Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-22-324/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-02-06
Bylos Nr.: 2A-22-324/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-08650-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Žibutė Budžienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Penkiese“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos kelias“

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-22-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08650-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 42.9; 42.10; 44.2; 44.5.1; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Penkiese“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos kelias“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-861-199/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Penkiese“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Spaudos kelias“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Spaudos kelias“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Penkiese“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 38 115 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2012 m. balandžio 20 d. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. NRPR-20120420/17, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tinkamai suteikti neadresuotos reklamos leidinių pristatymo į gaunamųjų laiškų dėžutes paslaugą, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už tinkamai suteiktas paslaugas. Sutarties priede Nr. 1 šalys detalizavo darbų, vykdomų vadovaujantis sutartimi, apimtį, įkainius bei atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką. Sutarties priede Nr. 2 šalys susitarė dėl reklaminės medžiagos platinimo teritorijos ir platinamų egzempliorių skaičiaus. 2012 m. gegužės 2 d. atsakovei buvo pateikta 300 000 vienetų reklaminių katalogų. Vadovaujantis sutarties priedo Nr. 1 3.1 punktu, neadresuotos reklamos leidiniai turėjo būti išplatinami per 4 darbo dienas. Pagal sutarties nuostatas reklamos leidiniai turėjo būti pristatomi į gaunamųjų laiškų dėžutes. Ieškovė nebuvo suinteresuota kitais reklaminių leidinių pristatymo būdais. Nepaisydama sutarties nuostatų, atsakovė išplatino didelį kiekį reklaminių leidinių Jonavoje esančioje „Achemos“ įmonėje ir Jurbarko miesto šventėje, didelis kiekis leidinių buvo paliktas Jurbarko miesto ligoninėje. Tokiu būdu buvo pažeistos sutarties nuostatos ir veikiama priešingai ieškovės interesams. Išplatinus visą atsakovei perduotos reklaminės medžiagos kiekį, yra būdingas tam tikros apimties reklamos gavėjų grįžtamumas, kuris, esant pačiam mažiausiam klientų susidomėjimui reklamuojamomis prekėmis, dažniausiai siekia nuo 0,5 iki 2 procentų. Atsakovei išplatinus reklaminę medžiagą, grįžtamumas susidarė apie 0,05 procento. Tai parodė, kad medžiaga buvo išplatinta netinkamai ir pažeidžiant sutarties nuostatas. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 2.3 punktu, pareikalavo atsakovės pateikti neadresuotos reklamos platinimo ataskaitą. Ši ataskaita ieškovei buvo pateikta 2012 m. gegužės 9 d., o 2012 m. gegužės 11 d. ieškovei buvo pateikta patikslinta neadresuotos reklamos platinimo ataskaita su miestų ir gatvių sąrašu. Gavus reklaminių leidinių išplatinimo ataskaitą ir įvertinus nepatenkinamus reklaminių katalogų išplatinimo rezultatus, ieškovės darbuotojai, dalyvaujant atsakovės atstovams, atliko reklaminės medžiagos platinimo faktinių rezultatų patikrinimą atsakovės deklaruojamose katalogų išplatinimo vietose. Dauguma atsakovės ataskaitose nurodytose vietovėse apklaustų potencialių reklaminės medžiagos gavėjų nebuvo gavę atsakovės išplatintų reklaminių leidinių. Apklausų rezultatai parodė, kad reklaminiai katalogai buvo išplatinti netinkamai ir nesilaikant reklaminės medžiagos platinimo profesinių standartų. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė didelius turtinius nuostolius, nes neteko reklaminės medžiagos, kurios vertė yra 31 500 Lt plius PVM.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 27 225 Lt skolai grąžinti, 277,7 Lt delspinigių, 294,43 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad atsakovė tinkamai, laiku ir kokybiškai suteikė ieškovei reklaminės medžiagos platinimo paslaugas, išrašė 2012 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPK00208 27 225 Lt sumai sumokėti ir pateikė ją ieškovei apmokėjimui. Ieškovė už suteiktas reklaminės medžiagos platinimo paslaugas su atsakove neatsiskaitė. 2012 m. birželio 1 d. buvo gauta ieškovės nepagrįsta pretenzija, kuria buvo reikalaujama sumokėti neva už prarastą reklaminę medžiagą 31 500 Lt plius PVM. Ieškovės priekaištai dėl suteiktų paslaugų kokybės pasireiškė tik po to, kai atsakovė pareikalavo sumokėti už tinkamai suteiktas paslaugas, todėl akivaizdu, jog ieškiniu UAB „Penkiese“ siekia išvengti mokėjimo ar nori jį sumažinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.

Priteisė ieškovei iš atsakovės 15 246 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. birželio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2 300 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, 457,38 Lt žyminio mokesčio, atsakovei iš ieškovės 16 335 Lt už paslaugas, 2 300 Lt už advokato teisinę pagalbą, 500,35 Lt žyminio mokesčio, valstybei iš abiejų šalių po 20,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis. Nesutiko su atsakovės argumentu, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta atsakovės pareiga atlikti ir pateikti ieškovei ataskaitą apie išplatintą reklamos medžiagą, nes sutarties priedo Nr. 1 4.2 punktu atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas po užsakymo įvykdymo išsiųsti ataskaitą užsakovui, t. y. UAB „Penkiese“. Sprendė, kad sutarties priede Nr. 2 nurodyta katalogų platinimo teritorija ir katalogų egzempliorių skaičius, įvardintas šiame priede, neatitinka atsakovės ataskaitose įvardintoms teritorijoms bei išplatintų katalogų egzempliorių skaičiui. Konstatavo, kad atsakovės argumentas, jog neva pagal sutartį išplatinimui turėjo būti pateikti 369 414 vienetai katalogų, o pateikti tik 300 000 vienetų, nelemia jų platinimo teritorijų keitimo bei skaičiaus iš esmės, nes skirtumas tarp teiktino katalogų skaičiaus ir pateikto nėra iš esmės didelis. Apklausęs liudytojus, nustatė, kad atsakovė iš ieškovės gautus reklaminius katalogus „Easy deal“ pateikė platinti tretiesiems asmenims, kurie po išplatinimo galėjo teikti ataskaitas, tačiau atsakovė jų nereikalavo, o ir pati teigia, kad pagal sutartį neprivalo jų pateikti ieškovei. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė visų reikšmingų įrodymų aplinkybei, kad ji išplatino iš ieškovės gautus 300 000 vienetų katalogų „Easy deal“ pagal sutarties sąlygas bei teritorijas, pagrįsti. Sprendė, kad surengtas patikrinimas, kuriame dalyvavo ieškovės ir atsakovės darbuotojai, patvirtina aplinkybę, jog ne visi katalogai buvo išplatinti pagal sutarties sąlygas, t. y. įdėti į priede Nr. 2 nurodytų teritorijų gyventojų pašto dėžutes. Nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog 300 000 vienetų katalogų perdavė platinti platintojams, atkreipė dėmesį, kad sutartyje nenumatyta sąlyga, jog atsakovė ne pati atliks užsakymą. Konstatavo, kad atsakovė iš platintojų nereikalavo išsamios ataskaitos apie kiekvieną katalogo egzempliorių, nevedė jų apskaitos, nekontroliavo jų platinimo, nepateikė į bylą važtaraščių, pagal kuriuos neva perdavinėjo platintojams katalogus „Easy deal“. Pažymėjo, kad atsakovė, platindama katalogus, privalėjo laikytis sutarties sąlygų, o ne keisti jas vienašališkai. Sprendė, kad pagal paskirtį išplatintų katalogų skaičius procentais iš 300 000 vienetų, įskaitant gyventojų, galbūt gavusių šiuos katalogus, nerūpestingumą, abejingumą, nepakantumą reklamai, sudarė apie 60 procentų. Dėl to ieškovė už katalogų „Easy deal“ platinimo paslaugą atsakovei turėtų sumokėti 60 procentų nuo prašomos priteisti 27 225 Lt sumos, t. y. 16 335 Lt. Nusprendęs, kad atsakovė neįvykdė užduoties dėl 300 000 vienetų reklamos katalogų „Easy deal“ platinimo pilna apimtimi, tai atliko ne laiku ir nekokybiškai, nes katalogus gavo 2012 m. gegužės 2 d., o pagal atsakovės ataskaitą platinti pradėjo tik 2012 m. gegužės 4 d., be to, neteikė išsamios ataskaitos pagal sutarties priedo Nr. 2 reikalavimus, nėra duomenų apie PVM sąskaitos faktūros Nr. SPK00208 įteikimą ieškovei, konstatavo, kad atsakovė negali reikalauti iš ieškovės netesybų, palūkanų ir visos sumos už paslaugą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė išplatino apie 60 procentų katalogų, laikė, kad ieškovė gali reikalauti žalos atlyginimo tik 40 procentų apimtyje nuo visų 300 000 vienetų katalogų kainos. Konstatavo, kad atsakovės neteisėta veika ir tiesioginė žala pasireiškė netinkamu paslaugų sutarties bei jos priedų sąlygų įvykdymu, nerūpestingumu, išsamių ataskaitų iš platintojų nepareikalavimu, aplaidžiu savo sutartinių įsipareigojimų vykdymu, kurių pasėkoje ieškovei atsirado žala, kuri pasireiškė materialinių vertybių praradimu, t. y. 40 procentų nuo 300 000 vienetų neadresuotos reklamos katalogų „Easy deal“ nepristatymu į pašto dėžutes pagal sutarties priede Nr. 2 nurodytas teritorijas bei kiekius.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliacinius skundus padavė abi šalys.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys, kuriomis iš dalies netenkintas ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis.

Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė tinkamai įvykdė 60 procentų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Remiantis bylos duomenimis, reklaminius katalogus patvirtino gavę tik kiek daugiau nei 30 procentų patikrinimo metu apklaustų gyventojų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tinkamai išplatino 60 procentų reklaminių leidinių.

Nepagrįstas teiginys, kad realiai ieškovės reklaminius katalogus galėjo gauti daugiau gyventojų nei buvo nustatyta patikrinimo metu, nes gyventojai teikia nedidelį dėmesį reklaminiams leidiniams, dalis jų reklaminius leidinius tiesiog išmeta, todėl jie negalėjo tiksliai pasakyti, ar gavo šį reklaminį leidinį. Patikrinimo ataskaitose buvo sužymėti tik tų gyventojų parodymai, kurie konkrečiai galėjo pasakyti, ar gavo ieškovės reklaminį katalogą. Tie gyventojai, kurie nežinojo, ar reklaminis katalogas buvo jiems įteiktas, arba kurie pasakė, kad reklaminių leidinių netikrina ir dėl to negali pasakyti, ar katalogą gavo, patikrinimo ataskaitose nebūdavo įrašomi ir patikrinimo ataskaitose jie neatsispindi.

Neatsižvelgta į ieškovės argumentus, kad vos trečdalį reklaminių katalogų išplatinusi atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, nes ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.). Atsakovė buvo pasirinkusi platinti 300 000 vienetų reklaminių katalogų dėl to, kad tokios reklaminės sklaidos reikėjo ieškovės klientui (UAB „Easy deal“), užsakiusiam šias paslaugas pas ieškovę. Jei ieškovei būtų pakakę 100 000 vienetų išplatintų katalogų, tai būtent tokį kiekį ieškovė ir būtų užsakiusi pagaminti ir pateikusi atsakovei išplatinti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartyje Nr.3K-3-31/2009 esančiais išaiškinimais, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atotrūkis tarp to, ko tikėjosi ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove, ir tarp to, ką ieškovė realiai gavo, yra daugiau nei pakankamas tam, kad būtų konstatuotas atsakovės padarytas esminis sutarties pažeidimas. Nustačius, kad atsakovė sutartį pažeidė iš esmės, atsakovei negali būti priteistas atlyginimas už jos neva suteiktas reklaminio leidinio platinimo paslaugas, o iš atsakovės ieškovei priteistini visi byloje reikalauti nuostoliai.

Prašo pakeisti sprendimo dalis, kuriomis iš dalies netenkintas ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis ir ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinys ir iš dalies netenkintas priešieškinis.

Nepagrįsta išvada, jog atsakovė privalėjo pateikti ieškovei įvertinimą apie išplatintą reklamos medžiagą. Sutarties 2.3. punkte ir sutarties priedo Nr. 1 4.2. punkte numatyta, kad, įvykdžius užsakymą (baigus platinimą), užsakovui, t. y. ieškovei, pageidaujant, atsakovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia atliktų darbų ataskaitą. Atsakovė, 2012 m. gegužės 7 d. baigusi reklaminės medžiagos platinimą, 2012 m. gegužės 10 d. pateikė ieškovei neadresuotos reklamos platinimo ataskaitą. Šalys, sudarydamos neadresuotos reklamos platinimo paslaugų sutartį, susitarė tik dėl reklaminės medžiagos platinimo teritorijos (apskričių ir miestų) bei juose išplatintino reklaminių katalogų skaičiaus. Atsakovės pateikta ataskaita yra tinkama ir atitinka sutarties bei jos priedo Nr. 2 sąlygas, nes nei viena sutarties ar jos priedų sąlyga neįpareigojo atsakovės atlikti ir pateikti ieškovei įvertinimą apie atliktą išplatinimą bei reklamos grįžtamumą.

Nevertinta, kad atsakovė, būdama sąžininga ir rūpestinga, veikdama išimtinai savo klientės, t. y. ieškovės, interesais, šiai pareikalavus, 2012 m. gegužės 11 d. pateikė patikslintą ataskaitą su nurodytomis platinimo teritorijomis ir jose išplatintu katalogų kiekiu bei miestų gatvių sąrašu, praėjus daugiau nei 2 savaitėms po išplatinimo dar papildomai pateikė ieškovei 5 miestų (Jonavos, Panevėžio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Tauragės) detalias ataskaitas apie išplatinimą, nurodydama gatves bei konkrečius namų numerius, kuriuose buvo platinama reklaminė medžiaga, nors pagal sutarties sąlygas neturėjo tokios pareigos. Esant neadresuotai reklamai, atsakovė nerenka tokios detalios informacijos, be to, yra sudėtinga ir netikslu praėjus daugiau nei dviem savaitėms atgaline data rinkti tokią informaciją. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės elgesys vertintinas ne tik kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas, bet ir kaip atitinkantis sąžiningą verslo praktiką, CK 6.722 straipsnio 2 punkte ir sutartyje įtvirtintą atsakovės, kaip paslaugų teikėjos, pareigą pateikti klientui ataskaitą.

Neteisinga išvada, jog atsakovė pateikė netinkamą ataskaitą. Ji padaryta motyvuojant tuo, kad atsakovė pati nurodė, jog pristatė reklaminę medžiagą atsakovės nuožiūra į pasirinktas adresatų dėžutes, o ne pagal sutarties priedą Nr. 2. Vadovaujantis sutarties 1.1. punktu ir jos priedu Nr. 2, šalys buvo sutarusios dėl neadresuotos reklamos išplatinimo, todėl atsakovė turėjo teisę katalogus išplatinti į pašto dėžutes savo nuožiūra pasirinktose gatvėse ir namuose, esančiuose sutartose teritorijose, kadangi nei viena sutarties sąlyga neįpareigojo atsakovės reklaminę medžiagą pristatyti konkrečiais adresais.

Neteisingai spręsta, jog aplinkybės, kad nesutampa sutarties priede Nr. 2 nurodytas išplatintinų katalogų skaičius su atsakovės ataskaitose nurodytų išplatintų katalogų skaičiumi, patvirtina, jog atsakovė netinkamai įvykdė katalogų platinimą. Iš byloje išdėstytų aplinkybių, pateiktų platinimo ataskaitų, ieškovo pateiktos 2012 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitos faktūros SPK 12 Nr. 0591 matyti, jog UAB „Spaudos kontūrai“ buvo išspausdinta 300 000 vienetų reklaminių katalogų, todėl būtent šį, o ne šalių sutartą (369 414 vienetų) kiekį katalogų ieškovė pristatė atsakovei. Atsakovė išplatino jai faktiškai pristatytą katalogų skaičių (300 000 vienetų) sutartose teritorijose, todėl tinkamai ir visa apimtimi įvykdė sutartį. Sprendžiant, ar atsakovė tinkamai ir visa apimtimi įvykdė sutartį, neatsižvelgta, kad pati ieškovė nesilaikė sutarties ir jos priedo Nr. 2 sąlygų, nes pristatė žymiai mažesnį katalogų kiekį išplatinimui nei buvo sutarta. Tokiu būdu pati ieškovė pažeidė sutarties 4.4. punktą, numatantį, jog užsakovas (ieškovė) atsako už tinkamą krovinių pateikimą. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepasisakė, kokią įtaką toks ieškovės elgesys galėjo turėti tinkamam sutarties vykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsta išvada, jog skirtumas tarp teiktino ir faktiškai pateikto katalogų skaičiaus iš esmės nėra didelis, kad skirtumas tarp teiktino ir faktiškai pateikto katalogų skaičiaus neturėjo įtakos tam, jog sutartose teritorijose buvo išplatintas mažesnis reklaminių katalogų skaičius nei buvo numatyta. Skirtumas, kuris tarp teiktino ir faktiškai pateikto katalogų skaičiaus siekia beveik 70 000 vienetų, laikytinas ženkliu, kadangi su tokiu katalogų kiekiu galima būtų aptarnauti bent kelias teritorijas (miestus) pagal sutarties priedą Nr. 2.

Netinkamai vertintos bylos aplinkybės ir atsižvelgta tik į pavienius įrodymus (išskirtinai palankius tik ieškovei), bet ne į įrodymų ir aplinkybių visumą. Neatsižvelgta, jog, ieškovei pristačius mažesnį katalogų skaičių, atsakovė, būdama sąžininga, apdairi ir rūpestinga, veikdama išskirtinai ieškovės naudai ir interesais, nepaisydama to, jog atsižvelgiant į faktiškai pristatytą mažesnį katalogų kiekį nebuvo pakeistos sutarties priedo Nr. 2 sąlygos, siekdama užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą, investavo papildomų resursų, savo darbu ir lėšomis iš naujo perskirstė kiekius pagal platinimo vietoves, sudarė naują rūšiavimo bei platinimo modelį, kuris labiausiai atitiko ieškovės interesus. Tokie atsakovės veiksmai liudija, jog ji dėjo visas įmanomas pastangas, jog sutartis būtų tinkamai įvykdyta, o informacijos sklaida, nepaisant žymiai mažesnio katalogų kiekio, būtų maksimali.

Neatsižvelgta, kad patikrinimo rezultatai negali būti pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė netinkamai ir nesilaikydama sutarties sąlygų išplatino reklaminę medžiagą. Ieškovės suorganizuotas faktinis išplatinimo patikrinimas vyko praėjus daugiau nei 2 savaitėms po išplatinimo, patikrinimas vyko tik pagal ieškovės vienašališkai atrinktus konkrečius adresus, ir tik atsakovės darbuotojams tai pastebėjus, į patikrinimą pavyko įtraukti ir kitus adresus. Patikrinimas vyko darbo laiku, informaciją apie reklaminės medžiagos gavimą daugiausia pateikė pensinio amžiaus žmonės, o reklaminis leidinys leidžiamas 1 kartą per 3 mėnesius ir jame siūlomos prekės labiau orientuotos į jaunesnio amžiaus pirkėjus, turinčius didesnes pajamas. Tikėtina, jog ne visi apklausti potencialūs reklaminių katalogų gavėjai po dviejų savaičių prisiminė ar atkreipė dėmesį, jog buvo gavę atsakovės išplatintą reklaminę medžiagą. Be to, atsižvelgiant į išplatinimo mastą (reklaminė medžiaga buvo išplatinta 2 957 gatvėse, 16 867 namuose visoje Lietuvoje) ir į patikrinimo mastą (patikrinta tik 18 gatvių, 56 namai), akivaizdu, jog patikrinimo mastas neatitiko realaus išplatinimo masto ir neatspindėjo tikrųjų išplatinimo rezultatų. Nepaisant patikrinimo masto, namų skaičius, kuriuose bent vienas butas gavo reklaminę medžiagą, sudaro 61 proc. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė tinkamai išplatino reklaminę medžiagą. Taip pat neatsižvelgta, kad atsakovės atliktas išplatinimo mastas tuose miestuose, kuriuose ieškovė vykdė patikrinimą, buvo ženklus, t. y.: Panevėžyje – 51 proc., Tauragėje – 69 proc., Jonavoje – 41 proc., Jurbarke – 48 proc., Vilkaviškyje – 58 proc. nuo viso pašto dėžučių skaičiaus.

Nepagrįstai liudytojos J. P. parodymai vertinti kaip patvirtinantys ieškovės teiginius apie tariamai netinkamai išplatintą reklaminę medžiagą. Neatsižvelgta į atsakovės argumentus, jog šios liudytojos parodymais vadovautis negalima, kadangi ji yra suinteresuota bylos baigtimi – ji yra ieškovės darbuotojo M. P. mama, taip pat laikraščio, konkuruojančio su kitu laikraščiu, kurį atsakovė buvo pasitelkusi katalogų platinimui, savininkė. Tikėtina, kad ši liudytoja neadekvačiai susiejo Jurbarko miesto šventėje matytą kitą reklaminę medžiagą su atsakovės platintais katalogais. Neatsižvelgta į liudytojos O. M., kurios laikraštis nuolat užsiima spaudos platinimu, parodymus, jog nei Jurbarko miesto šventėje, nei Jurbarko ligoninėje katalogai nebuvo platinami. O. M. nurodė, kad Jurbarko miesto šventėje buvo platinami UAB „Optika“, „Topo centras“, sodybos „Dobilas“ lankstinukai. O. M. taip pat patvirtino, kad gavo 3 905 egzempliorius katalogų ir visi jie buvo išplatinti į pašto dėžutes, dalis pašto dėžučių negavo katalogų, nes jų buvo mažiau nei pašto dėžučių, esančių Jurbarke.

Neteisinga išvada, kad atsakovė, nereikalavusi ataskaitų iš platintojų, nekontroliavusi platinimo, nepateikė visų reikšmingų įrodymų pagrįsti aplinkybei, kad ji išplatino iš ieškovės gautus 300 000 vienetų katalogų „Easy deal“ pagal sutarties sąlygas bei teritorijas. Atsakovė pateikė ieškovei 2012 m. gegužės 10 d. platinimo ataskaitą, 2012 m. gegužės 11 d. platinimo ataskaitą su gatvių sąrašu, o praėjus daugiau nei 2 savaitėms po išplatinimo dar ir detalias penkių miestų ataskaitas, todėl akivaizdu, kad atsakovė reikalavo platinimo ataskaitų iš platintojų ir jos jai buvo pateiktos. Pagal sutarties ir jos priedų sąlygas atsakovė neturėjo pareigos teikti ieškovei iš platintojų gautas detalias ataskaitas apie išplatinimą su nurodytomis konkrečiomis gatvėmis, namų ir pašto dėžučių numeriais, kadangi ši informacija sudaro atsakovės įmonės komercinę paslaptį. Liudytojai O. M., T. S. ir R. A. (neteisingai įvardintas atsakovės įmonės darbuotoju) 2013 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog katalogai buvo perduoti platintojams, platintojai juos gavo ir išplatino į pašto dėžutes.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstai spręsta, jog aplinkybę, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartį, be kita ko pagrindžia tai, jog sutartyje nenumatyta sąlyga, kad atsakovė ne pati atliks užsakymą. Teismas prieštarauja pats sau, nes toliau pats nurodo, kad, laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Tarp ginčo šalių sudarytoje sutartyje nebuvo įvirtintas draudimas paslaugų teikėjui sutarties vykdymui pasitelkti trečiuosius asmenis. Sutarties sąlygos neprieštaravo įstatyme įtvirtinam teisiniam reguliavimui (CK 6.717 str. 3 d.), todėl atsakovė, siekdama tinkamai įvykdyti sutartį ir užtikrinti ieškovės interesus, turėjo teisę katalogų platinimui pasitelkti trečiuosius asmenis.

Vertinant faktinio patikrinimo rezultatus, ignoruoti atsakovės pateikti argumentai ir visiškai nepasisakyta, kokią įtaką patikrinimo rezultatų objektyvumui ir teisingumui turėjo patikrinimo laikas (praėjus daugiau nei 2 savaitėms po išplatinimo), paties katalogo populiarumas, jo žinomumas, platinimo dažnumas (buvo platinamas pirmą kartą).

Klaidingas argumentas, kad atsakovė, platindama katalogus, privalėjo laikytis sutarties sąlygų, o ne keisti jas vienašališkai. Atsakovė vienašališkai nepakeitė nei vienos sutarties sąlygos. Pati ieškovė savo faktiniais veiksmais vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas, nes atsakovei pristatė gerokai mažesnį katalogų kiekį, nei buvo sutarta.

Sprendime nurodytos materialinės teisės normos (pvz.: CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str., 6.718 str. 1 d., 6.722 str. 2 p. ir t.t.) taikytos formaliai ir mechaniškai. Nepateikta argumentų ir teisinio vertinimo, kokie atsakovės veiksmai patvirtina arba paneigia, jog atsakovė, vykdydama sutartį laikėsi minėtuose CK straipsniuose nustatytų pareigų ir jų nepažeidė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė atliko ne tik tai, ką tiesiogiai numatė sutartis, teikdama paslaugą ir vykdydama sutartį veikė sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai, pagal nusistovėjusią verslo praktiką, taip, kad tai labiausiai atitiktų ieškovės interesus.

Nepagrįsta išvada, kad atsakovė neįvykdė užduoties dėl 300 000 vienetų reklamos katalogų „Easy deal" platinimo pilna apimtimi, tai atliko ne laiku bei nekokybiškai, nes gavo 300 000 vienetų katalogų 2012 m. gegužės 2 d., o platinti pradėjo tik 2012 m. gegužės 4 d. Pateiktos ataskaitos patvirtina, kad buvo išplatintas visas atsakovei faktiškai pristatytas katalogų kiekis. Ieškovei pristačius katalogus atsakovei, ši, vadovaudamasi sutarties ir jos priedo Nr. 1 sąlygomis, vieną dieną skyrė katalogų paskirstymui (dėl to, jog buvo pristatytas mažesnis katalogų skaičius, atsakovei teko iš naujo perskirstyti katalogus pagal teritorijas, sudaryti naują rūšiavimo bei platinimo modelį), o per likusias tris dienas (2012 m. gegužės 5–7 d.) katalogai buvo platinami. Sutarties ir jos priedo Nr. 1 sąlygos numatė, jog neadresuota reklama turi būti išplatinta per 4 darbo dienas, tačiau atsakovė reklaminę medžiagą išplatino netgi anksčiau, nei numatė sutartis (2012 m. gegužės 5 ir 6 d. buvo savaitgalis), nes to pageidavo ieškovė.

Neatsižvelgta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių buvo padaryta žala – prarasta reklaminė medžiaga, be to, nepagrįstai spręsta, jog ieškovės tariamai patirtą žalą ir atsakovės veiksmus sieja priežastinis ryšys. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai, vykdydama sutartį veikė taip, jog tai labiausiai atitiktų ieškovės interesus. Ieškovė nepagrindė patirtos žalos ir jos dydžio, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog katalogai buvo prarasti ar sunaikinti. Ieškovė neįrodė, jog apskritai turi teisę į žalos atlyginimą. Tik užsakovui „Easy deal“ visiškai ar iš dalies neatsiskaičius su ieškove, galėjo tariamai atsirasti žala, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog užsakovas „Easy deal“ su ieškove neatsiskaitė.

Nepagrįstai spręsta, kad, nesant duomenų apie PVM sąskaitos faktūros Nr. SPK00208 įteikimą ieškovei, atsakovė negali reikalauti iš ieškovės netesybų, palūkanų ir viso už paslaugą sutarto apmokėjimo. Šalys buvo aiškiai susitarusios dėl atsiskaitymo tvarkos, todėl, atsakovei tinkamai ir laiku įvykdžius sutartį, ieškovė turėjo pareigą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą nuo jos išrašymo momento. PVM sąskaita faktūra Nr. SPK00208 už suteiktas reklaminės medžiagos platinimo paslaugas 27 225 Lt sumai buvo išrašyta 2012 m. gegužės 11 d. ir pateikta ieškovei apmokėjimui kartu su patikslinta 2012 m. gegužės 11 d. ataskaita. 2012 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog minėta PVM sąskaita faktūra yra įteikta ieškovei ir vis dar nėra apmokėta.

Prašo panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš dalies patenkintas ieškinys ir iš dalies netenkintas priešieškinis, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovė ir atsakovė prašo netenkinti priešingos šalies reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad sprendimą priėmęs teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovės iniciatyva iškviestų liudytojų parodymus. Vienas iš jų yra dabartinis atsakovės įmonės darbuotojas, kiti du buvo atstovai tų subjektų, kuriems atsakovė buvo patikėjusi platinti reklaminę medžiagą. Šie liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad už jų paslaugas atsakovė dar nėra atsiskaičiusi. Dėl to aplinkybė, ar atsakovė su jais atsiskaitys už jų paslaugas, tiesiogiai priklauso nuo šios civilinės bylos baigties. Be to, jei būtų nustatyta, kad atsakovė ieškovei tinkamai nesuteikė paslaugų pagal pasirašytą atlygintinių paslaugų teikimo sutartį, gali kilti šių liudytojų civilinės atsakomybės klausimas. Atsakovės iniciatyva iškviesti liudytojai patvirtino, kad išsamias ir detalias ataskaitas apie neadresuotos reklaminės medžiagos išplatinimą jie teikia visiems savo klientams, o atsakovei ataskaitos nepateikė, nes ji jos niekuomet neprašė. Atsakovė, nepateikusi ieškovei detalios neadresuotos reklaminės medžiagos išplatinimo ataskaitos, nesilaikė atitinkamų profesinių standartų. Patikrinimas buvo atliktas praėjus dviem savaitėms po minimo išplatinimo dėl atsakovės kaltės, nes ji nebuvo pateikusi ieškovei detalios reklaminės medžiagos išplatinimo ataskaitos, todėl ieškovė negalėjo anksčiau suorganizuoti šio patikrinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad reklaminę medžiagą išplatino tinkamai, ji buvo pristatyta į pašto dėžutes ir pasiekė potencialius reklamos gavėjus. Nei vienoje atsakovės pateiktoje platinimo ataskaitoje nebuvo nurodytos konkrečios pašto dėžutės, t. y. konkretūs asmenys, kuriems buvo pateikta reklaminė medžiaga (šalys buvo sutarusios dėl neadresuotos reklamos platinimo), o tik nurodytas namo numeris, kuriame buvo platinami katalogai. Dėl to ieškovė niekaip negalėjo apklausti konkrečių gyventojų, nes nebuvo žinoma, į kokias konkrečiai pašto dėžutes atsakovės nurodytame name buvo pristatyta reklaminė medžiaga. Jei gyventojų apklausa būtų buvusi atlikta iš karto po katalogų išplatinimo, gavėjų, prisiminusių ir patvirtinusių, jog gavo katalogus, skaičius būtų buvęs 100 proc. ar jam artimas. Ieškovės nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs ir pažymėjęs, jog kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta ne tik tai, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, bet taip pat ir į tai, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 V. R. v. N. Š. ir kt.)

Nagrinėjamu atveju abiejų šalių apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas kvestionuojamas visa apimtimi, todėl apeliacijos proceso dalyką sudaro išsiaiškinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė pilnai neįvykdė užduoties išplatinti 300 000 vienetų reklamos katalogų „Easy deal“ pagal šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatančią 2012 m. balandžio 20 d. sutartį (išplatino tik 60 procentų šių leidinių, likusių nepristatė į pašto dėžutes sutarties priede Nr. 2 nurodytose teritorijose), užduotį atliko nelaiku ir nekokybiškai (katalogus gavo 2012 m. gegužės 2 d., pradėjo platinti tik 2012 m. gegužės 4 d., neteikė ieškovei išsamios ataskaitos pagal sutarties priedo nr. 2 reikalavimus, paslaugų užduotį perdavė vykdyti tretiesiems asmenims be perdavimo-priėmimo dokumentų, jų veiklos nekontroliavo, nereikalaudama išsamių ataskaitų); kad dėl aplaidaus sutartinių įsipareigojimų vykdymo privalo atlyginti ieškovės patirtą materialinę žalą (tiesioginius nuostolius), kurią sudaro 40 procentų prarastų reklaminių leidinių išspausdinimo kainos; kad atlyginimas už sutarties įvykdymą iš ieškovės atsakovei priteistinas proporcingai įvykdytai jos daliai, nepriteisiant delspinigių ir palūkanų, išskyrus procesines palūkanas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2012 m. balandžio 20 d. šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr.NRPR-20120420/17. Sutarties objektas – neadresuotos reklamos leidinių pristatymo į gaunamųjų laiškų dėžutes paslauga. Šalys susitarė, kad neadresuotos reklamos leidinių pristatymo paslaugos užsakymu laikomas momentas, kai užsakovas pateikia visus užsakymo įvykdymui reikalingus duomenis ir medžiagas. Medžiaga pristatoma ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo neadresuotos reklamos leidinių atvežimo paslaugų teikėjui ( 2.1, 2.2 punktai). Užsakovui pageidavus, paslaugų teikėjas, baigęs platinimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas elektroniniu paštu pateikia ataskaitą apie pristatytą nedžiagą. Šalys nurodė, kad sutarties paslaugų įkainiai, atsiskaitymų tvarka ir terminai yra pateikti sutarties priede nr.1, šalių aptartų paslaugų platinimo teritorija ir egzempliorių skaičius – priede Nr.2. Sutarties priedo Nr.1 4.2 punktas įtvirtina, kad, įvykdęs užsakymą, paslaugų teikėjas išsiunčia užsakovui atliktų darbų ataskaitą ir jos pagrindu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą naudojantis paštu, pasiuntinių paslaugas teikiančiu asmeniu arba elektroniniu paštu. Platinimo teritorijas ir egzempliorių skaičių nustatančiame sutarties priede nurodyti miestai ir gyvenvietės, gyventojų gaunamų laiškų dėžučių skaičius – 369414, iš jų mieste – 317855, iš mieste esančių tvarkingos – 41734, kaime – 51570, iš jų tvarkingos – 7437. Nėra ginčo dėl to, kad 2012 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė atsakovei ne sutartyje nurodytą reklaminių leidinių skaičių, o mažesnį – 300 000 vienetų.

Teisėjų kolegija nesutinka su nekonkrečia pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė vienašališkai keitė sutarties sąlygas (teismas nenurodė atsakovės pakeistų sutarties sąlygų) ir platinimo užduotį atliko ne sutartu laiku.

Sutartyje nėra numatyta platinimo pradžia. Sutarta, jog medžiaga turi būti pristatyta ne vėliau kaip per keturias darbo dienas, tokiu būdu, skaičiuojant nuo 2012 m. gegužės 3 d., paskutinė termino diena galėjo būti 2012 m. gegužės 8 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo fakto, kad ieškovė pateikė penktadaliu mažesnį leidinių skaičių, dėl kurio, anot atsakovės, vieną dieną reikėjo sugaišti, keičiant paskirstymo platintojams modelį (pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų nei apie skirstymo modelį, nei apie sutartis su platintojais, nei leidinių perdavimo-priėmimo platintojams aktų), dėl to, kad leidinius pradėta platinti antrą dieną po pristatymo, atsakovė, juos išplatinusi 2012 m. gegužės 4-7 dienomis, iš kurių 5-6 dienos yra poilsio, nepažeidė nei sutarties, nei CK 6.718 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto kliento interesų prioriteto. Atsižvelgdamas į į leidiniais skleistinos reklamos tikslą – prekybą, tai, kad leidinyje reklamuojamos prekės yra skirtingos paskirties (pvz., viename lape – virtuvės reikmenys, kovos su vabalais įrankiai, žmogaus sveikatos gerinimo priemonės ir galanterija), dėl to jo išstudijavimui bei savo poreikių įvertinimui asmuo turi skirti daugiau laiko, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog reklaminių leidinių platinimas poilsio dienomis ieškovės interesus atitiko labiau, nei sutartyje numatytas platinimo laikas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Apeliantė atsakovė taip pat teisingai nurodo, kad, ieškovei pateikus platinimui mažesnį kiekį leidinių, numatytų platinti ir išplatintų konkrečiose teritorijose skaičius nebegalėjo atitikti nurodyto sutarties priede Nr.2.

Iš atsakovės ieškovei pateiktos neadresuotos reklamos platinimo ataskaitos t. 1 b.l. 55-58 matyti, jog visose teritorijose, išskyrus Garliavą, buvo išplatintas mažesnis kiekis leidinių, nei nurodyta priede prie sutarties nr.2, tačiau bendras nurodomas išplatintų leidinių skaičius yra toks, kiek jų ieškovė pateikė atsakovei (atsakovei pristačius platinimui penktadaliu mažiau leidinių, išplatintas jų skaičius nebegalėjo atitikti sutartyje nurodytų 369 414 vienetų). Priešingi pirmosios instancijos teismo argumentai dėl šių aplinkybių vertinimo pripažintini neatitinkančiais kasacinio teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos, teigiančios, kad, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 676, J. Č., R. B., R. A. Ž. ir N. S. dėl žalos atlyginimo).

Kitoks nurodytų aplinkybių vertinimas nesudaro pagrindo šalių apeliacinių skundų patenkinimui.

Dėl sutarties įvykdymo tinkamumo

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės atsakovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, nesuprato atsakovės veiklos specifikos ir neatskleidė bylos esmės.

Žemesnės instancijos teismas

Įrodinėdama tiesioginius nuostolius (neišplatintų leidinių praradimą) ir nesutikimą sumokėti už atsakovės paslaugas, ieškovė rėmėsi šiais pagrindais: nepakankamu potencialių reklamos klientų susidomėjimu reklamuotomis prekėmis (reklamos gavėjų grįžtamumo faktoriumi) ir netinkamo išplatinimo aplinkybe.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškovę neįrodžius jokių aplinkybių, patvirtinančių pirmąjį reikalavimo atlyginti žalą pagrindą (tokių įrodymų ieškovė net neteikė), ir teisingai nusprendė, kad atsakovė nepateikė visų įrodymų pagrįsti savo atsikirtimams, jog iš ieškovės gautus 300 000 vienetų reklaminių leidinių išplatino pagal sutarties sąlygas (į laiškų dėžutes sutartyje nurodytose teritorijose).

Leidinių išplatinimo tinkamumo įvertinimas susijęs su dviem aplinkybėm: kitų asmenų pasitelkimu atsakovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymui bei atsakovės įrodymu ieškovei, kad paslaugą ji suteikė tinkamai.

Nors pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimybės atsakovei pasitelkti trečiuosius asmenins sutarties įvykdymui prieštaringa, šis teismas iš esmės teisingai nusprendė, kad, paslaugų sutarčiai nenustatant ko kita, paslaugų teikėjai nėra draudžiama pasitelkti sutarčiai įvykdyti trečiuosius asmenis, tačiau ji atsako už tinkamą sutarties įvykdymą (CK 6.717 straipsnio 1-3 dalys). Šalių tarpusavio teises ir pareigas nustatanti sutartis ir CK 6.722 straipsnis paslaugų sutarties įvykdymo tinkamumą sieja ne su draudimu teikti paslaugas per trečiuosius asmenis, o su paslaugų teikėjo atsakingumu ir už trečiųjų asmenų įvykdytus veiksmus bei atsiskaitymu klientui apie paslaugų suteikimą, pristatant apie tai ataskaitą.

Apeliantė atsakovė neteisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl atsakovės pareigos pateikti ieškovei įvertinimą apie išplatintą reklaminę medžiagą. Apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo 4-jo lapo septintoje pastraipoje nurodyta teismo išvada apie atsakovės pareigą per 5 dienas po užsakymo įvykdymo išsiųsti užsakovui ataskaitą (ne įvertinimą).

Nėra ginčo dėl to, kad 2012 m. gegužės 10 d. atsakovė ieškovei pateikė neadresuotos reklamos platinimo ataskaitą, kurioje nurodyti platinimo teritorijų miestai, gyvenvietės, kaimai, gatvių ir namų skaičius kai kuriuose iš jų. Po to, ieškovei pareikalavus, 2012 m. gegužės 11 d. atsakovė pateikė ataskaitą Nr.S-0511/5, kuri nuo pirmosios skyrėsi priedu – miestų gatvių pavadinimais (byloje šio priedo nėra, tačiau ieškovė to nekvestionuoja). Atsakovė ieškovės reikalavimu taip pat pateikė keturių vietovių gatvių ir namų numerių sarašą. Abi šalys nurodė, jog, praėjus dviem savaitėms nuo platinimo pabaigos (t. 2 b.l. 57), jų atstovai ieškovės pageidavimu patikrino, ar asmenys gavo reklaminį leidinį konkrečiuose atsakovės nurodytuose namuose (adresatus pagal butus – pasirinktinai) (t. 1 b.l. 18-24). Teisėjų kolegijos apskaičiavimu, šio patikrinimo metu gauti duomenys rodo, jog iš 156 adresatų leidinį gavo 56, t.y. 35,89 procento.

Atmestini apeliantės atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutarties objektą, bei apie neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl netinkamos ataskaitos pateikimo motyvuojant tuo, kad atsakovė reklaminę medžiagą pristatė savo nuožiūra į pasirinktas laiškų dėžutes, o ne pagal sutarties priedą Nr.2. Apeliacine tvarka vertinamame sprendime tokios išvados nėra. Sutarties netinkamą įvykdymą pirmosios instancijos teismas motyvavo ankstesnėje pastraipoje minimu patikrinimu, patvirtinusiu, kad ne visi leidiniai buvo įdėti į priede Nr. 2 nurodytų teritorijų gyventojų pašto dėžutes, įrodymų apie leidinių perdavimą platintojams nepateikimu, platintojų veiksmų kontrolės nebuvimu, pasireiškusiu išsamių ataskaitų nepareikalavimu iš trečiųjų asmenų, atsakovo pavedimu platinusių leidinį „Easy deal“. Apeliantė atsakovė prie apeliacinio skundo pateikė keletą savo platintojų ataskaitų, tačiau, įvertinus atsakovės poziciją ataskaitų klausimu bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu bei liudytojos O. M. parodymus (atsakovės atstovas teismo posėdyje t. 2 b.l. 62 pripažino, jog ieškovei pateiktos ataskaitos pagrįstos ne kontrole, o atmintimi; nepateikė duomenų, kokius leidinių kiekius pateikė konkretiems platintojams, nepateikė sutarčių su jais; platintoja liudytoja O. M. parodė, kad kiti užsakovai prašė detalių ataskaitų, nurodant pašto dėžutes, UAB „Spaudos kelias“ – ne), taip pat ir tai, kad šias ataskaitas apeliantė atsakovė nurodė rinkusi tik apeliacinės instancijos teismui, todėl dalis jų nepasirašytos, jos į bylą nepriimtinos (CPK 314 straipsnis). Sutarties priedo Nr.2 2.4.2 punkto formuluotė „išsiunčia atliktų darbų ataskaitą“ rodo, kad atsakovė ieškovei privalėjo pateikti ne teritorijų sąrašą su skaičiais, o ataskaitą apie tai, kokius darbus ji atliko, t.y. į kokias laiškų dėžutes šiose teritorijose atitinkamas kiekis leidinių buvo išplatintas. Tik tokiai ataskaitai esant atsakovė būtų galėjusi pagrįsti, kodėl, pvz., Birštono mieste buvo išplatina 1111 vienetų leidinių, kai namų tėra 226, tuo tarpu atsakovė neteikė ne tik atliktų darbų ataskaitos, bet ir leidinių perdavimo savo platintojams aktų.

Remiantis nurodytais netinkamo platinimo faktais, CK 6.718 straipsnio 1, 2 dalyse reglamentuotais kliento interesų prioriteto principais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, paslaugas teikdama per trečiuosius asmenimis, tačiau jų veiklos nekontroliuodama, atsakovė nesielgė sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, nesilaikė nusistovėjusios reklaminių leidinių platinimo praktikos ir platintojo profesijos standartų.

Apeliantė atsakovė šių faktų nenuginčijo, todėl atmestini deklaratyvūs jos skundo argumentai apie papildomų resursų investavimą, kliento naudai perskirstant mažesnį pateiktų leidinių skaičių (logiška, kad mažesniam kiekiui reikėjo ir mažesnių resursų) ir kitaip dedant visas pastangas tinkamam sutarties įvykdymui, apie nebuvimą pareigos teikti savo platintojų ataskaitas. Tokios pareigos ieškovei pagal sutartį ji neturi, tačiau, sutarties vykdymui pasitelkusi kitus asmenis, privalo įsitikinti, ar reklaminius leidinius jie išplatino į laiškų dėžutes (CK 6.717 straipsnio 3 d.). Sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad neadresuota reklama reiškia jos pristatymą ne konkretiems asmenims, o į laiškų dėžutes. Visiems žinoma aplinkybė, kad laiškų dėžutės įrengiamos konkrečiais adresais (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi, iškilus ginčui dėl tinkamo sutarties įvykdymo, vadovaujantis protingumo principu, savo įsipareigojimų įvykdymą atsakovė turi įrodinėti ne ataskaitomis „iš atminties“, o būtent trečiųjų asmenų jai pateiktais leidinių išplatinimo į pašto dėžutes duomenimis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Atmestini jos apeliacinio skundo argumentai dėl tokios informacijos buvimo komercine paslaptimi. Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Apeliantė atsakovė nenurodė įstatymų, pagal kuriuos įvairių laiškų dėžučių dislokacijos vieta būtų laikoma komercine paslaptimi.

Apeliantė atsakovė iš dalies pagrįstai teigia, kad, platinant neadresuotą reklamą į pašto dėžutes, patikrinimo rezultatai negali absoliučiai tiksliai pagrįsti sutarties įvykdymo, tačiau tas aplinkybes, kurias ji nurodė apeliaciniame skunde (patikrinimą po dviejų savaičių, apklaustų žmonių amžių) pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutarties įvykdymo apimties, yra įvertinęs kaip gyventojų nerūpestingumą, abejingumą, nepakantumą reklamai. Apeliantės atsakovės argumentai dėl ieškovės vienašališkai atrinktų adresų ir patikrinimo masto atmestini dėl to, kad adresus nurodė pati atsakovė, o nustatydamas, jog atsakovė išplatino 60 procentų leidinių, kai patikrinimo metu konstatuotas 39 procentų išplatinimo faktas, pirmosios instancijos teismas patikrinimo mastą įvertino. Remiantis tuo pačiu argumentu, atmestinas ir apeliantės ieškovės teiginys dėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados apie procentinę sutarties įvykdymo išraišką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei viena šalis nenurodė nei teisės aktų, nei aktualios analogiškų paslaugų verslo praktikos, kuriais vadovaujantis abi ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę dėl sutarties įvykdymo apimties, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra verslininkės, atsakovė ieškovės pageidavimu teikė ir konkrečius leidinio išplatinimo duomenis bei dalyvavo jų patikrinime, teismas pagrįstai sprendė būtent apie tokią reklamos leidinių išplatinimo įvertinimo verslo praktiką. Patikrinimo metu pasitvirtinus, jog reklamą gavo 39 procentai žmonių, o atsakovei nepateikus trečiųjų asmenų faktiškai vykdytos sutarties ataskaitų, nėra pagrindo padaryti apeliantės ieškovės pageidaujamą išvadą apie visišką sutarties neįvykdymą, analogiškai nėra pagrindo nuspręsti, kad atsakovė sutartį pilnai ir tinkamai įvykdė (CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis šiais argumentais, nekeistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad atsakovei, išplatinusiai dalį sutartyje nurodytų leidinių, iš ieškovės priteistina ne visa sutartyje nurodyta paslaugų kaina, o atitinkama jos dalis (60 procentų).

Apeliantė atsakovė teisingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas šalių reikalavimus, formaliai išvardijo visas ginčui spręsti taikytas materialinės teisės normas, nesiedamas jų nuostatų su konkrečia ginčo dalimi, kai kurias jų nurodė netinkamai (pvz., sutarties pakeitimą ir nutraukimą reglamentuojančius CK 6.217, 6.223 straipsnius), tačiau įvertintoji sprendimo dalis dėl to nėra neteisinga.

Subsidiarų kitų CK normų taikymą paslaugų sutartims apibrėžiantis CK 6.724 straipsnis įtvirtina galimybę paslaugų sutartims taikyti šios knygos normas, nustatančias bendrąsias rangos sutarties nuostatas ( 6.644-6.671), kiek tai neprieštarauja CK 6.716-6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams. CK 6.665 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą (2 punktas). Paslaugų kainą ir apmokėjimą numatantis CK 6.720 straipsnis nereglamentuoja paslaugų kainos sumažinimo, paslaugos teikėjui nepilnai įvykdžius sutartį. Tokių pasekmių kainos atžvilgiu nenustato ir šalių tarpusavio įsipareigojimus apibrėžianti sutartis. Atsižvelgiant į paslaugų sutarties objektą – neadresuotos reklamos leidinių pristatymą į laiškų dėžutes, į ieškovės nesutikimą sumokėti neatliktų darbų kainą ir nustatytą dalinį sutarties įvykdymą, dėl kurio pablogėjo darbų rezultato naudojimas (galimybė asmenims perskaityti neišplatintus leidinius), yra pagrindas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą dėl darbų kainos sumažinimo.

Apeliantė atsakovė pripažįsta, kad šalys buvo aiškiai susitarusios dėl atsiskaitymo tvarkos, t.y. atsakovei tinkamai ir laiku įvykdžius sutartį, ieškovė turėjo pareigą apmokėti PVM sąskaitą faktūrą nuo jos išrašymo momento. Vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, netinkamas (šiuo atveju – nepilnas) sutarties įvykdymas laikomas sutarties neįvykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįstai nusprendė dėl nebuvimo ieškovės pareigos sumokėti atsakovei delspinigius pagal sutartį ir palūkanas pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį.

Dėl žalos atlyginimo

Atmestini apeliantės atsakovės argumentai, teigiantys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodytomis CK 6.245-6.249 straipsniuose numatytas sąlygas sutartinei civilinei atsakomybei pritaikyti.

Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, netinkamai įvykdžius sutartį, pasisakyta nutarties dalyje apie sutarties įvykdymo netinkamumą. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami.

Ieškovė prašė priteisti tiesioginius nuostolius, pasireiškusius neišplatintų reklaminių leidinių, už kurių išspausdinimą ji sumokėjo 38115 Lt, praradimu.

Šį reikalavimą patenkinusio pirmosios instancijos teismo išvadą dėl žalos fakto apeliantė atsakovė kritikuoja remdamasi tuo, kad apie žalą buvo galima spręsti tik įvertinus, ar su ieškove atsiskaitė jos užsakovė UAB „Easy deal“, vienok ieškovė nepateikė su šia įmone sudarytos sutarties, atsiskaitymų įrodymų, UAB „Easy deal“ pretenzijų ieškovei dėl netinkamo leidinių išplatinimo. Tokie atsakovės skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nevertintini dėl to, kad juos tikrinti neturėjo pagrindo pirmosios instancijos teismas. Minimais žalos fakto nustatymo motyvais atsakovė nesirėmė nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamame teismo posėdyje, apie juos užsiminė tik 2013 m. sausio 30 d. teismo posėdyje ir baigiamosiose kalbose, nereikšdama prašymų dėl tokių dokumenų išreikalavimo (t. 2 b.l. 62, 63, 66). CPK 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma suteikia teismui teisę atsisakyti priimti įrodymus ir motyvus, kurie galėjo būti pateikti atsiliepime į ieškinį. CPK 312 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios istancijos teisme.

Tuo vadovaujantis spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovę nenuginčijus ieškovės turėtų išlaidų fakto – sumokėjimo 2012 m. liepos 30 d. UAB „Spaudos kontūrai“ 38115 Lt už 300 000 Lt reklaminių leidinių „Esay deal“ pagal 2012 m. gegužės 2 d. išduotą PVM sąskaitą-faktūrą SPK 12 Nr.0591. Konstatavus, kad atsakovė pagal sutarties sąlygas išplatino 60 procentų leidinių, logiška manyti, jog likusieji į laiškų dėžutes nebuvo įdėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastaroji išvada seka iš nutartyje aptarto sutarties įvykdymo netinkamumo, o ne iš liudytojos J. P. parodymų, kuriais, perskaičius teismo posėdžio protokolą ir išklausius jo garso įrašą, negalima remtis dėl nekonkretumo, iš dalies išvestinio parodymų pobūdžio bei galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Tuo pačiu reklaminiai leidiniai buvo prarasti kaip ieškovės atsakovei perduota materialinė vertybė, o netinkamas jų išplatinimas įrodo priežastinį ryšį tarp ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių ir atsakovės veiksmų.

Nesutiktina su apeliante ieškove, kad jai turėtų būti atlyginti visi leidinių spausdinimo kaštai, nes ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydama sutartį (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.).

Apeliantės ieškovės nurodomoje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams V. R., S. G. R. dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis Nr.3K-3-31/2009 yra priimta, kilus ginčui dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo sąlygas, esminio sutarties pažeidimo aiškinimo ir taikymo. Joje kasacinis teismas konstatavo, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio.

Apeliacine tvarka vertinamoje byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, ko ji galėjo tikėtis iš sutarties su savo kliente UAB „Easy deal“, apie vadinamąjį reklamos grįžtamumą, todėl negalima spręsti apie atotrūkį tarp to, ko tikėjosi ieškovė, sudarydama sutartį su atsakove, ir tarp to, ką iš reklamos gavo UAB „Easy deal“ bei ką iš UAB „Easy deal“ gavo ieškovė. Ieškovei įrodžius ne esminį, o dalinį sutarties neįvykdymą, nėra pagrindo spręsti, kad tiesioginius jos nuostolius sudaro visa leidinių spausdinimo kaina ( CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nenustačius CPK 329-330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų apeliacine tvarka peržiūrimam sprendimui panaikinti ar pakeisti, iš esmės teisingas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasVirginija Gudynienė