktika formuoja vieningą poziciją, jog vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kainą ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotų) objektų realizavimą (2008-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-860-464/2009).
Teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėja nesinaudoja savo galimybe bendrauti su antstoliu, dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus. Teismas privalėjo įvertinti ir antstolio veiksmus, jog antstolis turėdamas duomenų, kad nuo 2014-10-13 iki 2015 m. gegužės jo paskirtam vertintojui nebuvo galimybės apžiūrėti įmonei priklausančių patalpų, turėjo kitas procesines galimybes per pusmetį patalpas apžiūrėti. Pareiškėja yra juridinis asmuo, vykdantis veiklą tose patalpose, kuriose nuolat yra darbuotojų ir jai nežinoma, kodėl turto vertintojas į patalpas nepateko.
Atskiruoju skundu nurodoma, kad antstolis reikalavimus, susijusius su patalpų apžiūra, privalo vykdyti CPK 615 str. nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis patalpoje gyvenančių/esančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į patalpas (CPK 615 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 634 str. 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių yra apžiūrėti ir įvertinti patalpas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis nesinaudojo ir procesine galimybe bausti įmonės vadovą už kliudymą jam atlikti procesinius vykdymo veiksmus, jeigu turto vertintojas būtų piktybiškai neįleistas į patalpas. Įmonės vadovas niekur nesislapstė, tai įrodo ir pavėluotas prieštaravimų antstoliui pateikimas dėl turto vertės. Skundu pareiškėja pažymi, kad ta aplinkybė, kad į patalpas nepateko antstolio paskirtas turto vertintojas, nesudaro pagrindo turtą įkainoti mažesne nei rinkos verte pagal masinį VĮ „Registrų centro“ vertinimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino antstolio teisės skirti pakartotinę ekspertizę, kai antstoliui buvo įteikti skolininkės prieštaravimai dėl turto vertės, net ir praleidus trijų dienų terminą.
Nurodo, kad CPK nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. VĮ „Registrų centro“ masinio vertinimo būdu nustatyta tik dalies patalpų rinkos vertė nereiškia individualaus ir teisingo turto rinkos vertę sąlygojančio įvertinimo. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepaduotas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apygardos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-26 nutartimi sutinka ir konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų ir 2015-07-25 skundo dėl antstolio veiksmų, pareiškėja savo prašymą panaikinti antstolio 2015-07-03 priimtą patvarkymą skelbti pirmąsias varžytines pareiškėjai priklausančių negyvenamųjų - administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) grindžia nesutikimu su antstolio atliktu turto įkainojimu - teigia, kad antstolis neturėjo pagrindo turto vertę nustatyti remdamasis VĮ „Registrų centro“ vidutinės rinkos vertės masiniu vertinimu, nes bendrovės (duomenys neskelbtini) G. P. nesislapstė, byloje nėra duomenų, kad direktorius buvo ieškomas bei neįleido į patalpas jų apžiūrėti. Be to, antstoliui nustatant turto vertę bei uždedant turtui areštą, skolininkė šiame procese nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl turto įvertinimo, o duomenų, jog siekdamas tinkamai informuoti skolininkę apie šiuos veiksmus antstolis ėmėsi visų priemonių, byloje nėra, gautus skolininkės prieštaravimus dėl turto įvertinimo antstolis atmetė nepagrįstais motyvais.
Apygardos teismas sprendžia, kad vertinti ir plačiau pasisakyti dėl nurodytų pareiškėjos turto įvertinimo pagrįstumo ir aplinkybių, teismas neturi pagrindo. Pareiškėja 2015-07-25 skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio 2015-07-03 patvarkymą, priimtą dėl turto varžytinių paskelbimo, taigi skundžia ne 2015-05-25 priimtus turto arešto aktą ir antstolio patvarkymą dėl turto įvertinimo (areštavimo), kuriais buvo nustatyta areštuotų daiktų vertė. Vykdomosios bylos duomenimis pareiškėja, nesutikdama su atliktu turto įvertinimu – turto įkainojimo pagrindu bei tuo, kad ji apie šį procesą nebuvo informuota ir jame nedalyvavo, bylos duomenimis matyti, kad turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus ir paaiškinimus,nes jai elektroniniu paštu buvo išsiųsti antstolio 2015-05-25 patvarkymas dėl turto įvertinimo (areštavimo) bei 2015-05-25 turto arešto aktas (vykdomosios b.l. 72). Be to, pareiškėjos 2015-06-18 pateikti prieštaravimai dėl turto įvertinimo 2015-05-25 antstolio patvarkymu nenagrinėti, nes buvo pateikti praleidus nustatytą tokiems prieštaravimams pateikti terminą (vykdomosios bylos b.l. 80, 82) ir, bylos duomenimis, šio antstolio patvarkymo pareiškėja neskundė, tad pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog patvarkymas palikti nenagrinėtu skundą nepanaikintas ir galioja . Kita vertus, pažymėtina, kad nors iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji nedalyvaudama turo įvertinime negalėjo pateikti antstoliui savo pozicijos dėl turto vertės, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, nors ir nesutikdama su antstolio turto įvertinimu, pateikė kokius nors kitokius objektyvius duomenis, patvirtinančius esant kitą turto vertę, nei nustatė antstolis. Savo 2015-06-16 prieštaravimuose, pateiktuose dėl turto įvertinimo, pareiškėja nurodė, kad vėliau pateiks savo įvertinimą dėl turto, tačiau tai padaryta nebuvo. 2014-09-15 buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, tačiau, bylos duomenimis, ekspertizė nebuvo atlikta dėl pačios skolininkės nebendradarbiavimo vykdymo procese. Pareiškėja, 2014-10-13 būdama informuota apie antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, sąlygų turtui apžiūrėti nesudarė, nors antstolis nurodo, jog su skolininko vadovo suderino patalpų apžiūros laiką. Nuo 2014-11 iki 2015-05-20 ( vykd. bylos l.34-59) antstolis nei galėjo pateikti į patalpų vidų, nei pastebėjo jose esančių žmonių, kas leido teismui spręsti,jog skolininkas vengia vykdyti antstolio nurodymus. Nėra priežasčių abejoti šių aktų pagrįstumu. Kaip paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti atliekama skolininkė nesidomėjo, nors apie ekspertizės paskyrimą žinojo, be to, minėta, savo iniciatyva turto įvertinimo ar pan. irgi neatliko, taigi, darytina išvada, kad pati nesiekė paskirto turto vertės nustatymo. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia antstoliui pačiam įkainoti turtą. CPK 681 str. 1 d numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Šių reikalavimų priimtas antstolio patvarkymas dėl turto įkainojimo nepažeidžia. Minėta, kad byloje duomenų kokia yra skolininkės nuomonė dėl turto vertės nebuvo pateikta, o turto įkainojimas atliktas remiantis VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės masiniu vertinimu (b.l. 70-71). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str.1 d.).Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau jų nei antstoliui, nei teismui pareiškėja nepateikė. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą ( CPK 644 str.). Todėl teismas vertina, kad pareiškėja, siekdama, kad turto rinkos vertė būtų nustatyta ne masiniu vertinimo duomenimis, įrašytais VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, o turto vertinimu, atliktu asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, turėjo pareigą rūpintis turto parodymu turto vertintojui arba pati pasirūpinti tokio vertinimo atlikimu.
Atskirojo skundo argumentas, kad varžytinėse parduodant visą pareiškėjai priklausantį turtą kaip vienetą būtų gauta didesnė kaina yra deklaratyvūs. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad parduodant patalpas, turinčias atskirus unikalius numerius, atskirose varžytinėse, sumažėja parduodamų patalpų vertė ar jos gali būti parduotos už mažesnę kainą. Taip pat pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad parduotina jai priklausantis visas turtas visumoje, nes pardavus vieną turto dalį, likusios neturės atskiro įėjimo ir tai mažina turto pardavimo galimybes. Nagrinėjamu atveju, antstolis pirmiausia yra saistomas parduoti tą turtą, kurio įkeitimu buvo užtikrintas prievolės įvykdymas. Tuo tarpu pirmame aukšte esančios pareiškėjai priklausančios patalpos nėra areštuotos ir parduodamos iš varžytinių. Pastebima, jog į antro aukšto patalpas ir dabar patenkama iš pirmojo aukšto patalpų, tad po turto pardavimo varžytinėse faktinė situacija nepasikeis. Nuogastavimas dėl galimai kilsiančių tarp bendraturčių ginčų jokiais įrodymais nepagrįstas ir neturi praktinės reikšmės varžytinių paskelbimo pagrįstumui, nes potencialūs pirkėjai patys vertins šią aplinkybę.
Apelianto nuoroda į kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr.3k-3-293/2008 nepagrįsta , nei nagrinėjamam skundui aktualiais klausimais joje nepasisakoma.
Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja nepagrįstai teigia, jog antstolis, nepriimdamas pareiškėjos prieštaravimų dėl turto įvertinimo ir neleisdamas nustatyti tikrosios turto vertės bei pačiai skolininkei surasti pirkėją, sumažino parduodamo turto vertę - iki 62000 Eur už 798,6 kv.m. ploto patalpas, ir iki 32834 Eur už 295,43 kv. m. ploto patalpas, ir taip pažeidė išieškotojo ir skolininkės interesus. CPK 718 str. numato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Todėl skundžiamu patvarkymu, kuriuo antstolis nustatė parduodamo turto kainas - 62000 Eur ir 32834 Eur, laikytina, kad jas nustatė CPK 718 str. pagrindu ir teisingai.
Atskiruoju skundu nepagrįstai nurodoma, jog turėjo būti įvertinta antstolio teisė skirti pakartotinę ekspertizę, atsižvelgiant į tai, kad antstoliui buvo įteikti skolininkės prieštaravimai dėl turto vertės. Pažymėtina, kad pagal 2014-09-15 priimtą antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti ekspertizė nebuvo atlikta, todėl nėra jokio pagrindo vertinti ar byloje nebuvo būtina pakartotinė ar papildoma ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.).
Kiti skundo motyvai nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšmingi, neesminiai, todėl dėl jų nepasisakoma.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas nutaria :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.