- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-745-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17736-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- K. S.
- Ieškovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Š. patikslintą ieškinį atsakovei K. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino motinos valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bei atsakovės K. S. priešieškinį ieškovui G. Š. dėl bendravimo su vaiku tvarkos papildymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. Š. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei K. S. (toliau – ir atsakovė) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino motinos valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos papildymo, išlaikymo dydžio pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo:
2.1. Nustatė nepilnamečio vaiko L. Š. (toliau – nepilnametis vaikas) laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo;
2.2. Nustatė laikinąją atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, numatančią, jog:
2.2.1. Motina, atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 16.00 val. ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19.00 val.;
2.2.2. Motina, atsakovė turi teisę bendrauti su vaiku 2 darbo dienas per savaitę vakarais, konkrečią dieną ir laiką suderinus su vaiko tėvu prieš 1 (vieną) dieną;
2.2.3. Motina, atsakovė, turi teisę bendrauti su vaiku pusę vaiko vasaros ir žiemos atostogų, laiką ir trukmę suderinusi su vaiko tėvu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį. Jei suderinimas užsitęsia, tai nepaneigia motinos teisės praleisti pusės vaiko vasaros ir žiemos atostogų su vaiku;
2.2.4. Poriniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su sūnumi per rudens moksleivių atostogas, nuo paskutinės mokslo dienos prieš atostogas 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
2.2.5. Neporiniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su sūnumi per pavasario moksleivių atostogas, nuo paskutinės mokslo dienos prieš atostogas 17.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19.00 val.;
2.2.6. Atostogų metu motina turi teisę vykti su vaiku į užsienį be atskiro tėvo sutikimo, tačiau turi apie tai informuoti vaiko tėvą;
2.2.7. Vykdama į užsienį su vaiku, vaiko motina įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvą, nurodant valstybę, į kurią planuojama vykti planuojamą išvykimo ir grįžimo laiką. Draudžiama keisti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išankstinio aiškiai išreikšto tėvo sutikimo;
2.2.8. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per katalikų Kūčias ir Šv. Kalėdas;
2.2.9. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienais metais per katalikų Šv. Velykas;
2.2.10. Kiekvienais metais pravoslavų Šv. Kalėdas bei Šv. Velykas vaikas praleidžia su mama;
2.2.11. Kiekvienais metais tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per tėvo gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir tėvo dieną;
2.2.12. Kiekvienais metais motina turi teisę bendrauti su vaiku per motinos gimtadienį (duomenys neskelbtini) ir motinos dieną;
2.2.13. Poriniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jeigu tai yra darbo diena, ar nuo12.0 val. iki 20.00 val., jei tai yra ne darbo diena. Neporiniais kalendoriniais metais per vaiko gimtadienį motina turi teisę pasveikinti sūnų ir pabendrauti su juo 3 valandas, konkretų laiką suderinusi su vaiko tėvu;
2.2.14. Neporiniais kalendoriniais metais motina turi teisę bendrauti su vaiku per Jonines (birželio 23 dieną nuo 16.00 valandos pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki birželio 24 dienos 19.00 valandos), bei per Naujųjų Metų šventę (gruodžio 31 dieną nuo 16.00 valandos pasiimdamas vaiką ir gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindama į gyvenamąją vietą iki sausio 1 dienos 19.00 valandos).
2.3. Priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur (tris šimtus šešis Eur) kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovo banko sąskaitą, nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas G. Š. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytą laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką nustatant, kad atsakovė bendrauja su nepilnamečiu sūnumi per VšĮ „Sotas“ ar kitą atsakovo pasitelktą psichologą sekančia tvarka:
3.1. Susitikimai su nepilnamečiu vaiku vyksta vieną kartą per savaitę darbo dieną ieškovo, atsakovės ir psichologo iš anksto suderintu laiku atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinę veiklą, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki susitikimo dienos;
3.2. Susitikimas su nepilnamečiu vaiku vyksta VšĮ „Sotas“ ar kitose ieškovo pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose;
3.3. Nepilnametį vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jų pasiima ieškovas. Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu ir kita šalimi kitą susitikimo laiką.
3.4. Psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, apmoka atsakovė.
3.5. Uždrausti atsakovei artintis prie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos arčiau nei 100 metrų atstumu.
3.6. Įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui nepilnamečio vaiko asmens dokumentus (originalus) – pasą, tapatybės kortelę ir vaiko gimimo liudijimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies;
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką numatant, kad:
4.2.1. Susitikimai su nepilnamečiu vaiku vyksta du kartus per savaitę darbo dienomis ieškovo, atsakovės ir psichologo iš anksto suderintu laiku atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinę veiklą, ne vėliau kaip likus trims dienoms iki susitikimo dienos;
4.2.2. Susitikimas su nepilnamečiu vaiku vyksta VšĮ „Sotas“ ar kitose ieškovo pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose;
4.2.3. Nepilnametį vaiką į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jų pasiima ieškovas;
4.2.4. Tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikas dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu ir kita šalimis kitą susitikimo laiką;
4.2.5. Psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, apmoka atsakovė.
4.3. Atsakovei uždraudė artintis prie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, adresais esančiais (duomenys neskelbtini), ir ugdymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 metrų atstumu.
5. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2025 m. sausio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 1VSV-45 pateikė rekomendacijas dėl vaiko ir motinos laikino bendravimo per trečiuosius asmenis. Teismas sutiko su ieškovu, kad šalių nepilnamečio vaiko ir atsakovės laikinas bendravimas turėtų vykti per psichologą ir neutralioje aplinkoje (psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose). Teismo vertinimu bendravimas turėtu vykti ne mažiau nei du kartus per savaitę.
6. Teismas nurodė, kad apsaugos nuo smurto orderis buvo panaikintas po trijų dienų nuo išdavimo, tačiau ieškovo pateikti garso įrašai, vaizdo įrašai bei Tarnybos dokumentuose nustatytos aplinkybės ir išvados pagrindžia ieškovo prašymą uždrausti atsakovei artintis prie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos arčiau nei 100 metrų atstumu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atsakovė K. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Teismas vadovavosi tik ieškovo pateikta informacija, o ne vertindamas visumą bylai svarbių aplinkybių, skundžiamą nutartį teismas priėmė neanalizavęs dėl ko susiformavo vaiko neigiamos nuostatos mamos atžvilgiu, betarpiškai neišklausęs paties vaiko ir atsakovės, nevertindamas, kokią įtaką vaikui turės beveik maksimalus vaiko ir motinos bendravimo ribojimas.
7.2. Nutartis yra absoliučiai nemotyvuota. Teismas nenurodė kokie objektyvūs pagrindai sudaro pagrindą keisti 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki minimumo mažinti atsakovės ir jos vaiko bendravimo tvarką, nepateikė tų pagrindų savarankiško vertinimo.
7.3. Teismas nenurodė nei vieno argumento, kuris pagrįstų išvadą, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. y. atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka) nėra efektyvios ir jas būtina keisti, iki minimumo susiaurinant atsakovės bendravimą su savo vaiku. Teismas turėjo savo iniciatyva nustatyti tokią vaiko bendravimo su mama tvarką, kuri padėtų atkurti jų tarpusavio ryšį, o ne maksimaliai apriboti bendravimą, kas kaip tik lems tokio ryšio nutrūkimą.
7.4. Teismas nepaaiškino, kodėl nustatė, kad atsakovės susitikimai su vaiku galimi tik VšĮ „Sotas“ arba ieškovo pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose, taip pat nepaaiškino, kodėl nusprendė, kad už psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, mokėti turi atsakovė, kai ryšio su mama atkūrimu turi būti suinteresuotas ir pats ieškovas. Nelogiškas atrodo draudimas atsakovei artintis prie vaiko mokyklos, kadangi atsakovė net negalėtų susitikti su sūnaus mokytojais ar mokyklos administracija, tikslu aptarti sūnaus ugdymo(si) ar kitus su tuo susijusius klausimus.
7.5. Ieškovas nepateikė į bylą nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad atsakovė buvo patraukta teisinės atsakomybės už savo vaiko teisių pažeidimą. Atsakovė savo vaiko atžvilgiu nėra atlikusi kokių nors neteisėtų veiksmų, dėl ko būtų pagrindas susiaurinti jos bendravimo su vaiku galimybes.
7.6. Nutartis priimta ieškovui nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės bendravimas su sūnumi pagal 2024 m. rugsėjo 20 d. teismo nustatytą bendravimo tvarką kelią grėsmę vaikui ar yra žalingas jam, todėl būtina siaurinti bendravimo galimybes. 2024 m. spalio 25 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas surašytas neišklausius atsakovės nuomonės, specialistė nesigilino į tai, kad konfliktus dirbtinai kuria pats ieškovas, nuteikinėdamas vaiką prieš atsakovę.
7.7. Iš pokalbių, kuriuos (duomenys neskelbtini) amžiaus nepilnametis vaikas įrašė greičiausiai pakurstytas ieškovo, turinio matyti, kad pats nepilnametis vaikas provokuoja atsakovę, vartoja (duomenys neskelbtini) amžiaus vaikui nebūdingus žodžius, kurių prasmės pats nesuvokia, vaiko lūpomis liejamos ieškovo nuoskaudos, kad atsakovė nutraukė su juo santuoką ir taip sugriovė šeimą. Teismas dėl pateiktų pokalbių turinio plačiau nepasisakė ir nepaaiškino, kodėl dėl jų reiktų taikyti draudimą artintis prie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių buvo panaikintas ieškovo prašymu policijos 2025 m. sausio 3 d. išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Aplinkybė, kad nepilnametis vaikas įrašinėja pokalbius su mama, o ieškovas juos naudoja kaip įrodymus byloje, parodo, kaip ieškovas savo nepilnametį sūnų yra įtraukęs į ieškovo ir atsakovės ginčą, kaip jis verčia jį rinkti įkalčius prieš mamą, nors kaip tik turėtų stengtis apsaugoti vaiką nuo įsitraukimo į suaugusių žmonių tarpusavio ginčą.
7.8. Teismas iki minimumo sumažino atsakovės galimybes matytis ir bendrauti su vaiku, tuo pačiu ir susilpnino galimybes atkurti tarpusavio ryšį. Teismas antrą kartą priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prieš tai neišklausęs nei atsakovės nuomonės (pozicijos), nei paties vaiko nuomonės, nesiaiškinant, kas trukdo normaliam vaiko ir motinos bendravimui pagal 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatytą tvarką. Ieškovas trukdė vaikui su mama lankyti psichologo konsultacijas, savavališkai ribojo vaiko bendravimą su mama pagal 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nustatytą tvarką, nuteikinėjo vaiką prieš mamą ir nepadarė nieko, kad būtų atkurtas jų tarpusavio ryšys.
Atsiliepimas
8. Ieškovas G. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
8.1. Pagal iki nutarties priėmimo metu galiojusią bendravimo tvarką, atsakovė nesugebėjo užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų. Nepilnamečio vaiko buvimas su atsakove kėlė rizika jo sveikatai, gyvybei ir gerovei, o taip pat psichologiniam, emociniam ir socialiniam vaiko vystymuisi. Tokia bendravimo tvarka buvo netinkama ir turėjo būti pakeista, kadangi atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku pagal galiojusią bendravimo tvarką iš esmės prieštaravo geriausiam nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimui. Vaikas bijo susitikti su atsakove, kadangi moters elgesys kuo toliau, tuo labiau neadekvatus, su vaiku atsakovė elgiasi despotiškai, šiurkščiai, nepagarbiai, vaikas visą laiką atsakovės terorizuojamas ir verčiamas jaustis kaltu dėl to, kad gyvena su ieškovu. Atsakovė nesugeba sukurti saugios aplinkos vaikui. Vaikas nurodė, kad dėl mamos neprognozuojamo elgesio jo mokslai nukentėjo, jam sunkiau susikaupti, nes niekada nežino, ką mama vėl iškrės ar provokuos konfliktus, ko pasėkoje teismui buvo būtina ne tik atsakovės bendravimą su vaiku vykdyti per tarpininką, bet ir uždrausti artintis prie vaiko gyvenamosios vietos ir ugdymo įstaigos, kadangi motina realiai kenkia bei trukdo vaiko ugdymo procesui. 2024 m. lapkričio mėn. vaiko situacijos vertinimo sprendime Tarnyba nurodė, kad atsakovės bendravimas su vaiku turi vykti per tarpininką.
8.2. Atsakovė naudoja prieš mažametį vaiką fizinį ir psichologinį smurtą. Vaikas susitikimu metu motinos fiziškai užpuolamas. Vaikas atsakovės traumuojamas psichologiškai. Atsakovė veikia labiausia vaiko psichiką žalojančiu būdu, kuris akivaizdu, kad nesiėmus atitinkamų priemonių sukels vaiko psichikai ir elgesiui negrįžtamas pasekmes.
8.3. 2025 m. sausio 1 d. vyko incidentas, kurio metu atsakovė prie mažamečio vaiko provokavo konfliktą su ieškovu. Po šių įvykių buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas. 2025 m. sausio 3 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime išreiškiama pakartotinė aiški ir nedviprasmiška rekomendacija dėl tolesnio atsakovės bendravimo su vaiku per tarpininką. Vaiko situacijos vertinimo sprendime labai aiškiai nurodyta, kad vaikui su atsakove nesaugus ir vaikas netgi patiria smurtą. Atsakovė nėra psichiškai stabili.
8.4. Tarnybai vertinant vaiko situacija buvo nustatyta, jog atsakovė galimai daro neigiamą įtaką vaikui, negeba užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, vaikas jaučia įtampą dėl motinos elgesio ir kt.
9. Atsakovė K. S. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo. Nurodė, kad teikiami papildomi įrodymai (Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. pažyma dėl Tarnybos veiksmų, 2025 m. sausio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1VSV-604, 2025 m. kovo 7 d. prokurorės nutarimas atmesti skundą) yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Nurodė, kad kontrolierės pažyma patvirtina, jog 2024 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos fiksuotos aplinkybės buvo įvertintos neteisingai, šališkai ir neobjektyviai. Šiuo metu šeimai priskirta kita Tarnybos darbuotoja – D. R.-B. 2025 m. sausio 29 d. atliko Vaiko situacijos vertinimą ir surašė Sprendimą. Sprendime, priešingai nei prieš tai buvusiose Vaiko situacijos vertinimo anketose (kurias rengė G. D., kurios neobjektyvumą nustatė Kontrolierė Pažymoje), jokie atsakovės neva vykdomi vaiko teisių pažeidimai nebuvo fiksuoti. Sprendime Tarnybos specialistė konstatavo, jog vienintelis rizikos veiksnys šiuo atveju yra tėvų konfliktiški santykiai, o ne atsakovės elgesys su vaiku. Teigė, kad dėl ieškovo veiksmų ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių susiklosčiusi situacija yra absoliučiai nepriimtina žmoniškumo požiūriu, nes vaiko ir mamos bendravimas yra labai minimalus, jų ryšis yra praktiškai nutrūkęs, o ieškovas nedaro nieko, kad padėtų vaikui atkurti ryšį su mama. Priešingai, ieškovas ir toliau nuteikinėja vaiką prieš mamą, dėl ko vaikas tapo visiškai abejingas mamai ir kaip įmanydamas vengia bendravimo su ja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Atsakovė pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. pažymą dėl Tarnybos veiksmų, 2025 m. sausio 29 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-604, 2025 m. kovo 7 d. prokurorės nutarimą atmesti skundą.
12. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, taip pat, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
19. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
20. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).
21. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
22. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
24. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
25. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje.
27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16031-989/2018 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) sutartis dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu teisinių pasekmių. Minėta sutartimi, be kitų sąlygų, buvo susitarta, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su motina (atsakove). Iš Tarnybos 2024 m. rugsėjo 11 d. informacijos dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu Nr. 1TSD-3549 nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas perduotas ieškovui. Nuo to laiko nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatė laikinąją atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią iš esmės motina (atsakovė) turi teisę bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį, 2 darbo dienas per savaitę vakarais bei pusę vaiko vasaros ir žiemos atostogų. Taip pat nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo prašymą, pakeitė teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, iš esmės numatant, kad susitikimai su nepilnamečiu vaiku vyksta du kartus per savaitę darbo dienomis psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad po teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių Tarnyba 2024 m. spalio 25 d. surašė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-6319, kuriame nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Nurodyta, kad vaiko mama galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai. Vaiko motina galimai negeba užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų kurios būtinos palankiam jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, vaikas gyvena konfliktinėje aplinkoje, jaučią nerimą, dėl motinos elgesio.
29. Tarnyba 2024 m. lapkričio 29 d. surašė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-7006, kuriame nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Nurodyta, kad vaiko mama (atsakovė) galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai. Vaiko motina galimai negeba užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų kurios būtinos palankiam jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, vaikas jaučią nerimą, dėl motinos elgesio. Vaiko mama neatsižvelgia į vaiko norus, neišklauso vaiko.
30. Tarnyba 2024 m. sausio 5 d. surašė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-45, kuriame nustatyti vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Nurodyta, kad vaiko mama galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai. Vaiko motina galimai negeba užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų kurios būtinos palankiam jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, vaikas jaučią nerimą, dėl motinos elgesio. Vaiko mama neatsižvelgia į vaiko norus. Sprendime nurodyta, kad reikalinga pagalba užtikrinti vaikui emociškai ir fiziškai saugią aplinką, kreiptis į specialistus emocinių įgūdžių gilinimui. Atsižvelgti į vaiko norus ir interesus. Užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus, išgirstas, įsiklausyti į vaiko žodžius, svarstyti galimybę laikinai organizuoti vaiko ir motinos susitikimus dalyvaujant tretiesiems asmenims, kol vaiko emocinė būklė pagerės, vengti konfliktinių situacijų su vaiku ir vaiko akivaizdoje.
31. Tarnyba 2025 m. sausio 29 d. surašė Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-604, kuriame nustatytas vaiko teisių pažeidimai – vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Sprendime nenurodyta, kad vaiko motina galimai negeba užtikrinti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų ar, kad vaiko mama neatsižvelgia į vaiko norus. Sprendime nurodyta, kad reikalinga pagalba užtikrinti vaikui emociškai saugią aplinką, vaiko akivaizdoje tarpusavyje nekonfliktuoti, nepavykstant – kreiptis į specialistus ir gilinti socioemocinius įgūdžius, sąmoningumą, spręsti klausimą dėl tinkamo vaiko norų ir interesų išaiškinimo skyrybų procese, neįtraukiant vaiko į tarpusavio konfliktus, o atsižvelgiant į vaiko norus ir interesus.
32. Nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad Tarnyba 2024 m. sausio 5 d. pasiūlė svarstyti galimybę laikinai organizuoti vaiko ir motinos susitikimus dalyvaujant tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas pagal šį pasiūlymą nusprendė, kad nepilnamečio vaiko ir atsakovės laikinas bendravimas turėtų vykti tik per psichologą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodytomis rekomendacijomis, tačiau visiškai nevertino ir nesvarstė, ar iki skundžiamos nutarties priėmimo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, maksimaliai apribojant nepilnamečio vaiko ir atsakovės matymąsi ir bendravimą su vaiku iš esmės iki minimumo atitiktų geriausius vaiko interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Tarnybos specialistai nei teismas iš esmės šioje proceso stadijoje nenustatė, kad nepilnamečio vaiko mama objektyviai keltų pavojų vaiko sveikatai ar gerovei, dėl ko vaiko ir mamos susitikimai turėtų vykti tik per tarpininką. Pastebėtina, kad vėlesniame, t. y. Tarnybos 2025 m. sausio 29 d. sprendime, tokia rekomendacija pateikta nebuvo. Taigi teismas priimdamas sprendimą keisti iki tol nustatytą vaiko ir mamos bendravimo tvarką, tokio sprendimo iš esmės nemotyvavo. Teismas net nenurodė, kodėl vaiko ir mamos susitikimai turėtų vykti būtent ieškovo pasirinktuose psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose, o ne ginčo šalių bendrai pasirinktuose psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose (pvz. esant nesutarimui, viena šalis galėtų pasiūlyti kelis variantus, kita iš jų išsirinkti). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad psichologo konsultacijas apmoka atsakovė, nors teismas iš esmės nesiaiškino ir nutartyje neanalizavo nei atsakovės finansinių galimybių apmokėti psichologo konsultacijas, ar finansinė našta apmokant psichologo konsultacijas dar labiau neapribos atsakovės galimybių matytis su nepilnamečiu vaiku ir nesudarys sąlygų jiems dar labiau nutolti.
33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateikti garso ir vaizdo įrašai bei Tarnybos dokumentuose nustatytos aplinkybės ir išvados pagrindžia ieškovo prašymą uždrausti atsakovei artintis prie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, tačiau teismas iš esmės nenurodė, kokie konkrečiai garso ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys leidžia daryti tokią išvadą. Atkreiptinas dėmesys, kad jei teismas nenustatys vaikui grėsmės iš mamos, tokiu atveju nebūtų pagrindo drausti jai artintis prie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos.
34. Bylos duomenis pagrindžia, kad nepilnametis vaikas tėtį charakterizuoja teigiamai, o mamą neigiamai. Vaikas iš esmės nenori pas mamą gyventi, nakvoti ar dažnai leisti su ją laiką, tačiau vaikas nori kartais su mama matytis, bendrauti telefonu, nori, kad mama dalyvautų jo gyvenime, pavyzdžiui Tarnybos specialistams nurodė, jog mama nedalyvavo jo koncerte, kuris vyko mokykloje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo vaiko poreikių, nesvarstė, kodėl nepilnametis vaikas yra neigiamai nusistatęs mamos atžvilgiu ir ar tai sudaro pagrindą maksimaliai riboti teises.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo reikėtų įvertinti ne tik grėsmę vaikui iš mamos pusės, bet ir aplinkybes sąlygojančias vaiko (ne)norą matytis ir leisti laiką su mama. Pirmosios instancijos teismas turėtų kreiptis į Tarnybos specialistus, kurie galėtų pateikti rekomendacijas dėl poreikio nagrinėjamu atveju keisti teismo 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, išklausyti abi ginčo šalis, objektyviai įvertinti paties vaiko norą ir jo motyvus, svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Nesant papildomų duomenų, negalima tiksliai įvertinti poreikio nagrinėjamu atveju keisti 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.