- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1753-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10629-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- U. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-165-894/2017 pagal ieškovės U. R. ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė U. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 846,00 Eur skolą už nesumokėtą nuomą ir komunalines išlaidas, 500,00 Eur netesybas, 17,77 Eur delspinigius, 5 procentus metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2015 m. kovo 15 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria buvo susitarta, kad ieškovė išnuomos, o atsakovas išsinuomos gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini) Nuomos sutartimi buvo susitarta dėl 500,00 Eur dydžio nuomos mokesčio už mėnesį mokėjimo. Nuomos sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 12 d. Gyvenamosios patalpos buvo perduotos nuomininkui naudotis 2015 m. kovo 12 d. priėmimo – perdavimo aktu, atitinkamai užfiksuojant skaitiklių rodmenis ir perduodamus daiktus. Nuo 2016 m. vasario 10 d. atsakovas faktiškai nebegyvena nuomojamose patalpose, yra iš jų išsikraustęs ir nutraukęs nuomos sutartį, tačiau už patalpose pragyventą laikotarpį iki šiol nėra atsiskaitęs. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas raštu yra įsipareigojęs atlyginti komunalines išlaidas įsipareigojime nurodytais terminais, tačiau iki šiol nėra jų atlyginęs.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad nuo 2015 spalio pradžios, atsakovas pastebėjo namo kokybės trūkumus. Nuomotojai prieš pasirašant sutartį įtikinėjo, jog namas yra itin kokybiškas ir atitinka statybos inspekcijos keliamus reikalavimus naujos statybos namams. Susidūrus su šildymo problemomis (prasta šiluminė varža) savininkas pareiškė, jog name visada buvo palaikoma 18 laipsnių temperatūra. Atsakovas nurodė, jog tai jo netenkina, kadangi jo gyvenamosios patalpos minimali temperatūra turi būti 22 laipsniai. Namo šeimininkas pasiūlė namą papildomai šildyti naudojant židinį, kadangi dujinio katilo gaminamos šilumos energijos nepakako namui apšildyti ir katilas kelis kartus sugedo. Atsakovas nurodė, kad iki pasirašant sutartį kaip pagrindinė sąlyga buvo pažymėta – temperatūros palaikymas, bei tinkama namo varža. Atsakovas nurodė, kad siekė taikiai išspręsti situaciją ir kuo skubiau išsikelti, bet nuomotojas nenorėjo tartis ir reikalavo susimokėti visą sutarties laikotarpyje įvardintą sumą. Atsakovas teigė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis apgaulės būdu išnuomojo nekokybišką ir atsakovo lūkesčių neatitinkantį namą. Atsakovas nurodė, kad turėjo pastovių problemų su antrame namo aukšte esančia vonios patalpa, kuriuos pats šalino ir už tai mokėjo. Ieškovė, žinodama apie namo problemas, neieškojo kompromiso, bet reikalavo mokėti pagal sutartį visą nuomos sumą. Atsakovas privalėjo išsikraustyti į jo poreikius atitinkantį būstą. Išsikraustymas nebuvo planuotas, todėl tai sąlygojo nuostolius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 846,00 Eur skolą, 500,00 Eur baudą, 17,77 Eur delspinigius, 5 procentus metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 363,77 Eur), skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 381,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad nuomos sutarties pagrindu ginčo šalys laisva valia susitarė dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos, nustatė konkretų nuomos mokestį, komunalinių paslaugų apmokėjimo tvarką. Ieškovė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t. y. perdavė patalpas ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) atsakovui. Teismas sprendė, kad atsakovas pasirašydamas nuomos sutartį prisiėmė joje numatytus įsipareigojimus ir privalėjo juos vykdyti.
Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nuomoto namo raktų perdavimo ieškovei momento, todėl laikė, kad atsakovas ginčo patalpas faktiškai valdė iki 2016 m. vasario 10 d. Teismas nurodė, kad nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 iki 2016 m. vasario 10 d. sudaro 172,41 Eur (500,00 Eur : 29 dienos x 10 dienų), tačiau ieškovė prašė priteisti tik 166,00 Eur. Teismas sprendė, jog atsakovas turi pareigą ieškovei sumokėti jos prašomą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 iki 2016 m. vasario 10 d.
Teismas nurodė, kad skolos suderinimo aktu atsakovas įsipareigojo per 2016 m. sumokėti komunalinius mokesčius, jame nustatyta tvarka, šį aktą pasirašė pats atsakovas, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už komunalinius mokesčius yra pagrįstas.
Teismas nustatė, kad namo nuomos sutarties pabaiga yra 2016 m. kovo 12 d., atsakovas ginčo namą atlaisvino 2016 m. vasario 10 d., t. y. nutraukus nuomos sutartį nepasibaigus nuomos laikotarpiui, todėl laikė, kad jis pažeidė nuomos sutarties 3.1. punktą ir jam atitinkamai atsirado pareiga sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą ieškovei.
Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių ieškovei, teismas sprendė, kad jam kylą pareiga mokėti 0,02 procentai dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. (kreipimosi į teismą diena).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; įpareigoti ieškovę (nuomotoją) sudaryti sąlygas įsileisti ne maisto produktų inspektorių sudarytos nuomos sutarties gyvenamųjų patalpų adresu, namo nekokybiškumo faktui įrodyti bei teismui išvadoms pateikti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. kad apgaulės būdu išnuomotas būstas netinkamas ir neatitinkantis sutarties sąlygų. Nuomininkas, pasirašydamas sandorį suklydo dėl paties sandorio esmės ir neatitinkamų sutarties sąlygų: sutarties pasirašymo metu nuomininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie nekokybišką namo šiluminę varžą dėl nekokybiškos namo statybos, kad patalpoje žiemos metu temperatūra nepakils aukščiau 20 laipsnių, kad patalpose kaupiasi drėgmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė U. R. prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi argumentai, jog apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra šio ginčo ir bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliaciniu skundu iš esmės nėra ginčijamas priimto sprendimo teisėtumas, jame nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau yra prašoma teismo atlikti naujus procesinius veiksmus, kurie iš esmės nėra galimi šioje proceso stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl įrodymų išreikalavimo
Apeliantas tiek ir apeliaciniame skunde, tiek ir pateiktame prašyme dėl įrodymų išreikalavimo išdėstė prašymą įpareigoti ieškovę (nuomotoją) sudaryti sąlygas įsileisti ne maisto produktų inspektorių sudarytos nuomos sutarties gyvenamųjų patalpų adresu, namo nekokybiškumo faktui įrodyti bei teismui išvadoms pateikti.
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).
Apeliantas neteikia prašymo prijungti naujus įrodymus, pateiktas prašymas vertintinas tik kaip galimybės sudarymas rinkti įrodinėjimo priemones-sudaryti sąlygas atitinkamoms institucijoms pateikti į ginčo patalpas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinės instancijos teisme apelianto pateikto prašymo turinį, sprendžia, kad toks prašymas nebuvo išreikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas neįrodinėjo išnuomoto daikto trūkumų, todėl apelianto prašymas suteikti galimybę surinkti įrodymus, nepagrindžiant, kokias faktines aplinkybes šių įrodymų pagrindu siekiama įrodinėti, atmestinas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Nagrinėjamu atveju apeliantas, pateikdamas prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nenurodė jokių argumentų, kurie įgalintų spręsti, kad yra būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiškinus dėl bylos aplinkybių, taip pat įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai apelianto prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.
Dėl ginčo esmės
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties vykdymo. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).
Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui. Nuomotojo prievolė suteikti turtą nuomininkui, kad šis juo galėtų naudotis pagal paskirtį ir daikto būklė atitiktų šią paskirtį, nepasibaigia daikto perdavimu nuomininkui, o išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis), todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2008).
Komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o nuomos mokesčio dydis nustatomas pagal CK 6.583 straipsnio 4 dalies taisykles. Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų. Ši pareiga pagrįsta įstatymo nuostata, o nuomininkui jos nevykdant nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomos sutarties vykdymo, nes nuomininkas (atsakovas) vengė mokėti šalių sutartimi sulygtą nuomos mokestį ir mokesčius už komunalinius patarnavimus bei nepasibaigus nuomos sutarties terminui išsikraustė iš ginčo patalpų, tai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta netinkamu sutarties vykdymu, dėl to iš nuomininko buvo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis, įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus ir sutartyje nustatytos netesybos.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, nes apelianto vertinimu, nuomotoja apgaulės būdu išnuomojo būstą neatitinkantį sutarties sąlygų. Sutarties pasirašymo metu jis-nuomininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie nekokybišką namo šiluminę varžą dėl nekokybiškos namo statybos, kad patalpoje žiemos metu temperatūra nepakils aukščiau 20 laipsnių, dėl ko patalpose kaupiasi drėgmė.
Esant nuomos teisiniams santykiams nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo (CK 6.485 straipsnio 1 dalis). CK 6.487 straipsnio, reglamentuojančio nuomos mokestį, 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį; jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Šios teisės normos taikymo sąlyga yra ta, kad tarp išnuomoto daikto trūkumų ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktą pagal paskirtį bei sutartyje numatytas naudojimosi sąlygas turi egzistuoti priežastinis ryšys, t. y. išnuomoto daikto trūkumas (būklės pablogėjimas) turi lemti visišką ar dalinį negalėjimą naudotis šiuo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. kovo 15 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nuomininkas nuo 2016 m. vasario 1 d. nemokėjo šalių sutartimi nustatyto 500,00 Eur mėnesinio nuomos mokesčio, nuo 2016 m. vasario 10 d. faktiškai nebegyvena ginčo patalpose.
Kaip pažymėta šios nutarties 14 punkte, nuomotojo pareiga perduoti tinkamą naudotis nuomojamą daiktą galioja ne tik paties daikto perdavimo metu, bet visą sutarties galiojimo laikotarpį. Tai leistų teigti, kad nekokybiška namo šiluminė varža galėtų būti pripažinta nuomojamo daikto trūkumu, tačiau tarp išnuomoto daikto trūkumo ir nuomininko galimybės be kliūčių naudoti tinkamos kokybės daiktu pagal paskirtį turi egzistuoti priežastinis ryšys, kuris šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytas, nes atsakovas ir šaltuoju metų periodu žiemos mėnesiais, t. y. nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. naudojosi gyvenamosiomis patalpomis.
Vidutiniškai protingas žmogus, negalėdamas naudotis nuomojamu daiktu dėl nuomotojo netinkamų veiksmų ir išnuomoto daikto būklės pabloginimo, imtųsi priemonių savo pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui, kreiptųsi dėl nuomos sutarties nutraukimo, o ne toliau naudotųsi nuomojamu daiktu, nors, kaip teigia pats atsakovas, juo nebuvo įmanoma naudotis. Visiškas ar dalinis negalėjimas naudotis išnuomotu daiktu turi būti tiek objektyviai (pavyzdžiui, daiktas buvo netinkamas naudoti pagal savo tikslinę paskirtį), tiek subjektyviai (pavyzdžiui, nuomininkas negalėjo ir nenorėjo toliau naudotis pablogėjusios būklės daiktu) nustatytas, tačiau šiuo atveju byloje neįrodyta, kad išnuomotas daiktas turėjo trūkumus, nenustatyta, kad namo šiluminė varža objektyviai ir ypač subjektyviai lėmė visišką ar dalinį atsakovo negalėjimą naudotis šiuo daiktu.
Nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako (CK 6.487 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju teigti, kad nuomotojo veiksmai (daikto trūkumai) yra susiję su paties atsakovo neteisėtais veiksmais ir vengimu vykdyti ginčo nuomos sutartį bei mokėti nuomos mokestį, nėra pagrindo.
Taigi nenustatęs būtinų sąlygų mažinti nuomos mokestį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas, ginčo nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu naudojęsis išnuomotomis patalpomis, nepriklausomai nuo jo būklės, turi atlyginti visą nesumokėtą nuomos mokestį, netesybas bei įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias nuomininko pareigą mokėti nuomos mokestį bei netesybas prieš terminą nutraukus sutartį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro 250,00 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7., 8.10 punktai), sprendžia, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, ieškovės yra realiai patirtos ir pagrįstos, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,96 Eur sumą, todėl netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės U. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,96 Eur (penkis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.