- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- T-1856-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-07034-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- G. A.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai G. A. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. rugpjūčio 26 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 95-521 nutarta taikyti nuteistajai G. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 4 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 38 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos bala, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje sumažėjo nuo 57 balų iki 38. Nuteistoji daro pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką - motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistosios elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Šiuo metu nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistoji suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistoji vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas ir nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus Egidijus Palaima atsiliepime dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo prašo teismo priimti nutartį netvirtinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos nutarimo Nr. 95-521 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai G. A..
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
G. A. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalį 12 m. laisvės atėmimo.
Anksčiau teista: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartimi paleista lygtinai prieš terminą neatlikus 1 m. 8 mėn. 24 d. laisvės atėmimo bausmės.
Nuteistoji atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2 m. 4 mėn. 19 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistoji G. A. yra atlikusi minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, G. A. nustatoma žema – 38 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistoji pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jos pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajai jau šiuo metu yra pasiekti, o būdama nestruktūruotoje aplinkoje ji savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Nagrinėjamu atveju G. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, ankščiau buvo teista, taip pat buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos prieš terminą, tačiau tai, kad G. A. ir vėl buvo nuteista už iš esmės analogišką nusikaltimą, susijusį su psichotropinių medžiagų disponavimu, rodo, jog švelnus baudžiamumas neskatina G. A. keisti turimų nusikalstamų įpročių ir didina nuteistosios pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistoji nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistosios galimybes nenusikalsti ateityje ir jos pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą G. A., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistosios elgesį ir leidžia įžvelgti jos akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Spręsdamas dėl nuteistosios G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistoji už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje paskatinta, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse ir kt., kas rodo nuteistosios siekį pasitaisyti, tačiau ji per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę nuteistoji nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos už ką jai buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia vertinti nuteistosios elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Toks nuteistosios elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistosios pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajai atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 38 balai pagal „OASys (buvo 57 balai), tačiau iš nustatytų 38 balų dar 8 balai yra dinaminiai, kuriuos šiuo metu nuteistoji savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje G. A. vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys ir tai gali turėti įtakos nuteistosios tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių ją paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti ją vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistosios pažanga ir jos pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu ji laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Nuteistosios elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jos pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Konstatuotina, kad nuteistosios pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistosios socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistoji G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-521 taikyti nuteistajai G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 95-521 taikyti nuteistajai G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.