Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų I. P., Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjui V. K., atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovei šios institucijos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresniajai specialistei Justinai Mažeikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. rugpjūčio 30 d. skundu (I t., b. l. 1–30), kurį, vykdydamas teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį (I t., b. l. 33), patikslino 2016 m. rugsėjo 5 d. (I t., b. l. 35–79). Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje (I t., b. l. 85–87) priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. skundo reikalavimus (šią nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-894-525/2016 paliko nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė (I t., b. l. 71–77)):

1.1. patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba, ir STT) 2016 m. rugpjūčio 10 d. aktą Nr. 4-01-6136 „Dėl skundo, registracijos Nr. 5-01-9725“ (toliau – ir sprendimas Nr. 4-01-6136) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

1.2. patenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą teisės aktą – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. aktą Nr. 4-01-6486 „Dėl Jūsų skundo, registracijos Nr. 5-01-10068, nagrinėjimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 5-01-10068) ir įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

1.3. stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.), taikomas administracinėje byloje Nr. I-8944-815/2016, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams;

1.4. stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnis (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.), taikomas administracinėje byloje Nr. I-8944-815/2016, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams.

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas nesutinka su VAAT 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis), kurioje pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti 2016 m. rugpjūčio 30 d. skundo trūkumus, nurodo, kad VAAT yra šališkas, negina jo teisių ir teisėtų interesų, kaip ir LVAT, taip pat inter alia nurodo, kad: neteisėtai užvilkintas 2016 m. rugpjūčio 30 d. skundo nagrinėjimas, šiurkščiai pažeista teisė į greitą ir teisingą teismą, teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis), pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1–6 straipsniai, 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 18, 21, 23, 30, 109–112 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principai; atimta pareiškėjo teisė į žodinį ir viešą teismo procesą; Nutartis yra neteisėta, priimta šališko ir neobjektyvaus teismo, neteisėtos teismo sudėties, kas yra absoliutus Nutarties negaliojimo pagrindas; byla dėl iš esmės tokių pačių klausimų, kurie keliami ir šioje byloje, VAAT jau nagrinėta, bylos Nr. I-7028-815/2014, tačiau paminėtoje byloje nei VAAT, nei LVAT neapgynė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, neteisingai nustatė administracinės bylos Nr. 1-7028-815/2014 nagrinėjimo apimtį, aktyviai nedalyvavo tiriant įrodomus, nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių ir nesiėmė veiksmų visapusiškai ir objektyviai jas ištirti bei nesureguliavo pažeistų konstitucinių ir viešojo administravimo visuomeninių santykių, taip pat VAAT buvo neobjektyvus ir negynė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų administracinėse bylose Nr. I-2929-08/2016, Nr. I-6647-463/2015, Nr. I-2856-463/2016, kaip ir LVAT.

2.2. Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnai ciniškais, nežmoniškais, neteisėtais veiksmais ir neveikimu daug metų morališkai kankina ir diskriminuoja pareiškėją ir jo atstovaujamą motiną G. K.: neįvykdė tarptautinių įsipareigojimų, pažeidė garantuotas žmogaus teises ir laisves, apibrėžtas Konvencijoje, ir šiurkščiai pažeidė Konvenciją. STT, VAAT ir LVAT buvo informuoti apie žmogaus teisių ir laisvių diskriminaciją bei valdžios pareigūnų korupciją ir nusikaltimus, tačiau jie neveikia, toleruoja žmogaus teisių ir laisvių diskriminaciją ir Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnų vykdomus Konvencijos 1 straipsnio pažeidimus. Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnai pažeidinėja Konvencijoje garantuotas teises: teisę į nuosavybę, teisę į kankinimo uždraudimą, teisę į teisingą ir greitą teismą, teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į informaciją, teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, teisę būti apsaugotam nuo diskriminacijos.

2.3.1. STT neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų, suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, pažeidė teisę į gerą viešą administravimą ir piliečių aptarnavimą, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus, toleravo ir nuslėpė Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, šiurkščiai pažeidė žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą – Lietuvos Respublikos Konstituciją, tarptautines sutartis, įstatymus, kitus teisės aktus, taip padarė didelę žalą Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 3 d. pateikė STT direktoriui skundu su žyma „asmeniškai“, reg. Nr. 5-01-9725 (toliau – ir skundas Nr. 1), tačiau šį skundą gavo ir sprendimą netirti pareigūnų korupcijos ir nusikaltimų priėmė STT Administravimo valdybos viršininkas R. Knyza, kurio neteisėti veiksmai ir neveikimas, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimas buvo skundžiami teismui, tačiau jo antikonstitucinė veikla buvo nuslėpta. STT pareigūnai tinkamai neįvertino skundo Nr. 1faktinių ir teisinių argumentų ir duomenų, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų ir tinkamai nepritaikė BPK teisės normų. Pagal skundą Nr. 1 laiku nepriimtas baudžiamojo proceso tvarka procesinis sprendimas ir nesurašyti procesiniai dokumentai t. y. nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tai įrodo ikiteisminio tyrimo įstaigos neveikimą. Taigi, skundas Nr. 1 tinkamai neišnagrinėtas, Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikos (veikimas ir neveikimas), turinčios aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, liko neištirtos, žmogaus teisės ir laisvės, valstybės ir viešas interesas liko neapsaugoti.

2.3.2. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skundą, reg. Nr. 5.6-3052, tačiau skundo teismui padavimo dieną neturėjo jokios informacijos apie skundo nagrinėjimo eigą, taip pažeidžiami greitumo ir operatyvumo principai, todėl Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnai bei kiti asmenys tęsia savo veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų požymius, taip pat tęsiama galima korupcija ir nusikaltimai Vilniaus miesto apylinkės teisme ir STT, pareigūnų neteisėti veiksmai ir neveikimas, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimas, visa tai įrodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-23584-728/2016 iš G. K. atimta teisė į teismą, teisė į teisingą, nepriklausomą ir nešališką, greitą teismą, teisė į tinkamą (sąžiningą) teismo procesą, tai įrodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai ir kiti asmenys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 ir 109 straipsnius, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir kitas teisės normas. Pasak pareiškėjo, kol buvo ignoruojamas skundas Nr. 1, Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau vyko neskaidrus, šališkas ir neobjektyvus procesas civilinėje byloje Nr. 2-23584-728/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jame dirbantys pareigūnai bei kiti asmenys, taip pat STT pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo raštus, šiurkščiai pažeidė teisę į informaciją, teisę į gerą viešą administravimą, teisę į tinkamą piliečių aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1, 2, 3, 4, 4¹, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 14¹, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 33, 34, 35 ir 36 straipsnius, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybinių ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1, 2, 3, 4, 5, 7, 13, 14, 15, 17, 18 ir 19 straipsnius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), o skundas Nr. 1 ir kiti pareiškėjo skundai liko neišnagrinėti.

2.3.3. Sprendime Nr. 4-01-9136 ignoruoti skundo Nr. 1 ir kitų skundų argumentai, toleruojamos Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikos (veikimas ir neveikimas), turinčios aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymius, šis sprendimas yra absoliučiai neteisėtas, neteisingas, nemotyvuotas, savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo principams, nes STT pareigūnai ignoravo informaciją apie valdžios pareigūnų korupciją ir naujus nusikaltimus, padarytus prieš G. K., toleravo ir netyrė, neatsižvelgė į padarytą žalą, tokiu būdu nusikaltimai prieš G. K. ir kitus asmenys bei prieš Lietuvos Respubliką vyksta su STT, teismo ir teisėjų bei kitų asmenų žinia. Sprendimo Nr. 4-01-9136 forma ir turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pagal BPK sprendimas pradėti ikiteisminio tyrimą ar nepradėti ikiteisminį tyrimą privalėjo būti įformintas procesiniame dokumente – motyvuotame nutarime.

2.3.4. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 17 d. (2016 m. rugpjūčio 23 d.) pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skundą, reg. Nr. 5.6-3124, tačiau iki skundo teismui pateikimo dienos jokios informacijos apie šio skundo nagrinėjimo eigą pareiškėjas negavo.

2.3.5. STT sprendimas Nr. 4-01-6486, priimtas dėl pareiškėjo skundo, reg. Nr. 5-01-10068 (toliau – ir skundas Nr. 2), yra akivaizdžiai ir absoliučiai neteisėtas, neteisingas, žalingas ir turi būti naikinimas, nes STT direktoriaus veiksmai ir neveikimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams, kitiems teisės aktams ir šis sprendimas savo turiniu bei priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės principo, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir nediskriminavimo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams. STT ir jos pareigūnai neveikia, nevykdo tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų bei jų kompetencijai priskirtų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų. Toks STT pareigūnų neveikimas ir vilkinimas atlikti savo tiesiogines funkcijas ir pareigas prieštarauja Europos Sąjungos sutartims bei ekonomiškumo, subsidiarumo ir proporcingumo principams. Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų, taip pat STT pareigūnų neveikimas, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimas, ekonomiškumo, subsidiarumo ir proporcingumo principų pažeidimas turi tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala, todėl iki šios dienos G. K. ir pareiškėjo bei kitų asmenų teisės yra pažeidžiamos ir diskriminuojamos. STT direktorius neužtikrino juridinio asmens – STT – tinkamos veiklos, įgaliojimų, funkcijų, pareigų atlikimo, toleravo ir nuslėpė Lietuvos valdžios ir valstybės pareigūnų bei kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminę, politinę ir teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, taip savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarė materialinę ir nematerialinę žalą G. K., pareiškėjui ir kitiems asmenims bei Lietuvos Respublikai, taip padarė veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182, 183, 186, 228, 229, 237, 300 straipsniuose.

2.3.6. Seimas 2015 m. kovo 10 d. nutarime Nr. XII-1537 patvirtino Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 17 d. patvirtino šios programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinį veiklos planą, tačiau STT pareigūnai šių teisės aktų nevykdo, nes realiai nesiekė pagrindinio programos strateginio tikslo – sumažinti korupcijos mastą, tai įrodo tinkamai neišnagrinėtas skundas Nr. 1 ir sprendimas Nr. 4-01-9136,administracinėse bylose Nr. I-6666-142/2016, Nr. A-2958-575/2016, Nr. A-2145-146/2016, Nr. AS-566-662/2016 ir kita surinkta medžiaga. STT ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) pareigūnai nepagrįstai nesiėmė Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų tyrimų, kurių daugiau pagal kompetenciją ir įgaliojimus negali ištirti, tačiau susidarė tokia situacija, kad tokių korupcinio pobūdžio nusikaltimų STT ir Generalinės prokuratūros pareigūnai taip pat nėra pajėgūs ištirti, toleruoja ir slepia valdžios pareigūnų aukščiausio lygio sisteminę, politinę ir teisinę korupciją, nepradėjo ir nevykdo ikiteisminių tyrimų tam, kad būtų atskleisti sunkūs, sisteminiai, didžiausią žalą Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams darantys ir tęsiami korupciniai nusikaltimai. STT ir Generalinės prokuratūros pareigūnai nepagrįstai ignoravo pareiškėjo skundus ir nesiėmė korupcijos prevencijos dėl Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės pareigūnų aukščiausio lygio sisteminės, politinės ir teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų bei nesiekė, kad Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų ir įstaigų vykdoma veikla būtų nešališka ir skaidri.

2.3.7. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui skundą, reg. Nr. 5.6-3249, kuris įrodo viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus ir neveikimą, vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, suteiktus įgaliojimus, funkcijas ir pareigas, netinkamą viešą administravimą ir netinkamą piliečių aptarnavimą, nagrinėjant jų pareiškimus, prašymus ir skundus, veikas, toleruojant ir slepiant Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, šiurkščiai pažeidžiant žmogaus teises ir laisves, tęsiant G. K. ir pareiškėjo diskriminaciją, pažeidžiant valstybės ir viešąjį interesą.

2.3.8. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1985 m. lapkričio 29 d. rezoliucija Nr. 40/32, 1985 m. gruodžio 13 d. rezoliucija Nr. 40/146, Konvencijos nuostatomis, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1994 m. spalio 13 d. rekomendacija Nr. 94/12, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, ABTĮ nuostatomis, Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1995 m. gruodžio 6 d. nutarimu), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, nurodo, kad STT direktorius ir jam pavaldūs pareigūnai: nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 1–7, 18, 23, 25, 28–30, 33, 102–110 straipsnius sulaužė duotą priesaiką bei netyrė korupcinio pobūdžio nusikaltimų, neteisėtais veiksmais ir neveikimu padarė ypač didelę žalą Lietuvos Respublikai ir jos piliečiams, šiurkščiai pažeidė žmogaus teises ir laisves, valstybės ir viešą interesą; nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 11¹, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 24 straipsnius, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 18, 22, 23, 24, 26, 31, 32, 33 straipsnius, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 9¹, 10, 11, 12, 13, 14 ,15, 16 straipsnius, Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, BPK 1, 2, 3,4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 45, 46, 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 62, 63, 64, 65, 78, 79, 82, 84, 85, 86, 89, 90, 91, 92, 93, 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 115, 116, 117, 164, 165, 167, 168, 169, 170, 171, 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178, 179 straipsnius, 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir baudžiamojo proceso principus; tinkamai nepritaikė baudžiamojo įstatymo, nevykdė ir šiurkščiai pažeidė BK 1, 2, 100, 167, 168, 169, 178, 181, 182, 183, 184, 186, 228, 229, 237, 249, 94, 298, 300 straipsnius; šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17 straipsnius, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 straipsnius, Lietuvos Respublikos civilinio kodeksą (toliau ir – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), ABTĮ, VAĮ 1, 2, 3, 4, 4¹, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 14¹, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 30, 31, 33, 34, 35, 36 straipsnius, Įstatymą (jo 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius), Taisykles, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą (jo 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius), Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą (jo 1, 2, 3, 4, 5 straipsnius), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos Seimo statutą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą; nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir neužtikrino subjektų, vykdančių žemės reformų, skaidrią ir tinkamą veiklą, toleravo žemėtvarkininkų ir kitų asmenų korupciją, toleravo ir nuslėpė Lietuvos Respublikos ir jos piliečių žemės ir kito turto grobstymą; nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymą ir neužtikrino subjektų, vykdančių žemės reformą, skaidrią ir tinkamą veiklą, toleravo žemėtvarkininkų ir kitų asmenų korupciją, toleravo ir nuslėpė Lietuvos Respublikos ir jos piliečių žemės ir kito turto grobstymą; nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir Europos vietos savivaldos chartiją; toleravo ir nuslėpė Vilniaus apskrities viršininko administracijos pareigūnų ir kitų asmenų korupciją ir kitus nusikaltimus. Įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, padarė šiurkščius Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo pažeidimus; neatliko savo įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, nevykdė ir šiurkščiai pažeidė 1948 nu gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (jos 1, 2, 3, 7, 8, 27 straipsnius); neatliko savo įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Konvenciją, jos 1, 3, 8, 10, 13, 14 straipsnius, 6 straipsnio 1 dalį, šiose normose įtvirtintus principus; neatliko savo įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, jos 1, 3, 4, 6, 7, 8, 17, 20, 21, 25, 41, 44, 47, 49, 51, 52, 53, 54 straipsnius; neatliko savo įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Europos Sąjungos sutartį ir Europos Sąjungos sutarties ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinę redakciją (po Lisabonos sutarties pakeitimo); neatliko savo įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, nevykdė ir šiurkščiai pažeidė Europos Tarybos 1999 m. sausio 1 d. baudžiamosios teisės konvenciją dėl korupcijos, 1999 m. lapkričio 4 d. civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos, 2005 m. spalio 31 d. civilinės teisės konvenciją dėl korupcijos.

Pasak pareiškėjo, jo skundas įrodo, kad STT direktorius ir jam pavaldūs pareigūnai, neatlikdami savo įgaliojimų, funkcijų ir pareigų, yra tiesiogiai suinteresuoti nuslėpti Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėjo priimti procesinius sprendimus ir ištirti Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, bei STT direktoriaus ir jam pavaldžių pareigūnų neteisėtus veiksmus ir neveikimą, piktnaudžiavimą, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, korupcijos ir kitų nusikaltimų faktų slėpimą, žmogaus teisių diskriminacijos toleravimą ir viešojo intereso pažeidimus. Korupcijos, nusikalstamumo lygis Lietuvos valstybėje kelia realią grėsmę valstybės stabilumui ir sukelia socialinę krizę, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir sudaro realų pavojų gyventojų saugumui, STT direktorius ir jam pavaldūs pareigūnai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. Pašilis ir jam pavaldūs prokurorai, taip pat VAAT ir kiti subjektai nesiima jokiu realių veiksmų kovoje su Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija ir kitais nusikaltimais, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (I t., b. l. 157–164).

1.1. STT 2016 m. rugpjūčio 3 d. gautas pareiškėjo skundas Nr. 1 dėl galimos korupcijos įvairiose institucijose, pareiškėjo netenkinančių sprendimų, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-23584-728/2016. STT, reaguodama į skundą Nr. 1, sprendime Nr. 4-01-6136 nurodė, kad dėl pareiškėjo keliamų klausimų atsakyta ne vieną kartą, STT atsakymai buvo skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl pagal VAĮ 23 straipsnio 6 dalį pakartotinis skundas nebus nagrinėjimas, kad STT negali kištis į teismų darbą, duoti teismams nurodymus dėl sprendimų, o taip pat juos vertinti ar revizuoti, taip pat išaiškino jo apskundimo tvarką.

1.2. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 16 pateikė skundą Nr. 2, atsakydama į šį skundą STT sprendime Nr. 4-01-6486 nurodė, kad pareigūnai veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose, todėl nesant objektyvių duomenų apie teisės aktų reikalavimų pažeidimą nėra pagrindo atlikti neigiamos informacijos patikrinimo procedūrą, kad STT jau ne kartą išnagrinėjo skunde Nr. 2 keliamus klausimus ir pateikė atsakymus (2014 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. 4-01-8037, 2014 m. gruodžio 30 d. raštas Nr. 4-01-8219 ir raštas Nr. 4-01-8220, 2014 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. 4-01-8239, 2015 m. sausio 12 d. raštas Nr. 4-01-210, 2015 m. sausio 21 d. raštas Nr. 4-01-426, 2016 m. birželio 27 d. raštas Nr. 4-01-5112 ir 2016 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. 4-01-6136), kuriuose nurodytos priežastys, dėl kurių nėra teisinio pagrindo pradėti tyrimą pagal STT priskirtą kompetenciją ir išaiškinta STT atsakymų (sprendimų) apskundimo tvarka.

1.3. STT, išnagrinėjusi minėtus skundus, konstatavo, kad duomenų apie veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, nepateikta, todėl ikiteisminio tyrimo nepradėjo, o į pareiškėjo skundus atsakė VAĮ nustatyta tvarka. Remiantis pareiškėjo skundu teismui, pareiškėjo netenkina ne tik STT sprendimas nepradėti baudžiamojo proceso prieš skunduose nurodytus asmenis, bet ir tai, kad reaguojant į pareiškėjo skundus nepriimti procesiniai sprendimai BPK nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, STT turėjo priimti nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris turėjo būti motyvuotas. Su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiktina, nes tai, kad STT turi ikiteisminio tyrimo įstaigos statusą, nereiškia, kad ji savo veikloje greta kitų teisės aktų, negali vadovautis ir VAĮ. Tai, ar į asmens skundą, pranešimą, pareiškimą ar prašymą turi būti reaguojama BPK arba VAĮ nustatyta tvarka, priklauso visų pirma ne nuo įstaigos statuso, o nuo gauto dokumento turinio ir jame pateikiamos informacijos turinio. Tais atvejais, kai asmuo išreiškia nuomonę, kad padarytos nusikalstamos veikos ir reikalauja jas tirti, reagavimo į tokį kreipimąsi į teisėsaugos instituciją tvarką lemia visų pirma pateiktos informacijos konkretumas ir tai, ar pateiktoje informacijoje galima įžvelgti konkrečių nusikalstamų veikų sudėties požymių. Šiuo atveju STT suteikta diskrecija, vertinant skundo turinį, spręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su skundžiamais sprendimais, nepatvirtina, jog STT netinkamai ištyrė pareiškėjo skundus ir juose išdėstytas aplinkybes. Remiantis LVAT praktika, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. I-110 patvirtintos Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 5 punktą BPK 168, 169 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. priimti procesinį sprendimą – nutarimą pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra laikomas tik toks asmens kreipimasis, kuriame pakankamai aiškiai suformuluotos galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (arba bent pateikti objektyvūs duomenys, kuriuos įmanoma ir tikslinga patikslinti, atliekant BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus), kurių atitiktis BK aprašytų nusikalstamų veikų požymiams yra nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vertinimo dalykas; vien pareiškėjo kreipimosi įvardijimas skundu, pareiškimu ar pranešimu apie nusikalstamą veiką ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą formulavimas nesukuria prokurorui pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą – nutarimą (administracinė byla Nr. A822-2297/2012). Be to, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą, LVAT yra nurodęs, kad skundas gali būti nevertinamas BPK nustatyta tvarka ir nepriimamas procesinis sprendimas, jeigu jame nepateikta jokių konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (administracinė byla Nr. A442-817/2010); tas pačias aplinkybes konstatavo ir VAAT administracinėje byloje Nr. I-2856-463/2016, nagrinėdamas pareiškėjo skundą atsakovei STT.

1.4. Įvertinus pareiškėjo skundų turinį bei motyvus matyti, kad pareiškėjo skundų turinys pateisina STT sprendimus minėtus dokumentus nagrinėti ne BPK, o VAĮ nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjui paaiškintos ne tik priežastys, dėl kurių nepradedamas ikiteisminis tyrimas, bet ir aplinkybės, kodėl į skundus nereaguojama BPK nustatyta tvarka – konkrečių duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas nebuvimas. Esminė aplinkybė, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – konkrečios informacijos, sudarančios pagrindą įžvelgti nusikalstamos veikos sudėties požymius, nebuvimas.

1.5. STT pateikti ginčijami atsakymai, dėl ko nepradedamas ikiteisminis tyrimas, ir dėl ko pareiškėjo prašymai nagrinėti VAĮ nustatyta tvarka, yra aiškūs ir informatyvūs, atitinka gerojo administravimo principus, VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, juose nurodytas teisinis pagrindas, tinkamai ištirtos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės, nurodyta apskundimo tvarka. STT pagal suteiktą kompetenciją kaip viešojo administravimo subjektas tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes bei pateikė informaciją. Taigi, sprendimai Nr. 4-01-6136 ir Nr. 4-01-6486 yra teisėti ir pagrįsti.

1.6. Nenustačius neteisėtų STT veiksmų, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti STT pašalinti padarytus pažeidimus, tinkamai atlikti viešojo administravimo subjekto funkcijas ir pareigas ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Be to, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą imtis tam tikrų veiksmų, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes (LVAT administracinė byla Nr. AS858-111/2012).

2. Dėl VAAT 2016 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-2856-463/2016

2.1. VAAT buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2856-463/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovei STT dėl minėtų STT atsakymų, o būtent dėl 2014 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 4-01-8037, 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 4-01-8219 ir rašto Nr. 4-01-8220, 2014 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. 4-01-8239, 2015 m. sausio 12 d. rašto Nr. 4-01-210, 2015 m. sausio 21 d. rašto Nr. 4-01-426 panaikinimo. Minėti raštai buvo pateikti, atsakant pareiškėjui į jo skundus, kuriuose kelti iš esmės vienodi reikalavimai kaip ir skunduose, į kuriuos atsakyta sprendimuose Nr. 4-01-6136 ir Nr. 4-01-6486, kurių teisėtumą kvestionuoja pareiškėjas.

2.2. VAAT 2016 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2856-463/2016, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, pateikė LVAT apeliacinį skundą, LVAT 2016 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. S-205-858/2016 atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas kartu su prašymu atnaujinti terminą pakartotinai pateikė LVAT apeliacinį skundą, tačiau LVAT 2016 m. gegužės 25 d. nutartyje atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Taigi, VAAT 2016 m. sausio 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau, nepaisydamas to, pareiškėjas šioje administracinėje byloje kvestionuoja minėto sprendimo teisėtumą, nors pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims.

2.3. Be to, VAAT nagrinėtoje administracinėje byloje buvo keliami iš esmės vienodi reikalavimai, skundžiami STT atsakymai remiantis tokiais pačiais argumentais, kaip ir šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas naujų aplinkybių nenurodė, naujų įrodymų nepateikė. Minėtoje administracinėje byloje VAAT nekonstatavo STT atsakymų neteisėtumo, priešingai, nurodė, kad STT, nagrinėdama pareiškėjo skundus VAĮ nustatyta tvarka, veikė suteiktų įgaliojimų ribose, kas neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjo patikslintas skundas yra nepagrįstas ir todėl turėtų būti atmestas.

Dauguma pareiškėjo argumentų, nurodytų patikslintame skunde, taip pat minimų jo skunduose Nr. 1 ir Nr. 2, visiškai nesusiję su STT kompetencija: pavyzdžiui, aplinkybė, kad pareiškėjas iki šiol nesulaukė atsakymo iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio, kuriam 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė skundus; nusiskundimai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės vedėjos V. Daciuk veiksmų, netenkinančių Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimų. Minėta, kad STT sprendime Nr. 401-6136 nurodė, jog STT nesuteikta teisė kontroliuoti teismų, prokuratūros ar kitų viešojo administravimo subjektų atliekamų veiksmų; teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų, teismams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spausimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

STT uždaviniai nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnyje, funkcijos – 8 straipsnyje. Atsižvelgiant į STT įstatyme pavestas funkcijas ir uždavinius, STT neturi vertinti pareiškėjo argumentų dėl kitų viešojo administravimo subjektų veiksmų, tokia kontrolė STT nesuteikta. Taigi, STT, nenagrinėdama tokių pareiškėjo keliamų klausimų, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, priešingai, veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus.

Pagal ABTĮ 11 straipsnio 2 dalį proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai; pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo skunde turėjo būti pateikti konkretūs argumentai ir įrodymai, kodėl skundžiami STT sprendimai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti. Teismui pateiktame skunde dominuoja STT pateiktų skundų turinio atpasakojimas, nedetalizuoti, deklaratyvūs teiginiai, kad tam tikri pareigūnai, valstybės tarnautojai yra padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, papunkčiui įvardyti nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai, jų straipsniai, tačiau nenurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė pareigūnų veiksmų neteisėtumas, nepateikti jokie įrodymai ar argumentai dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias STT tinkamai įvertino ir ištyrė.

Taigi, pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas dar ir dėl to, kad jame nurodomi reikalavimai nepagrįstai jokiais įrodymais ar argumentais, iš esmės grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, deklaratyviais teiginiais, kuriuos STT jau yra įvertino ir ištyrė.

5. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, 2 dalyje nurodyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: Respublikos Prezidento aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jeigu teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui neprivaloma. Remiantis LVAT praktika, klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (administracinė byla Nr. A662-2007/2012). Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui, šios teismo teisės įstatymas nesieja su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, tai palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą; žinoma, tai nereiškia, kad proceso dalyviai neturi teisės pateikti savo argumentų ir išdėstyti savo pozicijos įstatymo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimu (LVAT administracinė byla Nr. A143-78/2012). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą) (LVAT administracinė byla Nr. A520-2320/2012).

Skundo reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio, kurį pareiškėjas formuluoja kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokį, kuris, jo manymu, pašalintų galimą jo teisių pažeidimą. Toks materialaus pažeistų teisių gynimo būdas neįtvirtintas ABTĮ. Pareiškėjas nepateikė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris būtų tiesiogiai siejamas su jo reikalavimais panaikinti skundžiamus STT atsakymus. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ir interesų apsaugą (LVAT administracinė byla Nr. AS-641-556-2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo stabdyti šią administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą šiuo atveju nėra, todėl toks reikalavimas turėtų būti atmestas.

1. Teismo posėdyje pareiškėjas V. K. iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti, taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus (II t., b. l. 139–152) bei prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (II t., b. l. 116-138).

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė šios institucijos Administravimo valdybos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji specialistė Justina Mažeikaitė (2017 m. sausio 9 d. įgaliojimas Nr. L-01-170 (II t., b. l. 115)) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas pateikė STT 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundą (reg. Nr. 5-01-9725) „Dėl Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikų (veikimas ir neveikimas), turinčių aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 183 str. (turto pasisavinimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 294 str. (savavaldžiavimas) 300 str. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), kuriais šiurkščiai pažeistos G. K. nuosavybės ir kitos konstitucinės teisės, pažeistas valstybės ir viešas interesas bei dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės Loretos Braždienės ir teisėjų ir kitų asmenų veikų (veikimas ir neveikimas), turinčių aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas) 300 str. (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), civilinėje byloje Nr. 2-23584-728/2016“, kuriame prašė (I t., b. l. 165–197):

„1. Imtis realių veiksmų kovoje su Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją teismų sistemoje apimant Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir Nacionalinę Teismų administraciją,

2. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, Lietuvos apeliaciniame teisme ir Lietuvos aukščiausiajame teisme.

3. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiojo administraciniame teisme.

4. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sisteminę, politinę, teisinę korupciją Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje ir prokuratūros sistemoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio ir jam pavaldžių prokurorų neteisėtus veiksmus ir neveikimą, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimą, šališkumą ir neobjektyvumą, Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikų (veikimas ir neveikimas), turinčių aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimų slėpimą.

5. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija Lietuvos Respublikos Prezidento institucijoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pareigūnų, teismų ir teisėjų bei kitų asmenų neteisėtus veiksmus ir neveikimą, vilkinimą administracinės bylos. Nagrinėjimą ir sąžiningus sprendimus, dangstant ir slepiant Lietuvos Respublikos Prezidentės jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės, Lietuvos Respublikos Prezidentės institucijų pareigūnų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas).

6. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija Lietuvos Respublikos Seime, Seimo valdyboje, komitetuose ir komisijose, toleruojant ir slepiant Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sisteminę, politinę ir teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, neobjektyvumą ir šališkumą, nuslepiant pareigūnų korupciją ir nusikaltimus, išdėstytus mano raštuose.

7. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, toleruojant ir slepiant Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų aukščiausio lygio sisteminę, politinę ir teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus, neobjektyvumą ir šališkumą, nuslepiant pareigūnų korupciją ir nusikaltimus, išdėstytus mano raštuose.

8. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, atsižvelgiant į administracinę bylą užvilkintą šališkai ir neobjektyviai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme būtų atlikta kontitucingumo kontrolė.

9. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija, Vilniaus miesto savivaldybėje ištiriant nusikalstamas veikas, pagrobiant ir iššvaistant, perleidžiant G. K. priklausantį turtą, šiurkščiai pažeidžiant jos nuosavybės teises ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

10. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija, ištiriant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų veikas, pagrobiant ir iššvaistant, perleidžiant G. K. priklausantį turtą, šiurkščiai pažeidžiant jos nuosavybės teises ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį ir išsamiai ištirti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų ir kitų asmenų nusikaltimus.

11. Ištirti Vilniaus miesto apylinkės teismo pareigūnų įvykdytą klastojimą civilinės bylos Nr. 2-23584-728/2016 medžiagos, bylos lapų eiliškumą, padarytą veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas).

12. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų (veikimas ir neveikimas), turinčių aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas), sudarant 2014 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 49SU-(14.49.55.)-378, suklastojant žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos medžiagą ir ištirti R. C., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigūnų ir kitų asmenų galimus nusikaltimus, pagrobiant G. K. priklausantį turtą ir pažeidžiant jos nuosavybės teises bei taikant šį dokumentą byloje.“

2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atsakydama į skundą Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. 4-01-6136 „Dėl skundo, registracijos Nr. 5-01-9725“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė (I t., b. l. 31, 80; II t., b. l. 19):

2.1. Dėl pareiškėjo keliamų klausimų, susijusių su pareiškėjo nurodytų institucijų veiksmais, pareiškėjui atsakyta ne vieną kartą (apie tai pareiškėjas pats nurodė skunde Nr. 1). Pareiškėjas STT atsakymus skundė teisės aktuose nustatyta tvarka. Vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjo pakartotinis skundas nebus nagrinėjamas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nurodyto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymuose nustatyta tvarka. STT negali kištis į teismų darbą, duoti teismams nurodymus dėl sprendimų, taip pat juos vertinti ar revizuoti. Teismų sprendimuose nurodoma jų apskundimo tvarka.

Pareiškėjas pateikė STT 2016 m. rugpjūčio 16 d. skundą (reg. Nr. 5-01-10068) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko Rolando Knyza, pareigūnės Jūratės Ragaišienės ir kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, įgaliojimų, funkcijų ir pareigų neatlikimo, šiurkščių Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimo ir priesaikos sulaužimo, toleruojant pareigūnų korupciją ir nusikaltimus bei 2016 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo vaidybos viršininko Rolando Knyza (vykdytoja Jūratė Ragaišienė) pasirašyto akto Nr. 4-01-9136 ir jame priimto sprendimo - neveikti, kuris yra akivaizdžiai neteisėtas, neteisingas, neargumentuotas ir nemotyvuotas ir turi būti naikintinas, kaip savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, nuosavybės neliečiamumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, ekonomiškumo, subsidiarumo ir proporcingumo, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams“, kuriame prašė (II t., b. l. 20–31):

„1. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų veikų (veikimas ir neveikimas), turinčių aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 183 str. (turto pasisavinimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas), 294 str. (savavaldžiavimas) 300 str. (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas), kuriais šiurkščiai pažeistos G. K. nuosavybės ir kitos konstitucinės teisės, pažeistas valstybės ir viešas interesas, atsižvelgiant į 2016 m. rugpjūčio 3 d. skunde Nr. 5-01-9725 ir kituose mano pateiktuose pareiškimuose, prašymuose ir skunduose išdėstytus faktinės ir teisinės argumentus.

2. Imtis realių veiksmų kovoje su aukščiausio lygio sistemine, politine, teisine korupcija ir ištirti galimą korupciją Vilniaus miesto apylinkės teisme ir ištirti civilinės bylos Nr. 2-23584- 728/2016 medžiagos, bylos lapų eiliškumo ir numeracijos klastojimą bei neteisėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų ir raštinės vedėjos Violetos Daciuk bei kitų asmenų veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias aukščiausio lygio sisteminės, politinės, teisinės korupcijos ir kitų nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas), 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 237 str. (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas), slepiant mano pareiškimus, prašymus, skundus - taip darant neteisėtą įtaką procesui civilinėje byloje Nr. 2-23584- 728/2016, pažeidžiant teismo ir teisėjų nepriklausomumo principus“

4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, atsakydama į pareiškėjo skundą Nr. 2, 2016 m. rugpjūčio 24 d. sprendime Nr. 4-01-6486 „Dėl Jūsų skundo, registracijos Nr. 5-01-10068, nagrinėjimo“ pareiškėjui, be kita ko, nurodė (I t., b. l. 32, 81; II t., b. l. 33):

Konstatuotina, kad STT pareigūnai veikė suteiktų įgaliojimų ribose, todėl nesant objektyvių duomenų, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu STT pareigūnai būtų galimai pažeidę teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo atlikti neigiamos informacijos patikrinimo procedūrą.

STT, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde keliamus klausimus bei pateikusi atsakymus (sprendimus) 2014 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 4-01-8037, 2014 m. gruodžio 30 d. raštuose Nr. 4-01-8219 ir Nr. 4-01-8220, 2014 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 4-01-8239, 2015 m. sausio 12 d. rašte Nr. 4-01-210, 2015 m. sausio 21 d. rašte Nr. 4-01-426, 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. 4-01-5112 bei 2016 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4-01-6136, kur nurodytos priežastys, dėl kurių nėra teisinio pagrindo pradėti tyrimą pagal STT priskirtą kompetenciją, ir išaiškinta STT atsakymų (sprendimų) apskundimo tvarka. Pareiškėjui vis kreipiantis pakartotinai, STT prašo suprasti, kad nepateikus naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį nurodytą sprendimą, nėra teisinio pagrindo priimti naują sprendimą tuo pačiu klausimu (VAĮ 23 straipsnio 6 dalis).

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. K. prašo teismą panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. aktą Nr. 4-01-6136 „Dėl skundo, registracijos Nr. 5-01-9725“ (žr. teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą) ir įpareigoti STT pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. aktą Nr. 4-01-6486 „Dėl Jūsų skundo, registracijos Nr. 5-01-10068, nagrinėjimo“ (žr. teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą) ir įpareigoti STT pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) savo turiniu ir priėmimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams, stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnis (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams.

2. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams, netenkina šio prašymo, nes teismas neabejoja minėto įstatymo atitiktimi Konstitucijai. Pareiškėjas visiškai nepagrindė, kodėl jis abejoja viso paminėto įstatymo atitiktimi Konstitucijai. Dar daugiau, taip pat netenkinamas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnis (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos teisingumo ir teisinės valstybės principams, nes teismas mano, kad administracinių teismų jurisdikcija turi būti atribota nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcijos: juolab, kad iš esmės analogiškus klausimus (dėl administracinių teismų kompetencijos) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas jau nagrinėjo savo 2010 m. gegužės 13 d. nutarime.

Pabrėžtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (II t., b. l. 116-138). Teismas netenkina ir šio prašymo, nes 1 bei 2 prašymo punktai yra pernelyg abstraktūs, 3 punkte reikalaujama ištirti Konstitucijos 106 straipsnio nuostatų atitiktį Konstitucijos principams, tačiau Konstituciniam Teismui nėra suteiktos tokios galios, teismas neabejoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies atitiktimi Konstitucijai, todėl netenkinamas prašymo 4 punkte nurodomas prašymas, o likę pareiškėjo prašymai, išdėstyti 4-9 punktuose, nėra priskirti Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, nes Konstitucinis Teismas negali tirti STT aktų teisėtumo ir STT pareigūnų R. Knyzos, S. Urbanavičiaus, J. Ragaišienės, J. Mažeikaitės (dėl jos pateikė prašymą teismo posėdyje) veiksmų atitikties Konstitucijai.

3. Teismas, įvertinęs skundžiamų STT aktų turinį (žr. teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 4 punktus), daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai nenagrinėjo kartotinių pareiškėjo skundų, jie atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl jų nėra teisinio pagrindo naikinti. Dar daugiau, teismas sutinka su atsakovės atsiliepime į skundą pateikta pozicija, kad ne visada skundai turi būti nagrinėjami baudžiamojo proceso tvarka; juolab, baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio priemonė, t. y. taikoma tik išskirtinai įstatyme nustatytais atvejais.

Šiame kontekste paminėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2856-463/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovei STT dėl 2014 m. gruodžio 19 d. rašto Nr. 4-01-8037, 2014 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 4-01-8219 ir rašto Nr. 4-01-8220, 2014 m. gruodžio 31 d. rašto Nr. 4-01-8239, 2015 m. sausio 12 d. rašto Nr. 4-01-210, 2015 m. sausio 21 d. rašto Nr. 4-01-426 panaikinimo: minėti raštai buvo pateikti, atsakant pareiškėjui į jo skundus, kuriuose kelti iš esmės vienodi reikalavimai kaip ir skunduose, į kuriuos atsakyta šioje byloje kvestionuojamuose sprendimuose Nr. 4-01-6136 ir Nr. 4-01-6486. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2856-463/2016 (II t., b. l. 34-41), pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl dar ir šiuo aspektu skundžiami Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. aktas Nr. 4-01-6136 „Dėl skundo, registracijos Nr. 5-01-9725“ bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. aktas Nr. 4-01-6486 „Dėl Jūsų skundo, registracijos Nr. 5-01-10068, nagrinėjimo“ yra pagrįsti, nes į pareiškėjo skundus STT atsakė sprendimais, kurių teisėtumas buvo patikrintas Vilniaus apygardos administracinio teismo, ir kuriuos atsakovė paminėjo šioje administracinėje byloje skundžiamuose sprendimuose.

4. Atitinkamai, nepanaikinus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 10 d. akto Nr. 4-01-6136 „Dėl skundo, registracijos Nr. 5-01-9725“ bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 24 d. akto Nr. 4-01-6486 „Dėl Jūsų skundo, registracijos Nr. 5-01-10068, nagrinėjimo“, nėra teisinio pagrindo įpareigoti STT atlikti veiksmus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai I. P.