Kauno apygardos teismo nutartis

2018-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-938-327/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-2321-946/2018Nutartis · 2018-11-13Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-17Kauno apygardos teismas
  3. T-699-753/2019Nutartis · 2019-04-10Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-18Kauno apygardos teismas
  5. T-1856-946/2019Nutartis · 2019-10-17Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-11-15Kauno apygardos teismas
  7. T-493-753/2020Nutartis · 2020-03-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
1S-938-327/2018
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-07034-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-938-327/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-1-07034-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svet­lanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, ra­šy­tinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios G. A. skun­dą dėl Kauno apy­lin­kės teis­mo Kai­šiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pa­taisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2018 m. spalio 8 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai G. A. lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį - 12 metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Bausmės pradžia – 2010 m. sausio 11 d., pabaiga – 2022 m. sausio 11 d.

1.2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistosios prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

2. Komisija nutarė taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straips­nio 2 dalies 3 punktą, nes nuteistoji daro pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­sijos nu­ta­ri­mą. Teismas sprendė, jog kad teigiami nuteistosios taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį.

Šalies argumentai

3. Skunde nuteistoji G. A. prašo patvirtinti Komisi­jos nutarimą ir taikyti jai lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Skunde atkreiptas dėmesys, jog sumažėjo nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, rizika yra žema. Nuteistoji kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su ja dirbančius pareigūnus, stebima aukšta nuteistosios motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje. Nuteistoji suvokia, kad norėdama prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vieną kartą buvo bausta drausmine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Atlikdama bausmę įgijo penkių klasių išsilavinimą, specialybę. Pataisos įstaigoje dirbo, gauta pažyma, kad išėjusi į laisvę taip pat dirbs. Narkotikų nevartoja, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, savaitgaliai vyksta į namus, nėra rūpesčių dėl gyvenamosios vietos. Teismas neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

3.2. Asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti, socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė, tačiau teismo nutartyje liko neįvertintos nuteistosios dedamos pastangos. Skunde taip pat remiamasi Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijomis ir Europos Žmogaus Teisų Teismo praktika.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios G. A. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose at­lie­kan­tys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­ta­mo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­tinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo el­ge­sio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidu­tinė arba aukš­ta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją maži­nant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. A. priklauso žemai rizikos gru­pei – 38 balų (balas labai artimas vidutinei rizikai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nu­teis­tajai nustatyta rizika nuo pas­ku­ti­nio ver­ti­ni­mo yra sumažėjusi 9 balais, t. y. minimaliai. Toks ri­zikos vertinimo balais suma­žė­ji­mas sie­jamas su tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame so­cia­li­nės reabilitacijos plane numa­ty­tas prie­mones, t. y. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atė­mimo bausmę.

7. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistosios pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajai Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas krimi­no­geninis veiksnys yra susijęs su praeityje buvusiomis nusikalstamomis patirtimis. Vertindamas G. A. pažangą šiuo aspektu, teismas at­sižvelgia į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duo­menis nuteistoji spręsti problemoms ne visuomet pasirinkdavo tinkamas priemones, nors savitvardą praranda retai, tačiau buvo atvejis kai naudojo smurtą kitos nuteistosios atžvilgiu, nes buvo įžeista. Pažymėtina ir tai, jog atlikdama baus­mę G. A. tris kartus pa­žei­dė pataisos namuose galiojančias taisykles. Paskutinį kartą – nuo bausmės atlikimo pradžios praėjus šešiems metamas, kada jau tikrai žinojo pataisos namuose galiojančią nustatytą tvarką. Ir nors už gerą elgesį buvo skatinta aštuonis kartus, tačiau spręstina, kad nuteistoji nesistengė elgtis neprie­kaiš­tingai.

8. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet su­daro prielaidas griežčiau ver­tin­ti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įver­tinus šiuos nu­teis­tosios mąs­tymo ir elgesio as­pektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka ri­zika, jog nuteistoji galimo lyg­tinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis prie­mo­nė­mis. Nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, ankščiau buvo teista, taip pat buvo lygtinai paleista iš pataisos įstaigos prieš terminą, tačiau tai, kad G. A. ir vėl buvo nuteista už iš esmės analogišką nusikaltimą, susijusį su psichotropinių medžiagų disponavimu, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo ji nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Apeliacinės instancijos tei­sėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto tai­ky­mas, net ir atitinkant for­ma­liuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra impe­ra­ty­vus. Įvertinus aptartus nu­teis­tąją cha­rak­terizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteis­tosios atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jos nusikals­ta­miems polinkiams pa­keisti. Aukštesnysis teismas pri­pažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistosios el­ge­sio pokyčių, tačiau at­sižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pa­grindo teigti, jog G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą ma­žin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elge­sio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjusi į laisvę ji lai­kysis įs­tatymų ir nenu­si­kals.

9. Nesutiktina ir su tuo skundo argumentu, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis prieš­ta­rauja Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, tame tarpe ir Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendaciją Rec (2003)22. Nuteistosios minima rekomendacija dėl lyg­tinio paleidimo yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakei­čia įstatymuose nus­ta­tytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pa­taisos įstaigos va­do­vaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiš­kias lygtinio pa­lei­dimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atli­ki­mas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusi­kals­tamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

10. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistosios taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jai adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį. Apygardos teismas nenus­tatė ob­jek­tyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nu­teis­tajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistosios G. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Svetlana JurgaitienėViktoras PreikšasValdas Vitunskas