- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 1S-938-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-07034-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- G. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios G. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. A. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - 12 metų laisvės atėmimo bausme.
1.1. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 11 d., pabaiga – 2022 m. sausio 11 d.
1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant nuo komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistosios prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienos).
2. Komisija nutarė taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nuteistoji daro pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas sprendė, jog kad teigiami nuteistosios taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistoji G. A. prašo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Skunde atkreiptas dėmesys, jog sumažėjo nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, rizika yra žema. Nuteistoji kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su ja dirbančius pareigūnus, stebima aukšta nuteistosios motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Nuteistoji suvokia, kad norėdama prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vieną kartą buvo bausta drausmine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Atlikdama bausmę įgijo penkių klasių išsilavinimą, specialybę. Pataisos įstaigoje dirbo, gauta pažyma, kad išėjusi į laisvę taip pat dirbs. Narkotikų nevartoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, savaitgaliai vyksta į namus, nėra rūpesčių dėl gyvenamosios vietos. Teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
3.2. Asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti, socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė, tačiau teismo nutartyje liko neįvertintos nuteistosios dedamos pastangos. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis ir Europos Žmogaus Teisų Teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistosios G. A. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. A. priklauso žemai rizikos grupei – 38 balų (balas labai artimas vidutinei rizikai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajai nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 9 balais, t. y. minimaliai. Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę.
7. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistosios pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kriminogeniniams veiksniams. Nuteistajai Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys yra susijęs su praeityje buvusiomis nusikalstamomis patirtimis. Vertindamas G. A. pažangą šiuo aspektu, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistoji spręsti problemoms ne visuomet pasirinkdavo tinkamas priemones, nors savitvardą praranda retai, tačiau buvo atvejis kai naudojo smurtą kitos nuteistosios atžvilgiu, nes buvo įžeista. Pažymėtina ir tai, jog atlikdama bausmę G. A. tris kartus pažeidė pataisos namuose galiojančias taisykles. Paskutinį kartą – nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus šešiems metamas, kada jau tikrai žinojo pataisos namuose galiojančią nustatytą tvarką. Ir nors už gerą elgesį buvo skatinta aštuonis kartus, tačiau spręstina, kad nuteistoji nesistengė elgtis nepriekaištingai.
8. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įvertinus šiuos nuteistosios mąstymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistoji galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, ankščiau buvo teista, taip pat buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos prieš terminą, tačiau tai, kad G. A. ir vėl buvo nuteista už iš esmės analogišką nusikaltimą, susijusį su psichotropinių medžiagų disponavimu, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo ji nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąją charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistosios atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistosios elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec (2003)22. Nuteistosios minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.
10. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistosios taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį. Apygardos teismas nenustatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistosios G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.