Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja, pirmininkaujanti posėdžiui),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. K. šioje byloje pateikė skundą (2015 m. spalio 14 d.) ir papildomą skundą (2015 m. gruodžio 14 d.), patikslintus skundus (2015 m. gruodžio 30 d. ir 2016 m. balandžio 18 d.), iš kurių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi priimtas reikalavimas dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, kaip viešojo administravimo subjekto, vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Kiti galutinai patikslintame skunde išdėstyti reikalavimai, kurie cituojami ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartyje, įvardyti kaip procesiniai prašymai.

Iš visų nurodytų pareiškėjo teiktų skundų, papildomų ir patikslintų skundų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutinka su tuo, kaip buvo atsakyta į jo prašymus, paduotus Konstituciniam Teismui, t. y. į 2015 m. liepos 28 d. ir rugpjūčio 31 d. kreipimusis, pavadintus konstituciniais skundais. Į šiuos pareiškėjo teiktus skundus atsakyta atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 14B-434(2.6) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko pasirašytu 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 14B-524(2.6). Pareiškėjas su šiais raštais nesutinka, laiko juos kaip vilkinimą spręsti keliamus klausimus, mano, kad jo skundai turėjo būti priimti ir nagrinėjami Konstituciniame Teisme. Taigi mano, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – viešojo administravimo subjekto neveikimas, vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir netinkamas viešasis administravimas (taip nurodyta patiksliname skunde, 2 t., b. l. 109). Nurodo, kad atsakovas dėl netinkamo viešojo administravimo neatliko Konstitucijoje jam suteiktų įgaliojimų, funkcijų ir pareigų – neužtikrino Konstitucijos viršenybės ir konstitucinės santvarkos, toleravo Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų sisteminę, politinę, teisinę korupciją ir kitus nusikaltimus. Nurodo, kad iki šios dienos neginamos šiurkščiai pažeistos jo ir kitų nurodytų asmenų konstitucinės teisės. Išreiškia savo nepasitenkinimą teismo procesu, kai pareiškėjui buvo nurodoma pašalinti skundo trūkumus, atsisakoma priimti jo skundą, taip pat daugelio teisėjų, kurie nurodomi skunde, veikla.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir procesinius prašymus. Aiškino, kad teismai netenkina jo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kadangi Konstitucijoje nurodyta, kad tai yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl yra įsitikinęs, kad turi teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, o nenagrinėdamas jo prašymų Konstitucinis Teismas pažeidė Konstitucijos 6, 18, 102, 103 ir kitus straipsnius. Paaiškino, kad, jo nuomone, Konstitucinis Teismas, gavęs prašymus, turėjo surinkti visas su jo keliamais ginčais susijusias bylas ir ištirti visus keliamus klausimus, tų bylų išnagrinėjimo teisingumą, o tai turėjo būti atlikta 9-ių teisėjų kolegijos. Taip pat Konstitucinis Teismas, pasak pareiškėjo, privalėjo ištirti kartu su prašymais pateiktus Seimo aktus.

2015 m. rugpjūčio 31 d. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo prašymas Nr. 15B-50(2.6), kuriame jis kėlė analogiškus reikalavimus, papildomai prašė ištirti minėto kanclerio rašto atitiktį Konstitucijai. Į prašymą atsakyta 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu.

Atsakovo atstovas 2016 m. spalio 26 d. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuotas 2016 m. rugsėjo 2 d. pranešimu. 2016 m. spalio 25 d. gautas Konstitucinio Teismo kanclerės pranešimas, kuriame prašoma bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (4 t., b. l. 84). Kartu pažymėta, kad atsakovas palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio 2015 m. rugpjūčio 21 d. administracinės procedūros sprendimo Nr. 14B-434(2.6.) „Dėl prašymo“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko 2015 m. rugsėjo 28 d. administracinės procedūros sprendimo Nr. 14B-524(2.6) ,,Dėl Jūsų prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nurodytų aktų neginčijo, tačiau laikė gautus atsakymus kaip neveikimą ir vilkinimą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus.

2015 m. liepos 28 d. pareiškėjas pateikė Konstituciniam Teismui prašymą, pavadintą konstituciniu skundu (2 t., b. l. 135–200; 3 t., b. l. 1–144), kuriame iškėlė 20 reikalavimų, iš kurių buvo prašymas garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę (dėl pateiktų Seimo aktų, dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų, Seimo narių, prokurorų ir teisėjų veiklos ir kt.) ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl konstitucingumo kontrolės (dėl teisėjo nutarties).

2015 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kanclerio raštu Nr. 14B-434(2.6) (3 t., b. l. 145) pareiškėjui atsakyta, jog Konstitucinis Teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą. Rašte nurodoma Konstitucinio Teismo kompetencija, įtvirtinta Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme.

Pareiškėjas su 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą (3 t., b. l. 146–159) ir prašė garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, taip pat ir tinkamai, išsamiai ir kokybiškai išnagrinėti 2015 m. liepos 28 d. jo skundą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 14B-524(2.6) (3 t., b. l. 161–162) pareiškėjui pranešė, kad prašymas yra pakartotinis, todėl nenagrinėjamas. Nurodytas Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Taisyklių 12 punktas.

Pareiškėjas nesutinka su minėtais administracinės procedūros sprendimais, nes mano, jog juos pasirašę valstybės pareigūnai neturėjo įgaliojimų spręsti jo prašymų priėmimo klausimą, privalėjo perduoti prašymus nagrinėti Konstituciniam Teismui. Pareiškėjas kelia abejonę, ar Konstitucinio Teismo įstatymas, kuriame nurodyti subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, neprieštarauja Konstitucijai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pareiškėjo, kaip fizinio asmens, Konstituciniam Teismui paduoti prašymai, įvardyti kaip konstituciniai skundai, akivaizdžiai neatitinka Konstitucijos 106 straipsnyje ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnyje nustatyto reguliavimo, todėl tokie prašymai, gauti Konstituciniame Teisme, pagal savo formą, turinį, atsižvelgiant į tai, kad juos padavė fizinis asmuo, pagrįstai nebuvo prilyginti Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyta tvarka paduotiems prašymams, todėl jie negalėjo būti priežastis pradėti nagrinėti konstitucinės justicijos bylą.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Konstituciniame Teisme sprendžiant jo prašymų priėmimo klausimą nebuvo laikomasi Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklių. Visų pirma, pareiškėjas nepaaiškino, kokias šiuo aktu nustatytas taisykles, jo manymu, pažeidė atsakovas. Antra, jo nurodomas faktas, jog Konstituciniame Teisme nėra padalinio, kuris priimtų piliečius, norinčius sužinoti apie prašymų nagrinėjimo eigą, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėjui pavyko du kartus paduoti prašymus Konstituciniam Teismui (tą pačią dieną, kai jie buvo surašyti), prašymai priimti, keliami klausimai buvo tinkamai išnagrinėti ir pareiškėjui laiku pateikti administracinės procedūros sprendimai. Prašymų pateikimo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimu (2007 m. rugsėjo 22 d. redakcija (Žin., Nr.100-4082)) patvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamentas, kurio 54 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų laiškus ir raštus, kuriuos svarstyti nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai, nagrinėja Konstitucinio Teismo kancleris, atsakymus į tokius laiškus ir raštus pasirašo Konstitucinio Teismo kancleris arba jo pavedimu kitas Teismo valstybės tarnautojas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirmasis prašymas netenkintas, nurodyti teisiniai argumentai, paaiškinta teisinio reguliavimo esmė, 2015 m. rugpjūčio 21 d. atsakymą pareiškėjui pasirašė įgaliotas asmuo. Taip pat tinkamai atsakyta į pareiškėjo pakartotinį prašymą, šį atsakymą pasirašė Konstitucinio Teismo pirmininkas. Atsakyme į pakartotinį prašymą papildomai paaiškinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio ginčuose. Taigi, pareiškėjo teisė kreiptis į viešojo administravimo instituciją su prašymu buvo įgyvendinta tinkamai, prašymai išnagrinėti, pateikti argumentuoti, teisėti ir pagrįsti atsakymai į keliamus klausimus.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Konstitucija turi būti taikoma tiesiogiai, t. y. jis mano, kad iš piliečio negali būti atimta teisė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Visų pirma, šie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju Konstitucija ir taikoma tiesiogiai. Konstitucijos 105 straipsnyje yra aiškiai apibrėžta Konstitucinio Teismo kompetencija. Pareiškėjo prašymuose Konstituciniam Teismui daugiausia keliami klausimai ir prašoma ištirti, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų veiksmai, jų priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas nustato taip: „Konstitucinis Teismas teikia išvadas: <...> 4) ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai“. Pagal Konstitucijos 106 straipsnį prašyti tokios išvados gali tik Seimas. Apkaltos bylas kelia Seimas. Šiame Konstitucijos straipsnyje išvardytas baigtinis sąrašas subjektų, kurie apskritai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjui yra žinoma (tai jis aiškino teisme), kad šiame straipsnyje nenustatyta teisė Lietuvos piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai. Taip pat Konstitucinis Teismas netiria tokių klausimų, kuriuos pareiškėjas kėlė teisme – jo manymu, vieni Konstitucijos straipsniai prieštarauja kitiems.

Dėl pareiškėjo prašymų sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo veiklos konstitucinį reguliavimą, į faktines bylos aplinkybes, į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kuriose aiškiai išdėstyta, kada teismas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą („jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai“), teismas šioje byloje neturi jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Visų pirma, dėl Seimo narių ir kitų pareiškėjo nurodomų pareigūnų, teisėjų, prokurorų veiklos atitikties Konstitucijai išvados gali prašyti tik Seimas. Antra, teisėjų kolegijai abejonių dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio, kuriame nustatytas baigtinis subjektų, galinčių kreiptis į Konstitucinį Teismą, sąrašas, atitikties Konstitucijai nekyla. Taigi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nė vienu pareiškėjo keliamu klausimu nėra, todėl visi prašymai stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinami.

Pareiškėjas teisme ir procesiniuose dokumentuose išsakė nuomonę, kad jo nurodomų pareigūnų veiksmuose (neveikime) yra nusikalstamos veikos požymių. Šie pareiškėjo teiginiai niekuo nepagrįsti, todėl teismui nėra jokio pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnyje nustatytas priemones.

Atsižvelgusi į visas išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas ir yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjo prašymų sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.