Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. R. ieškinį atsakovui E. S., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti ieškovei iš atsakovo: 846,00 Eur dydžio skolą už nesumokėtą nuomą ir komunalines išlaidas; 500,00 Eur dydžio netesybas; 17,77 Eur delspinigių; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, pagal teismui pridedamus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir pareigos mokėti su gyvenamosios patalpos nuoma susijusius mokesčius.

Dėl sutarties galiojimo ir jos sąlygų vykdymo

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. kovo 15 d. ieškovė ir atsakovas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir sutartis). Sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad ieškovė atsakovui išnuomojo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto tarp šalių pasirašymo dienos (3.1. punktas). Patalpų nuomos mokestis yra lygus 500,00 Eur už vieną mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo – perdavimo akto surašymo dienos (4.1. punktas) (b. l. 7-8). Sutarties 4.5. punkte nurodyta, kad nuomininkas papildomai apmoka už visas komunalines paslaugas, kurios yra teikiamos į patalpas, įskaitant šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujas – pagal skaitiklių parodymus; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą bei kitas eksploatacines paslaugas.

Teismo vertinimu, nuomos sutarties pagrindu ginčo šalys laisva valia susitarė dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos, nustatė konkretų nuomos mokestį, komunalinių paslaugų apmokėjimo tvarką. Duomenų, kad nuomos sutartis negaliojanti, į bylą pateikta nėra. Atsakovas nuomos sutarties ar atskirų jos sąlygų įstatymų numatyta tvarka neginčija. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuomos sutartis iki jos nutraukimo buvo galiojanti, todėl jos šalims turėjo įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Sutarties nevykdant tinkamai, šalims kyla įstatymuose ir/ar sutartyje numatytos sutarties neįvykdymo pasekmės (CK 6.71 str., 6.205 str., 6.206 str.).

Bylos duomenimis, ieškovė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. perdavė patalpas ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) atsakovui. Tai patvirtina ieškovės ir atsakovo pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas (b. l. 15-18). Atsakovas 2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog su ieškove sudarė nuomos sutartį (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 16 min. 20 s. iki 16 min. 21 s.). Teismas daro išvadą, kad atsakovas pasirašydamas nuomos sutartį prisiėmė joje numatytus įsipareigojimus ir privalėjo juos vykdyti.

Dėl nuomos mokesčio priteisimo

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.).

Dėl skolos už komunalinius mokesčius

Minėta, kad tarp šalių sudarytos sutarties 4.5. punkte nurodyta, kad nuomininkas papildomai apmoka už visas komunalines paslaugas, kurios yra teikiamos į patalpas, įskaitant šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujas – pagal skaitiklių parodymus; bendro naudojimo patalpų valymą ir šiukšlių išvežimą bei kitas eksploatacines paslaugas.

Į bylą pateiktas dokumentas (b. l. 22), iš kurio turinio teismas sprendžia, jog tai skolos už komunalinius mokesčius suderinimo aktas. Minėtame akte nurodoma, kad skola už dujas yra 486,67 Eur, elektrą – 77,58 Eur, vandenį – 95,14 Eur, šiukšles – 12,16 Eur. Minėtu dokumentu atsakovas įsipareigoja per 2016 m. sumokėti komunalinius mokesčius sekančia tvarka: vasario 19 d. – 200,00 Eur, vasario 26 d. – 200,00 Eur, kovo 4 d. – 200,00 Eur, kovo 11 d. – 80,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtą dokumentą pasirašė jis. Su dokumente nurodoma skola sutiko (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4 min. 00 s. iki 4 min. 10 s.; nuo 16 min. 22 s. iki 17 min. 00 s.). Atsižvelgiant į anksčiau išvardintą teismas daro išvadą, kad reikalavimas priteisti skolą už komunalinius mokesčius yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 680,00 Eur įsiskolinimas už nesumokėtus komunalinius mokesčius.

Dėl netesybų

CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateikta netesybų apibrėžtis – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.75 straipsnio nuostatas, jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos yra išvestinė prievolė iš pagrindinės, t. y. ji gali atsirasti tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę.

Pažymėtina, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 12.4. punkte nurodyta, jog šalis turi teisę nutraukti šią sutartį, raštu pranešusi apie tai kitai šaliai prieš 1 (vieną) mėnesį iki nutraukimo. Nutraukiant sutartį šalis privalo sumokėti kitai šaliai vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą. Bauda turi būti sumokama per 10 dienų nuo tos dienos, kai sutartį nutraukianti šalis išsiunčia kitai šaliai pranešimą apie sutarties nutraukimą. 2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį žodžiu ieškovę įspėjo, jog ketina nutraukti nuomos sutartį. Kartu atsakovas pripažino, kad sutartį nutraukė nepasibaigus jos terminui (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 00 s. iki 20 min. 55 s.). Teismas pažymi, jog ginčo nuomos sutartis sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo patalpų perdavimo – priėmimo akto tarp šalių pasirašymo dienos (3.1. punktas) (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai spręstina, kad, namo nuomos sutarties pabaiga – 2016 m. kovo 12 d. Atsakovui ginčo namą atlaisvinus 2016 m. vasario 10 d., t.y. nutraukus nuomos sutartį nepasibaigus nuomos laikotarpiui, atsakovas laikomas pažeidusiu nuomos sutarties 3.1. punktą. Atitinkamai jam atsiranda pareiga sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio (500,00 Eur) baudą ieškovei.

Dėl delspinigių

Sutarties 4.6. punktu šalys susitarė, jog nuomininkui vėluojant įvykdyti bet kurį iš šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, nuomininkas privalo mokėti nuomotojui palūkanas, t.y. 0,02 proc. nuo neįvykdytų įsipareigojimų (mokėjimų vertės) už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, skaičiuojant iki įvykdymo dienos.

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.).

Atsakovas nurodė, jog su reikalavimu priteisti delspinigius nesutinka, kadangi, jo nuomone, ieškovė jam išnuomojo netinkamos kokybės daiktą (2017 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 20 min. 58 s. iki 21 min. 30 s.). Teismas šį atsakovo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas nustatė, jog atsakovas liko skolingas nuomos mokestį už 10 dienų. Atsakovas pripažino 680,00 Eur įsiskolinimą pagal ginčo sutartį.

Atsakovui vėluojant atsiskaityti su ieškove sumokant jai nuomos ir komunalinius mokesčius (846,00 Eur), atsakovui kyla pareiga mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. (kreipimosi į teismą diena), iš viso už 105 d. (19 d. + 31 d. + 30 d. + 25 d.). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 17,77 Eur delspinigių (846,00 Eur x 105 d. x 0,02 proc.).

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis).

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis – iš atsakovo priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą 1363,77 Eur (166,00 Eur + 680,00 Eur + 500,00 Eur + 17,77 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinyje keliami turtiniai reikalavimai, kurių suma – 1363,77 Eur. Ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 31,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis).

Pateikta 2016 m. kovo 23 d. atstovavimo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir advokato padėjėjo A. S. (b. l. 4). Advokatas padėjėjas parengė procesinius dokumentus, atstovavo teismo posėdžiuose. Pateiktas 2016 m. lapkričio 15 d. prašymas advokato pagalbos išlaidoms apmokėti. Prašyme nurodoma, jog išlaidas sudaro 200,00 Eur užmokestis advokato padėjėjui A. S. už ieškinio parengimą bei 150,00 Eur už atstovavimą teisme. Pateikti apmokėjimą advokato padėjėjui patvirtinantys dokumentai (b. l. 21, 57). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 350,00 Eur (150,00 Eur + 200,00 Eur) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 31,00 Eur žyminis mokestis, iš viso 381,00 Eur (350,00 Eur + 31,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteisiamos, nes į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ieškovės U. R., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), naudai 846,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) skolą, 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą, 17,77 Eur (septyniolika eurų 77 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1363,77 Eur) skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 381,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.