- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2YT-763-1069/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00190-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., P. P., M. P., Ž. M., N. P., V. P., E. P., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys V. D., P. P., M. P., Ž. M., N. P., V. P., E. P., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. P. 2022-02-09 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas teismo nustatyti, kad pareiškėjas R. P. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą su parduotuvės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad A. P., gim. (duomenys neskelbtini), P. P., gim. (duomenys neskelbtini), P. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), priklausė po ¼ dalį pastato – gyvenamojo namo su parduotuvės patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1993 m. birželio 7 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini), 1993-08-30 Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini). R. P. ir A. P., P. P., P. P. bei P. P. 2000-04-18 sudarė savitarpio sutartį, kuria buvo sutarta, jog pardavėjai parduoda pirkėjui namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o pirkėjas pardavėjams sumokėjo 18 000 dolerių. Sutartyje taip pat buvo nustatyta, jog namo pirkimo-pardavimo dokumentai bus teisiškai įregistruoti tada, kai bus parengtas sklypo, kuriame stovi namas, planas. Visas dokumentų parengimo ir pirkimo-pardavimo išlaidas įsipareigojo padengti pats pirkėjas (R. P.). Minėtą nekilnojamąjį turtą beveik 20 metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdė pats pareiškėjas. Tačiau jis dėl 2000 metais neatliktų sandorio teisinės registracijos veiksmų negali jam priklausančios nuosavybės įregistruoti savo vardu. Suinteresuoti asmenys (pardavėjai) A. P., P. P., P. P., P. P. 2000-04-18 Savitarpio sutartimi pardavė pareiškėjui R. P. (pirkėjui) nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m.) 255 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Tačiau pardavėjai ir pirkėjas įstatymų nustatyta tvarka neįformino minėto sandorio, t. y. turto pirkimo-pardavimo sutarties nepatvirtino notariškai ir neįregistravo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taigi pirkimo-pardavimo sandoris nesukūrė teisinių padarinių, jo kaip teisinę reikšmę turinčio dokumento, nėra ir pareiškėjas šio sandorio pagrindu negali reikalauti nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktas reiškia, kad A. P., P. P., P. P. ir P. P. jiems nuosavybės teise priklausančią dalį gyvenamojo namo savo valia perdavė pareiškėjui valdyti, todėl jis sąžiningai ir teisėtai įgijo ir valdo daiktą nuo sandorio sudarymo. Be to, minėtame gyvenamajame name jau daugiau nei 20 metų gyvena R. P. su šeima, minėtu adresu jis taip pat vysto veiklą, yra sudaręs elektros energijos tiekimo, šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, mokėjo ir moka visus mokesčius, susijusius su namo išlaikymu, atliko namo vidaus bei išorės remontus, prižiūri bei rūpinasi namu ir namo aplinka bei kita. Šis faktas buvo žinomas tiek pardavėjams A. P., P. P., P. P., P. P., tiek jų vaikams. Pardavėjai niekada nereiškė jokių pretenzijų R. P. Po pardavėjų A. P., P. P., P. P. mirties jų vaikai taip pat nereiškė jokių pretenzijų į palikimą. Ši faktinė aplinkybė reiškia, kad A. P., P. P., P. P. valia dėl gyvenamojo namo perdavimo pareiškėjui R. P. valdyti nuosavybės teise minėtų pardavėjų vaikams buvo žinoma, jie pripažino pareiškėjo teises ir patvirtina, jog pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo ir valdė teisėtai, atvirai bei sąžiningai. Kartu paminėtina, kad visą pareiškėjo daikto valdymo laikotarpį nebuvo keliamas ginčas dėl daikto valdymo (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nėra jokių duomenų, kurie paneigtų daikto atvirą ir sąžiningą valdymą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys V. D., V. P., Ž. M., M. P. atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių neginčija. Prašė įtraukti V. P., gim. (duomenys neskelbtini) į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotu asmeniu bei patenkinti R. P. pareiškimą, nustatyti, kad R. P. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vienintelė A. P. turto paveldėtoja po jo mirties buvo jo sutuoktinė A. J. P., pareiškime nurodyta kaip suinteresuotas asmuo, tačiau A. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Vieninteliai A. P. ir A. J. P. vaikai yra suinteresuoti asmenys V. D. ir V. P.. Suinteresuoti asmenys Ž. M. ir M. P. yra vieninteliai P. P., gim. (duomenys neskelbtini) vaikai. P. P. taip pat miręs.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo sutikti su pateiktu pareiškimu, todėl prašė teismo įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus dokumentus (pvz. statinio fotofiksaciją, žemės sklypo, kuriame yra statinys dokumentus ar kt.). Nurodė, kad nėra galimybės identifikuoti vietos, kurioje yra pastatas – gyvenamasis namas su parduotuvės patalpomis. 2022-06-01, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (duomenys neskelbtini), yra registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) parapijai. Pagal VĮ Registro centro kadastro žemėlapio duomenis, pastatas – gyvenamasis namas su parduotuvės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra aukščiau minėtame žemės sklype (galimai (duomenys neskelbtini) bažnyčios pastate).
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)) prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, taip pat kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal byloje esančius duomenis yra akivaizdu, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas 1926 metų statybos statinys, į kurį pareiškėjas prašo nustatyti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame registre į gyvenamąjį namą su parduotuvės patalpomis, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės A. P., P. P., P. P. ir P. P. Taigi šiuo atveju egzistuoja CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyviai nustatyta sąlyga, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Dėl to pareiškėjo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į minėtą statinį, negali būti patenkintas.
5. Pranešimas apie pareiškėjo R. P. pareiškimo dėl įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjimo 2022-07-13 nutarties pagrindu 2022-07-21 paskelbtas specialiame tinklapyje, kaip to reikalauja CPK 532 straipsnio nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
6. Iš teismo posėdžio metu pareiškėjo R. P. duotų paaiškinimų ir teismui pateiktų dokumentų (Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas su parduotuvės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pastatas/ ginčo pastatas), 1993-06-07 Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1993-08-30 Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 1993-12-09 nuosavybės teisė po ¼ dalį buvo valdomas keturių asmenų: A. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)), P. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)), P. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) ir P. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)).
7. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas R. P. ir minėti keturi asmenys (A. P., P. P., P. P. ir P. P.) sudarė savitarpio sutartį, kuria patvirtinto, kad pastarieji už pastatą 2000-04-18 iš R. P. iš viso gavo 18 000 dolerių, o pastato pirkimo-pardavimo dokumentai bus pasirašyti, kuomet bus parengtas sklypo, kuriame stovi pastatas, planas. Ir nors byloje nekilo ginčo dėl 18 000 dolerių sumos sumokėjimo fakto, tačiau nustatyta ir tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris liko nesudarytas (nepatvirtintas notarine tvarka bei neįregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, kaip to reikalavo tuo metu galiojusio 1964 m Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalies nuostatos). Dėl ko šiuo metu pastatą faktiškai valdantis ir jame parduotuvę įkūręs pareiškėjas R. P. nėra įregistruotas kaip pastato savininkas.
8. Pareiškėjo R. P. įsitikinimu, egzistuoja visi pagrindai, reikalingi pareiškėjo nuosavybės teisės įgyjamosios senaties fakto pripažinimui (kadangi pareiškėjas sąžiningai ir teisėtai įgijo ir valdo daiktą nuo pat sandorio sudarymo, jau daugiau nei 20 metų su šeima gyvena pastate, kuriame vysto parduotuvės veiklą, yra sudaręs elektros energijos tiekimo, šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, moka mokesčius, nekilnojamąjį daiktą įgijo ir valdo teisėtai, atvirai bei sąžiningai). Tačiau teismas negali sutikti su pareiškėju, kad susiklosčiusioje situacijoje jis galėtų savo teisių gynybą įgyvendinti, remdamasis įgyjamosios senaties instituto sąlygomis (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).
Dėl įgyjamosios senaties sąlygų taikymo sąlygų
9. Įgyjamoji senatis laikomas savarankišku (pirminiu) nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra tokių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos (daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; taip pat daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą).
10. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas 2000-04-18 savitarpio sutarties pagrindu sumokėjo 18 000 dolerių sumą už ginčo pastatą, ir nors šio pastato pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka taip ir nebuvo sudaryta bei įregistruota, visą tą laiką (nuo 2000-04-18) pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad pastatą valdo teisėtai ir niekas neturi daugiau teisių už jį, pastatą sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai valdo ir naudojosi juo kaip savo. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo.
11. Apkreiptinas dėmesys, kad ir pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
12. Kita vertus, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, tik jeigu yra visų, aukščiau aptartų ir CK 4.68 - 4.71 straipsniuose išdėstytų sąlygų visuma.
13. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloj Nr. 3K-7-67/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
14. Šioje byloje aktualus antrasis draudimas, kuris iš esmės reiškia, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme. Byloje nustatyta, kad pastato – gyvenamojo namo su parduotuvės patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės po ¼ dalį šiuo metu yra įregistruotos trijų, jau mirusių, asmenų vardu – A. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)), P. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) ir P. P. (gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) ir – P. P. (gimusio (duomenys neskelbtini)) vardu, kuo leidžia įsitikinti paties pareiškėjo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, kad įpėdiniai į šį turtą nepretenduoja (ką patvirtina pareiškėjo teikiami Testamentų registro išrašai) ir daugiau nei 20 metų jokių nereiškia pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo pastato, nepaneigia įstatyme įtvirtinto draudimo įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 1, 3 dalys) ir užkerta kelią įgyti tokius daiktus nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui egzistavimo. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl ginčo pastato nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo buvo žinoma, kad ginčo pastatas yra viešame registre jau yra įregistruotas kitų savininkų vardu, todėl pastatas negali būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), todėl šiuo pagrindu pareiškimas atmestinas.
15. 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalis numatė, kad tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančioje CK 1.93 straipsnio 4 dalyje).
16. Tačiau teismas pažymi tai, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus (CPK 5, 12 ir 178 straipsniai).
17. 2022-09-26 teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas (advokatas) nurodė ir patvirtino, kad jokių kitų (alternatyvių) reikalavimų šioje konkrečioje byloje neketina reikšti ir (ar) prašyti bylos svarstymo atidėjimo siekiant pakeisti (papildyti) pareiškimo dalyką. Kadangi pareiškėjas nereiškė reikalavimų 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalies (CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 309 straipsnio 3 dalies) pagrindais patvirtinti, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastato pardavimo ir (ar) nuosavybės teisės į konkretų turtą pripažinimo, teismas šiuo atveju nevertina 2000-04-18 susitarimo turinio, šalių veiksmų, valios perduoti nuosavybės teisę ir kitų aplinkybių, susijusių su daikto perdavimu valdyti.
18. Pareiškimo netenkinus iš pareiškėjo valstybės naudai priteistina 44,80 Eur procesinių dokumentų, t. y., pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo R. P. į valstybės biudžetą 44,80 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų)procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Išaiškinti pareiškėjui, kad priteistas valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąsias sąskaitas: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini) L. B. (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) L. B. (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.