Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei I. B., atsakovui A. Z., institucijos atstovui Valdui Rimkui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal I. B. ieškinį atsakovui A. Z., išvadą teikiančiai institucijai - Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ieškovės, atsakovo, atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B.. Vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas (b.l. 4). Vaikas gyvena su motina. Atsakovas neprisideda prie jo išlaikymo, neigė tėvystę.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę.

Šioje byloje ginčo dėl tėvystės neliko, atsakovas pripažįsta, kad yra biologinis vaiko D. B. tėvas. Šią aplinkybę patvirtina ir atlikti genominiai (DNR) tyrimai (b.l. 7, 50-56), kurių išvadoje nurodyta, kad atsakovas su ne mažesne nei 99,999949% tikimybe yra biologinis D. B. tėvas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; taip pat visas kitas pajamas, atsižvelgiant ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės pajamos (socialinės išmokos) minimalios (b.l.6). Atsakovas dirba, darbo užmokestis minimalus, jokio turto neturi.

Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų bent minimalias būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Laikytina, kad šioje byloje atsižvelgiant į vaiko poreikius – yra sveikas, mažo amžiaus, tėvų turtinę padėtį – atsakovo pajamos minimalios, ieškovės pajamas sudaro tik socialinės išmokos, priteistino iš atsakovo išlaikymo suma yra minimali, būtina elementariems vaiko poreikiams tenkinti - 150,00 Eur per mėnesį ir tai atitiks tiek vaiko poreikius, tiek tėvų turtinę padėtį. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas, būdamas sveikas, privalo elgtis taip, kad užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo jo gimimo – (duomenys neskelbtini). Minėta, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, neturi sveikatos problemų, duomenų, kad ieškovė anksčiau kreipėsi į atsakovą dėl išlaikymo vaikui nėra, į tai, kad atsakovo pajamos yra minimalios, šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina po 100 Eur kas mėnesį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos – 2015-11-20, t.y. už 28 mėn. – 2800 Eur.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo tėviškąsias pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).Vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nėra bendravęs su vaiku nuo pat jo gimimo, nežino vaiko poreikių, jo rėžimo. Todėl, šiuo metu nustatytina minimali bendravimo tvarka, atsakovui bendraujant su vaiku dalyvaujant vaiko motinai.

Ginčo dėl įrašo vaiko gimimo liudijime pakeitimo ir jo gyvenamosios vietos nėra.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o jis jo sūnus.

Pakeisti D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašą tėvu nurodant A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

D. B. ((duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 2800 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir po 150 Eur periodinių išmokų D. B. ((duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2015-11-20 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi tvarką: vieną kartą per savaitę darbo dienomis nuo 16 val. iki 20 val. ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo 16 val. iki 20 val. dalyvaujant vaiko motinai.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.