- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 1S-434-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-07034-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- G. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios G. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2019 m. kovo 12 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai G. A..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. G. A. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 11 d., pabaiga – 2022 m. sausio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. kovo 12 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies nuostatas.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nėra pakankamo pagrindo neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleista nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistoji skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde ji nurodo, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl jos lygtinio paleidimo, nes ji atitinka visas sąlygas ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 57 iki 38 balų ir vertintina kaip žema, ji pozityviai vertina su ja dirbančius pareigūnus, stebima aukšta nuteistosios motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Nuteistoji bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, kas patvirtina, kad ji stengiasi keisti savo požiūrį. Nors laisvėje nedirbo, tačiau šiuo metu nevengia darbo, darbas yra pagrindinis pajamų šaltinis, kas patvirtina, kad ji nuosekliai keičia gyvenimo būdą, išmoko gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles. Pateikta pažyma patvirtina, kad, išėjusi į laisvę, ji bus priimta dirbti UAB „V.“. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, devynis kartus paskatinta. Panevėžio pataisos namuose įgijo 5 klasių išsilavinimą, manikiūro darymo ir siuvėjo specialybes. Iki nuteisimo gyveno su mama ir vaikais, palaikė ryšius ir su broliais bei seserimi. Po galimo lygtinio paleidimo planuoja gyventi pas motiną, šiuo metu vyksta pas ją ir trumpalaikių išvykų. Nuteistosios nuomone, visi šie nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai teismo nebuvo tinkamai įvertinti.
4.2. Skunde nuteistoji teigia, kad ji vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jai skirtas rekomendacijas ir toks nuteistosios elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Visa tai Komisija pažymėjo savo išvadoje, kas rodo, kad nuteistoji deda dideles pastangas siekiant pasiruošti grįžti į visuomenę, tinkamai resocializuojasi. Tačiau teismo nutartyje, pažeidžiant nuteistosios teisėtus lūkesčius, liko neįvertintos jos dedamos pastangos. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, manytina, kad svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistosios elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistoji išėjusi į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4.3. Skunde nuteistoji pamini Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendaciją Rec (2003) 22, kuri nustato principus, kuriais turi vadovautis valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo, akcentuoja, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Teigia, kad pagal nusistovėjusią EŽTT praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, gali dar būti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus, kad bausmės peržiūros kriterijai ir sąlygos turi būti pakankamai konkretūs ir tikslūs.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistosios G. A. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. A. yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajai nustatyta žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistosios dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių sėkmingą įgyvendinimą, taip pat ir nuteistosios skunde nurodytas aplinkybes, jog dirba, mokėsi, 9 kartus skatinta, tačiau tai tik parodo, jog nuteistoji, atlikdama paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan.
10. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia G. A. asmenybės ypatumai. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistoji nors ir sugeba atpažinti problemų kilmę, priežastis, tačiau joms spręsti ne visuomet pasirinkdavo tinkamas priemones. Pataisos namuose ji buvo praradusi savitvardą ir naudojo smurtą kitos nuteistosios atžvilgiu. Nuteistajai Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys yra susijęs su praeityje buvusiomis nusikalstamomis patirtimis. Ta aplinkybė, jog svarstymo metu nuteistoji galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad ji bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Per bausmės atlikimo laiką G. A. 3 kartus pažeidė vidaus tvarką, už ką bausta nuobaudomis. Nors ji skatinta daugiau kartų nei bausta už netinkamą elgesį, tačiau jos elgesio korekcija nebuvo nuosekli. Bausmės pradžioje po paskirtų nuobaudų, ji elgėsi tinkamai, buvo skatinta, tačiau po to, parėjus keliems metams, ji ir vėl pažeidė vidaus tvarką. Paskutinė nuobauda skirta bausmę atliekant jau šeštus metus. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika apibūdina ne tik nenuoseklią nuteistosios elgesio korekciją, tačiau taip pat rodo, jog nuteistoji, net ir būdama laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kas neleidžia jos elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.
9. Teisėjų kolegija mano, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistoji, Komisija G. A. charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai ribotai, pasisakydama tik apie svarstymo metu nustatytas aplinkybes. Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, asmenybės ypatumus, elgesį iki bausmės atlikimo, požiūrį į paskirtą bausmę ir pan., bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Komisija, nutarusi G. A. atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, atsižvelgė į įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau nepakankamai tinkamai sprendė, kad nuteistoji jau patyrė laisvės atėmimo bausmei taikomus suvaržymus, kad nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga yra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai tikėtis, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jos atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
10. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to, minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistosios G. A. skundą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis aplinkybėmis. Įvertinus nuteistosios asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, kategoriškai teigti, jog jai paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė keliamus tikslus, nėra objektyvaus pagrindo.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai G. A. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajai taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistosios G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.