- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- 1-671-405/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13962-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kaltinamasis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.12.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) ., Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , nuteistas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal LR BK 199² str. 1 d., 199 str. 1 d., 291 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, vadovaujantis 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 281¹ str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. S., būdamas transporto priemonės vairuotoju, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai: 2020 m. balandžio 9 d. apie 16.35 val. Švenčionių r. sav. Adutiškio mstl., ties parduotuve „Aibė“, esančia Centrinė a. 5, būdamas Z. S. vardu registruoto automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vengė neblaivumo patikrinimo tyčia atsisakydamas pasitikrinti etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kai Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK Reagavimo skyriaus policijos pareigūnai jam nustatė neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, tuo G. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1 d.
Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad sutinka, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, tačiau nevengė pasitikrinti neblaivumą. Paaiškino, kad motinai priklausančiu automobiliu važiavo į parduotuvę, esančią Adutiškio mstl. Pakeliui sutiko pažįstamą asmenį, išgėrė apie 200 g degtinės. Po 15-20 min. važiavo nuo parduotuvės į namus. Važiuojant keliu link Ramoniūnų k., prieš jo automobilį išvažiavo automobilis „Volvo“, todėl jam teko nuvažiuoti nuo kelio. Automobiliu „Volvo“ važiavę asmenys iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai iškėlė jį iš automobilio ir davė pūsti į alkotesterį. Keletą kartų jis pūtė į alkotesterį, bet jam nepavyko įpūsti reikiamą kiekį oro. Vairuodamas automobilį jautėsi gerai, tačiau nuvažiavęs nuo kelio staiga apsvaigo. Galėjo apsvaigti nuo degtinės ir tą dieną vartotų vaistų. Gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus, tačiau nevengė pasitikrinti neblaivumą – bandė du kartus įpūsti, bet jam nepavyko. Negali paaiškinti, kodėl neįpūtė. Pareigūnai kitais būdais jam blaivumo netikrino, jis tik pareigūnų nurodymu ėjo tiesia linija, bet jam nepavyko. Neprisimena, ar buvo užduotis pataikyti pirštu į nosies galiuką. Pareigūnai nesiūlė jam atlikti medicininę apžiūrą, būtų neatsisakęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta liudytojų V. S. (V. S.), V. S. ir T. P. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus apskrities VPK RS vyriausiasis patrulis V. S. paaiškino, kad iš Vilniaus OVS gavo pranešimą apie tai, kad automobilis „Audi“ kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo, pranešėjas važiuoja paskui tą automobilį. Atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad automobilis „Audi“ nuvažiavęs nuo kelio į griovį. Prie automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus kaltinamasis – nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojui kelis kartus pasiūlė pasitikrinti blaivumą pučiant į alkotesterį, tačiau kaltinamasis tik truputį pūstelėdavo ir nepripūsdavo reikiamo kieko oro. Iš pradžių manė, kad vairuotojas negali įpūsti oro dėl neblaivumo, tačiau vėliau akivaizdžiai matėsi, kad pasitikrinti blaivumą vengia, nes nesistengė pūsti, į paaiškinimus kaip pūsti nereagavo ir nesistengė įpūsti pakankamai oro. Kaltinamasis į alkotesterį pūtė savo automobilyje, vėliau – policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, iš viso apie dešimt kartų. Buvo atliktas nuotolinis alkoholio kiekio matavimas, pagal kurio duomenis, asmuo buvo neblaivus, taip pat buvo atliktas testas. Kaltinamajam buvo siūloma pūsti į alkotesterį apie dešimt kartų, tikrinimas tęsėsi ilgiau nei valandą, laiko buvo pakankamai. Turi patirtį tikrinant blaivumą ir matosi, kada tikrinamas asmuo stengiasi, bet jam nepavyksta, o G. S. akivaizdžiai nesistengė ir tinkamai nepūtė. Iš pradžių kaltinamasis sakė, kad negali pūsti, bet po to galėjo pūsti, tik kad nepūtė reikiamo oro kiekio, o tik lengvai pūstelėdavo, pastangų nerodė. G. S. nesakė, kad negali įpūsti dėl sveikatos problemų.
Liudytojas V. S. paaiškino, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną išėjęs iš parduotuvės, esančios Adutiškio miestelyje, pamatė kaltinamąjį, kurio vairuojamas automobilis „Audi“ buvo įsirėmęs į kelkraštį, o kaltinamasis toliau spaudė akseleratoriaus pedalą. Priėjo prie vairuotojo, bet šis į jį nereagavo ir po kelių sekundžių pervažiavo šaligatvį ir nuvažiavo. Važiuodamas kliudė jo automobilio veidrodėlį. Nusprendė sekti jam iš paskos. Kaltinamasis pasuko į žvyrkelį link Ramoniūnų k. ir netrukus nuvažiavo nuo kelio į griovį. Apie įvykį jis pranešė policijai. Priėjo prie vairuotojo, tačiau vairuotojas į jį nereagavo, jis (liudytojas) ištraukė iš spynelės automobilio variklio užvedimo raktelius. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Vairuotojas buvo neblaivus, jam pareigūnai padėjo išlipti iš automobilio, Pareigūnai kelis kartus pasiūlė vairuotojui pūsti į alkotesterį, paaiškino kaip tą daryti, tačiau kaltinamasis arba nesugebėjo įpūsti, arba tiesiog nenorėjo tą daryti. Tuomet pareigūnai vairuotoją įsodino į tarnybinį automobilį. Iki tol, kol vairuotojas buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, nuo pareigūnų atvykimo praėjo daugiau nei 30 min. Po kurio laiko jis (liudytojas) buvo iškviestas į įvykio vietą dar kartą ir buvo apklausiamas. Matė įvykio vietoje kaltinamąjį, kuris buvo kažkiek išsiblaivęs, jis daug keikėsi, sakė, kad jam reikia šunis pašerti. Matė, kad pareigūnai atliko testą blaivumui patikrinti.
Liudytojas T. P. – Vilniaus apskrities VPK RS vyriausiasis patrulis – paaiškino, kad gavęs pranešimą apie tai, kad vairuotojas neblaivus ir atsisako pasitikrinti blaivumą, nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvęs liudytojas paaiškino, kad Adutiškio miestelyje prie parduotuvės įvyko eismo įvykis, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, o liudytojas važiavo jam iš paskos. Pasišalinęs asmuo už Adutiškio įvažiavo į griovį. Įvykio vietoje buvo ir kaltinamasis, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuolat keikėsi, pasitikrinti blaivumą atsisakė. Kolegos iki jo (liudytojo) atvykimo jau buvo bandę tikrinti G. S. blaivumą, tačiau asmuo nesitikrino. Jis (liudytojas) į įvykio vietą atvyko maždaug po 30 min. po įvykio. Siūlė G. S. pūsti į alkotesterį ne vieną kartą, tačiau G. S. tik apžiodavo alkotesterio antgalį ir nepūsdavo arba vos pūstelėdavo. G. S. buvo sąmoningas, jis suprato, kas jam sakoma, suprato, kad jam duodama pūsti į alkotesterį, tačiau nepūtė, akivaizdžiai matėsi, kad jis simuliuoja ir nesistengia pūsti į alkotesterį. Kaltinamasis galėjo pūsti į alkotesterį, tačiau nepūtė, pasiūlius pūsti į alkotesterį – juokėsi. Kaltinamasis nesakė, kad pasitikrinti blaivumą negali dėl sveikatos problemų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pagal neblaivumo nustatymo akte (b. l. 30) užfiksuotus duomenis, kaltinamajam 2020 m. balandžio 9 d. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, taip pat jo bendros būklės vertinimo metu nustatyta, kad G. S. negali eiti tiesia linija ir gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. G. S. paaiškintos atsisakymo tikrintis teisinės pasekmės.
Iš 2020 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 9-18) esančių duomenų nustatyta, kad Švenčionių r. sav. Adutiškio sen. kelio Adutiškis – Ramoniūnai 2 km apžiūrėtas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2020 m. balandžio 9 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte (b. l. 31) esančių duomenų nustatyta, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę.
LR BK 281¹ str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Byloje gauta pakankamai objektyvių įrodymų, kuriais patvirtinama, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką.
Kaltinamasis G. S. pripažino, kad 2020 m. balandžio 9 d. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būdamas neblaivus. Aplinkybė, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nustatyta ir iš liudytojo V. S., mačiusio neblaivų kaltinamąjį sėdintį vairuotojo vietoje automobilyje, kurio variklis veikė, ir spaudžiantį akseleratoriaus pedalą, o vėliau ir vairuojantį šį automobilį, taip pat liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. S. ir
T. P., buvusių įvykio vietoje ir bendravusių su kaltinamuoju, parodymų, neblaivumo nustatymo akte esančių duomenų.
Kaltinamasis teigia, kad nevengė pasitikrinti neblaivumą, tiesiog negalėjo pripūsti į alkotesterį reikalingo kiekio oro. Tokie kaltinamojo paaiškinimai paneigiami byloje gautais įrodymais. Iš liudytojų V. S., T. P. parodymų nustatyta, kad pareigūnai, nustatę kaltinamajam neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, taip pat panaudodami bekontaktį alkoholio detektorių ir įvertinę bendrą asmens būklę, siūlė kaltinamajam pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau kaltinamasis vengė tą daryti – jis arba tik apžiodavo alkotesterio antgalį, arba lengvai į jį pūstelėdavo, nesistengdamas pripūsti reikalingą kiekį oro. Kaltinamajam pasitikrinti neblaivumą buvo pasiūlyta apie dešimt kartų. Iš liudytojo T. P. parodymų nustatyta, kad jis į įvykio vietą atvyko daugiau nei po 30 min., tuo metu kaltinamasis buvo sąmoningas ir suprato, kas jam sakoma, suprato, kad privalo pūsti į alkotesterį, tačiau nepūtė arba pūtė netinkamai, akivaizdžiai nesistengdamas įpūsti ir tuo vengdamas neblaivumo patikrinimo. Nustatę aplinkybes, kaltinamąjį nuvežė į namus, kuriuose jis tvarkėsi pats, jam nebuvo reikalinga pagalba. Aplinkybė, kad kaltinamasis vengė pasitikrinti neblaivumą, patvirtinama ir liudytojo V. S. parodymais. Iš liudytojo parodymų nustatyta, kad įvykis užtruko apie valandą, kaltinamasis iš karto po to, kai jo vairuojamas automobilis nuvažiavo į griovį, pats iš automobilio neišlipo – jam padėjo pareigūnai, taip pat iš pradžių visiškai nekalbėjo, tik minimaliai judino galvą, tačiau, liudytojui vėliau sugrįžus į įvykio vietą, kaltinamasis jau buvo kažkiek išsiblaivęs, jis nuolat keikėsi, sakė, kad reikia šerti šunis. Liudytojas matė, kad kaltinamajam daug kartų buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi byloje negauta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad policijos pareigūnai ar liudytojas V. S. turėtų motyvą apkalbėti kaltinamąjį, taip pat ir kaltinamasis nenurodė, kad jo ir liudytojų santykiai asmeniniai ar priešiški.
Atsižvelgiant į minėtus liudytojų parodymus vertinama, kad net tuo atveju, jei kaltinamasis iš karto po to, kai jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, būdamas labai apsvaigęs būtų negalėjęs įpūsti į alkotesterį reikiamo kiekio oro, praėjus daugiau nei pusei valandos jis galėjo pasitikrinti neblaivumą, tačiau to vengė – kaltinamasis buvo sąmoningas, kalbėjo, suprato, kad privalo pasitikrinti neblaivumą, t. y. pūsti į alkotesterį, tačiau, vengdamas tikrintis, arba nepūtė oro, arba tik vos pūsteldavo ir nesistengė pūsti taip, kaip jam nurodė pareigūnai. Tai, kad kaltinamasis suvokė situaciją, patvirtinama ir paties kaltinamojo paaiškinimais – kaltinamasis detaliai nurodė įvykius, vykusius po to, kai jis važiavo nuo Adutiškio mstl. link namų, taip pat nurodė, kas vyko atvykus policijos pareigūnams, teigė, kad bandė pūsti, bet nepavyko, stovėjo normaliai, pūtė ne vieną kartą. Be to, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nenurodė objektyvios priežasties, dėl kurios, jo teigimu, negalėjo pasitikrinti neblaivumo – ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis (b. l. 50-51) nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nepavyko įpūsti į alkotesterį reikalingą kiekį oro, teisiamajame posėdyje (b. l. 163) teigė, kad negali paaiškinti, kodėl jam nepavyko pripūsti oro, gali būti, kad dėl fizinių trūkumų. Kaltinamasis pateikė medicininius dokumentus, tačiau juose esančiais įrašais nepatvirtinama, kad nuo 2017 m. kaltinamajam nustatyti sveikatos sutrikimai galėjo paveikti kaltinamojo galimybę pripūsti reikiamą kiekį oro į alkotesterį.
Kaltinamasis nurodė, kad būtų sutikęs vykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumą, tačiau pareigūnai to jam nesiūlė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 p. nurodyta, kad neblaivumas tikrinamas metrologiškai patikrintomis būtent specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Šių taisyklių 3 p. numatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnams nebuvo pareigos kaltinamąjį neblaivumo patikrinimui pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, kadangi kaltinamojo neblaivumas nebuvo patikrintas ne dėl objektyvių priežasčių, bet dėl kaltinamojo sąmoningo vengimo pasitikrinti neblaivumą – kaltinamasis galėjo būti patikrintas alkotesteriu, tačiau sąmoningai nesistengė iškvėpti reikiamo oro kiekio ir tuo vengė patikrinimo.
Nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. balandžio 9 d. apie 16.35 val. Švenčionių r. sav. Ramoniūnų k., būdamas transporto priemonės vairuotoju, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1 d., sudėtis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, taip pat anksčiau buvo nuteistas, nors teistumas už šias nusikalstamas veikas išnykęs, taip pat buvo nubaustas administracine tvarka, bet nuobaudos negalioja, ir manoma, kad yra pagrindo paskirti kaltinamajam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams. Nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 199² str. 1 d., 199 str.1 d., 291 str.1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Pagal BK 64 str., jeigu nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina, jas visiškai ar iš dalies sudėdamas. Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė 2020 m. balandžio 9 d., t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neatliktos bausmės dalis didesnė nei nagrinėjamoje byloje skiriama bausmė, todėl paskirta bausmė pridedama prie 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, tačiau užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, gyvena kartu su motina, kuriai nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, galima manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
LR BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, todėl kaltinamajam paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra, manoma, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones LR BK 68 str. 2 d. nustatyto termino vidurkiui – trejiems metams. Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmeniui realiai buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemones, todėl kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo nutarimo paskirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 59-61) – priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 17 d.
LR BK 72 str. 1, 2 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų sau galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (LAT nutartys bylose Nr. 2K-514/2007, 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018). Pagal VĮ „Regitra“ informaciją apie kelių transporto priemones (b. l. 27), automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką ir kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, savininku įregistruotas trečiasis asmuo, o ne kaltinamasis. BK 72 str. 5 d. nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas, be kita ko, priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, taip pat nesant kitų BK 72 str. 4 d. nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų, transporto priemonė nekonfiskuojama, iš kaltinamojo išieškoma konfiskuotino turto vertė – 660 Eur. Kaltinamasis transporto priemonės vertės neginčijo.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59-61) – paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Pagal LR BPK 103 str. 6 d., be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 p., proceso išlaidomis gali būti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. LR BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal teismų praktiką, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš pripažintų kaltais asmenų. Iš Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 34), priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte (b. l. 31), Vilniaus apskr. VPK ir UAB „Varimeda“ 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytoje Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. S-ST2-232 (b. l. 35-45) esančių duomenų nustatyta, kad už automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą patirtos 42 Eur (su PVM) dydžio išlaidos. Nustatyta, kad, pagal Vilniaus apskr. VPK ir UAB „Varimeda“ 2019 m. gruodžio 4 d. sudarytos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. S-ST2-232 (b. l. 49-60) 24 p., sutartis galioja šešis mėnesius nuo jos įsigaliojimo dienos (2019 m. gruodžio 4 d.), todėl vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina priteisiama ne ilgiau kaip iki sutarties galiojimo pabaigos (2020 m. birželio 4 d.) – 140 Eur (2,50 Eur x 56 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BK 64¹, 67 str. 3 d., 68, 72, 281¹ str. 1 d., BPK 303–307, 432 str.,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 281¹ str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į subendrintą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką – vieną dieną.
Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje arba dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti trejus metus naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones (terminą skaičiuoti nuo 2020 m. balandžio 17 d.) ir išieškoti iš G. S. konfiskuotino turto – automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 660 (šešis šimtus šešiasdešimt) Eur.
Išieškoti iš G. S. 182 (vieną šimtą aštuoniasdešimt du) Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. birželio 4 d.
Automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Varimeda“ (adresas Švenčionių m., Lentupio g. 43), grąžinti savininkei Z. S..
Byloje esantį G. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00672766 perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.