Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei V. M. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalys neginčijo nurodytų aplinkybių, todėl iš esmės nėra ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių, o šios aplinkybės patvirtina, kad tai atitinka panaudos teisinius santykius.

CK 4.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto valdymu yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir tretysis asmuo valdė jiems perduotą atsakovės gyvenamąjį namą su priklausiniais ir juo naudojosi. Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurių šalys neginčija, laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Nors panaudos teisiniams santykiams taikytino CK 6.478 straipsnio 1 dalis (CK 6.629 straipsnio 2 dalis) numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, tačiau nėra numatyta, kad šios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia, o tarp šalių ginčo dėl nurodyto žodinio susitarimo – gyvenamojo namo panaudos nėra.

Dėl ieškovės teisės į išlaidų, turėtų gyvenamojo namo pagerinimams, atlyginimo

Ieškinyje nurodyti atlikti darbai – pakeisti namo langai, grindų tvarkymas ir dangos keitimas, namo sienų pradėjo šiltinimas, durų keitimas, laikytini atsakovės gyvenamojo namo pagerinimais. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Taigi viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą.

Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymo taip pat nenustatytas leidimo turinys.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų.

Panaudos davėjo leidimas pagerinti daiktą, yra fakto klausimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamoje byloje nėra rašytinio šalių susitarimo dėl daikto pagerinimo, tai šalių ginčą nagrinėjančiam teismui neužkerta kelio tokį susitarimą pripažinti buvus sudarytą, atsižvelgiant į nurodytas patvirtinančias faktines bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad atsakovė Vl.M. buvo davusi leidimą jai priklausančio gyvenamojo namo panaudos gavėjams atlikti daikto pagerinimo darbus – atlikti langų ketimą, namo vidaus grindų betonavimą bei apšiltinimą bei naujesnės ar kitokios specialios dangos paklojimą namo viduje įrengimą bei namo sienų šiltinimą.

Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės aiškinimus teismo posėdyje ji perstatė virtuvėje krosnį, pakeitė dvejas namo duris, kadangi šie daiktai buvo susidėvėję. Atsakovė nurodo daikto pagerinimo daiktų laikotarpį 2010 – 2014 m. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes, šalys ir tretysis asmuo pripažįsta ir neginčija, kad naudotis atsakovei priklausančiu gyvenamuoju namo pradėjo 1996 m. ir jį nepertraukiamai naudojai pagal funkcinę paskirtį (gyventi žmonėms šioje patalpoje). Naudojantis daiktu pagal paskirtį, jis po tam tikro laiko, priklausomai nuo daikto kokybės, naudojimo intesyvumo ir kitų priežasčių, nusidėvi. Todėl ieškovės nurodyti darbai - durų keitimas, krosnies statymas yra pripažintini einamuoju remontu, nes atliktų darbų tikslas buvo suremontuoti duris ir virtuvės krosnį, bet ne juos iš esmės pagerinti, t. y. pakeisti geresnės kokybės daiktais. Susidėvėjo durys, panaudos gavėjai pakeitė taip pat dėvėtomis durimis tam, kad būtų galima gyvenamuoju namu naudotis pagal jo funkcinę paskirtį. Susidėvėjo eksploatuojama krosnis, tai kad ja naudotis buityje, buvo perstatyta (atkurta pagal tikslinę paskirtį).

Daikto pagerinimu paprastai pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008; ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši panaudos gavėjo pareiga kiltų tuo atveju, kai daikto nusidėvėjimas panaudos metu būtų panaudos gavėjo veiksmų rezultatas, o ne normalus daikto nusidėvėjimas CK 6.629 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-51-415/2016). Kaip jau minėta, pareiga panaudos gavėjui kilo dėl namo durų ir krosnies, nes šie daiktai nusidėvėjo jų veiksmų rezultate.

Dėl įrodymų, grindžiant ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinis, asmuo, pagerinęs daiktą, savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lazdynas“ v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-544/2003; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004, kt.).

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Nei ieškovė, nei atsakovė ar tretysis asmuo nepateikė teismui ekspertizės aktų, kuriais būtų nustatytos tam tikros, byloje nagrinėjamos aplinkybės, kad teismas jas galėtų įvertinti įrodymų visete. Šalys ir tretysis asmuo nepateikė jokių sąmatų dėl atliktų darbų apimties (kiekio), panaudotų (sunaudotų) medžiagų ir jų kiekio nustatymo, namo apžiūros aktų ir pan.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia kasos aparato kvitu ir sąskaita, kad pirko 100 vnt osb-3 plokščių ir ieškinyje nurodė, kad panaudojo atsakovės gyvenamojo namo apšiltinimui. Teismo posėdyje ieškovė M. J. jau nurodo apie 8 ir 4 tokių plokščių pirkimą, dar neaiškų kiekį šių plokščių pirkimą (duomenys neskelbtini), bet neigia, kad pirko 100 vnt tokių plokščių. Pagal rašytinius įrodymus tokių plokščių pirkimas buvo 2013 m. Taigi pagal pateiktus ieškovės įrodymus neįmanoma nustatyti sunaudotų osb plokščių kiekio, panaudotų namo sienų apšiltinimui.

Taip pat ieškovė reikalauja iš atsakovės atlyginti jai išlaidas gerinant daiktą, šiltinant namo sienas mineraline vata, dėl difuzinės plėvelės pirkimo išlaidų, nurodant, kad dėl difuzinės plėvelės, osb plokščių ir kitų medžiagų pirkimo UAB „Makveža“, UAB „Senukų prekybos centras“ turėjo 297.03 Eur išlaidų.

Pagal nurodomo gyvenamojo namo Nekilnojamojo turto registre duomenis, namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra 77.28 kv.m. bendro ploto ir 51.59 kv.m. naudingo ploto.

Pagal pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus dėl nurodytų plokščiųir difuzinės plėvelės pirkimo ir panaudojimo pagerinant atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą, šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų M. J., O. B. paaiškinimus, neįrodyta, kad ieškovės nurodytas kiekis buvo panaudotas atsakovės gyvenamojo namo pagerinimui, kaip ir pagal tokius įrodymus neįmanoma net tikėtinai nustatyti panaudotų medžiagų kiekį, nesant įrodymų apie plokščių išmatavimus, panaudotų medžiagų kiekį, atliktų darbų apimtį (kiek sienų, kokio dydžio buvo apšiltinta, t.y. pagerinta).

Ieškovė teigia, kad pakeitė atsakovei priklausančiame name langus, tuo pagerindama šį daiktą ir dėl to patyrė 356.23 Eur nuostolius 2011 m. ir 338.86 Eur nuostolius 2014 m. Šalys aplinkybių dėl langų pakeitimo neginčija. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: pardavimo sutartys, pasiūlymas, pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaita-faktūra. Tokias aplinkybes patvirtina tretysis asmuo, liudytojai V. B., M. J., D. P..

Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 (patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565) „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ numato statinio statinio gyvavimo trukmę – teorinį laikotarpį, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus. Pagal šio statybos techninio reglamento normas gyvenamosios paskirties rastų pastato gyvavimo trukmė 60 metų (normaliai prižiūrint ir naudojant). Analogiška situacija ir su langų nusidėvėjimu juos eksploatuojant. Taigi panaudos gavėjas pakeitęs langus 2011 ir 2014 m., gyvenamąjį namą eksploatavo naudodamasis sudaryta panaudos sutartimi, o nutraukus panaudos sutartį ieškovė reikalauja atlyginti patirtus nuostolius, nurodydama naujo lango pirkimo-pardavimo kainas.

Kiekvieno materialaus daikto vertei nustatyti taikomi teisės aktų, statybos techninių reglamentų, nustatyti metodai. Taikant ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo (amortizacijos) suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės kainos skirtumo bei nusidėvėjimo (amortizacijos) laiko (metais) santykis: N = (V1 - V2) : T ; N – metinė nusidėvėjimo suma;V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kaina; V2 – ilgalaikio turto likvidacinė kaina; T – naudojimo laikas metais.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Ieškovei teigiant apie nuostolių atsiradimą, pagerinus daiktą ir reikalavimą nutraukus panaudos sutartį atlyginti šiuos nuostolius, pareiga įrodinėti faktines aplinkybes apie patirtų nuostolių dydį tenka ieškovei (CPK 12 str., 178 str.).

Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (kaltę, veiksmų neteisėtumą, žalos padarymą ir dydį, priežastinį ryšį).

Byloje nustatytos aplinkybės (pagal šalių, trečiojo asmens paaiškinimus), kad ieškovės iniciatyva buvo nutraukta panaudos sutartis, t.y. atsakovė nereiškė reikalavimų išsikelti iš nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, nereiškė draudimų ar apribojimų naudotis šia gyvenamąja patalpa. Pati ieškovė nurodo, kad dėl to, jog išsikėlė iš atsakovei priklausančio namo yra kaltas tretysis asmuo, bet ne atsakovė. Taigi nėra ir atsakovės, kaip panaudos davėjos kaltės, nes ji neatliko neteisėtų veiksmų siekiant nutraukti panaudos sutartį su panaudos gavėjais.

Nagrinėjamoje byloje iš esmės nepagrindžiant panaudotų medžiagų kiekio, nenustačius atliktų darbų apimties, nenustačius pagerinto turto nuvertėjimo, negalima vadovautis vien tik ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais apie medžiagų įsigijimą, kai keliamos abejonės dėl to, kad šios medžiagos nurodyta apimtimi naudotos ne atsakovei priklausančio namo pagerinimui, o ieškovės seseriai atliekant savo paties būsto remontą. Net ir ieškovės sūnus, liudytoju apklaustas M. J. nurodė, kad šiltino tik dvi namo sienas. Esminis dalykas tokiu atveju yra atliktų darbų kiekis, nes dėl atliktų darbų, kaip paties fakto, abejonių nekyla, tačiau nenustačius atliktų darbų mąsto, neįmanoma nustatyti nuostolių dydžio net ir pagal protingumo kriterijų (kiek realiai ir kokių medžiagų sunaudota, kokia reali turto pagerinimo vertė). Ieškovė negali be pagrindo praturtėti atsakovės sąskaita.

Dėl jungtinę veiklą reglamentuojančių CK normų taikymo

Kasacinis teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008 ir kt.). Taigi, bendrosios jungtinės veiklos pradžia sietina ne su konkretaus turto pagerinimu, bet su momentu, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Pagal šalių ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, ieškovė M. J. ir tretysis asmuo V. M. kartu gyventi ir bendrą ūkį vesti pradėjo nuo 1996 metų, t. y. dar galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. 1964 m. Civiliniame kodekse (472–476 straipsniai) jungtinės veiklos santykiai buvo reglamentuojami liberaliau negu dabar galiojančiame CK: jame sandorio negaliojimo dėl rašytinės formos nesilaikymo pasekmė nenurodyta. Šie santykiai kvalifikuotini pagal jų atsiradimo metu, t. y. 1996 metais galiojusias teisės normas (1964 m. CK). Šalys ir tretysis asmuo neginčija, jog M. J. ir V. M. siejo šeiminiai santykiai ir jie vedė bendrą ūkį.

1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (pagerinant) daiktą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 121 straipsnis, 474 straipsnio l dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Š. v. K. Š., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. ir V. M. gyvenant šeimoje, neįregistravus santuokos įstatymų nustatyta tvarka, panaudos sutarties pagrindu buvo naudojamasi atsakovei priklausančiu gyvenamuoju namu ir abu jie buvo panaudos gavėjai.

Ieškinyje nurodomo daikto pagerinimo metu ieškovė M. J. nedirbo legalaus darbo, o kaip ji teigia lėšų įgijo rinkdama miško gėrybes ir jas realizuodama bei dirbdama atsitiktinius darbus pas kitus asmenis. Sutiktina, kad ieškovė tokiu būdu gavo lėšų. Tačiau reikia vertinti ir tas aplinkybes, kad jos šeimoje buvo du nepilnamečiai vaikai, kuriuos taip pat reikėjo išlaikyti. Miško gėrybių rinkimas ir realizavimas yra sezoninis darbas, todėl ir sezoninės pajamos, o ne stabilios pajamos visus metus. Analogiška situacija ir su atsitiktiniais darbais – atskiri, pavieniai darbai, o ne kaip darbas pagal sutartį ar kita legalia lėšų gavimo forma. Ieškovė gyvendama kartu su V. M. kaip šeimoje, gavo atitinkamą naudą ir dėl to, kad būtent šio asmens dėka pagal panaudos sutartį įgijo teisę naudotis atsakovei priklausančiu gyvenamuoju plotu, už tai nemokant nuompinigių (savo būsto neturėjo). Be to V. M. gaudavo stabilias, nors ir mažas pajamas, dirbdamas legalų darbą. Tai, kad ieškovė ir tretysis asmuo vedė netinkamą gyvenimo būdą, kaip jie nurodė girtuokliavo, tai buvo jų asmeninis pasirinkimas. Pagal ieškovės aiškinimus, iki daikto pagerinimo pradžios, ji neturėjo asmeninių santaupų, nes kaip ir pripažino vedė netinkamą gyvenimo būdą. Nuo 2010 metų pradėjo nevartoti alkoholio, tada ir pradėjo rūpintis šeimos gerbūviu.

Ieškovė M. J. nurodo dvejopą būdą, kaip ji įgijo ir turėjo asmeninių lėšų. Procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) ji nurodė, kad rinko miško gėrybes ir tam susikaupė asmeninių lešų, gyvendama bendroje šeimoje su V. M.. Teismo posėdyje ieškovė jau aiškino, kad miško gėrybes ji perduodavo seseriai O. B., kuri brangiau jas parduodavo ir taip įgijo asmeninių lėšų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta O. B. paaiškino, kad statybines medžiagas pirko ieškovei už savo pinigus, tik vėliau dovanojo ir nereikalavo už jas atsiskaityti. Pagal prieštaringus ieškovės aiškinimus, liudytojos O. B. nurodytas aplinkybes, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovės ar šios liudytojos nurodytais būdais ieškovė M. J. įgijo asmeninių lėšų periodu, kai gyveno ir vedė bendrą ūkį su V. M.. Teismo vertinimu, panaudos gavėjai M. J. ir V. M. į atsakovės gyvenamojo namo pagerinimą investavo abiejų bendras lėšas, tiek ir prisidėdami bendru darbu. Pagal Kasacinio teismo praktiką, kad asmens nuosavybės teisės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo dalyvavimą lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, bendro ūkio tvarkymą. Pagal šalių, trečiojo asmens pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad ieškovės ir trečiojo asmens indėliai (pinigais, darbu) yra vienodi, nes jie pasirinko būdą, kaip pagerinti atsakovei priklausantį daiktą, gyvendami kaip šeimos nariai ir vesdami bendrą ūkį. Kartu gyveno ieškovės nepilnamečiai vaikai, nebuvo atskirtas šeimos biudžetas nuo tiek vienos pusės, tiek kitos pusės gaunamų pajamų (nebuvo taip, kad ieškovė aprūpindavo save ir vaikus, o tretysis asmuo savo pajamas skirdavo tik savo asmeninėms reikmėms). Pripažintina, kad ieškovė M. J. ir tretysis asmuo, kaip panaudos gavėjai, prie atsakovės gyvenamojo namo pagerinimo prisidėjo lygiomis dalimis.

Dėl ieškinio tenkinimo dalyje

Ieškovė įrodė, kad ji ir tretysis asmuo V. M., kaip panaudos gavėjai 2012-2013 m. už pastatų kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini)., UAB „Dzūkijos valdos“ sumokėjo 130.33 Eur (450 litų). Tokias aplinkybes pagrindžia pinigų priėmimo kvitas, Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad kadastriniai matavimai pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) buvo atlikti 2013-04-15.

Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad būtent už jos lėšas buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, nes pinigų apmokėjimo kvitas už atliktas paslaugas surašytas tarp ieškovės ir paslaugas atlikusios bendrovės darbuotojos.

Kadangi tretysis asmuo V. M. įstojęs procese atsakovės pusėje, nereiškia jokių reikalavimų dėl patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovės, tai nustačius jog ieškovės išlaidos dėl kadastrinių matavimų atlikimo buvo bendroje jungtinėje veikloje, tenkinamas ieškovei nustatytoje dalyje (1/2 dalis), viso 65.17 Eur.

Šalys pripažįsta, kad panaudos gavėjai betonavo grindis, taip pagerindami atsakovei priklausantį daiktą. Pagal PVM sąskaitą faktūrą ir kasos kvitą, pateiktus ieškovės, panaudota 40 kg cemento, kurio vertė 3.76 Eur (12.97 litų). Tretysis asmuo V. M. patvirtino, kad buvo sunaudota 10 vnt. cemento maišų, todėl cemento pirkimui išleista 37.60 eurų. Tokia pačia proporcija, kaip ir dėl kadastrinių matavimų, priteistina ieškovei, kaip panaudos gavėjai 18.80 Eur (išlaidos bendroje jungtinėje veikloje su trečiuoju asmeniu). Tokiu būdu ieškovei priteistina viso 83.97 Eur patirtų nuostolių dėl atsakovės daikto pagerinimo.

Atsakovė ir tretysis asmuo įrodinėjo, kad panaudos gavėjai daiktą pagerino už lėšas, gautas ir atsakovės. Tokios aplinkybės neįrodytos. Jeigu atsakovė Vl.M. atsiliepime į ieškinį teigė, kad pinigus langų keitimui davė pačiai ieškovei, kai ši buvo atvykusi ir prašė, tai teismo posėdyje teigė, kad šiuos pinigus davė sūnui V. M.. Taigi atsakovė skirtingai nurodo tas pačias aplinkybes, skirtingose bylos nagrinėjimo stadijose, dėl to nėra pagrindo daryti išvadas, kad tokios aplinkybės nustatytos pagal atsakovės aiškinimus. Taip pat nėra pagrindo teigti ir daryti išvadą, kad atsakovė davė pinigus panaudos gavėjams, kadangi turėjo lėšų, įgijusi pagal paveldėjimą, nes įrodytas lėšų įgijimas nepatvirtina nurodomos tikslinės išlaidos – dovanoti panaudos gavėjams pinigų sumą plastikinių langų sudėjimui.

Ieškovė M. J. ieškinyje yra nurodžiusi, kad dėl V. M. nusišalinimo nuo dukros išlaikymo ji kreipėsi į teismą ir buvo užvesta civilinė byla Nr.1-1286-308/2018. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis šioje byloje 2018-06-27 buvo priimta nutartis, pagal kurią ieškovė M. J. pripažino atsakovo V. M. ieškinio reikalavimą dėl tėvystės ieškovės dukteriai G. M. nuginčijimo, t.y. M. J. pripažino, kad V. M. nėra nepilnametės dukters G. M., gim (duomenys neskelbtini), tėvas ir sutiko, kad tėvystė būtų nuginčyta, panaikinant tėvo įrašą G. M. gimimo liudijime. Be to ji pilnai atsisakė savo ieškinio reikalavimo atsakovui V. M. dėl G. M. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Ieškinyje ieškovė teigia ir įrodinėja, kad jos dukra G. M., gim. (duomenys neskelbtini)m. yra V. M. dukra. Tačiau 2018-06-27 įsiteisėjusi nutartis neginčijamai patvirtina aplinkybes, kad G. M. nėra trečiojo asmens V. M. dukra. Būtent su šia aplinkybe ieškovė susiejo faktines aplinkybes ir tikėjosi, jog atsakovė perleis, kaip ji nurodė dublike, anūkei (G. M.) namus ir leis visuomet ieškovei juose gyventi. Ieškovė kaltina tretįjį asmenį netinkamu elgesiu ir laiko kaltu dėl šeimos iširimo, tačiau kritiškai nevertina savo elgesio, kai nustatytos aplinkybės priešingos ieškovės teiginiams apie vaiko tėvą. Ieškovės paaiškinimais galima tikėti tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais, nes net ir neginčijamai nustatytas aplinkybes ji interpretuoja savo naudai.

Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių, pagerinant atsakovei priklausančio daikto, dydį. Kadangi ieškovė šios pareigos neįgyvendino (CPK 12 str., 13 str.), jai pačiai ir tenka tokio pasyvaus procesinio elgesio rizika. Teismas surengė du teismo posėdžius, kad proceso šalys galėtų tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, nežiūrint to, kad prieš tai vyko pasirengimas bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Šalys nuo pat civilinės bylos iškėlimo ir procesinių dokumentų teikimo buvo atstovaujamos advokatų. Teismas siūlė proceso šalims kilusį ginčą išspręsti taikiu būdu, sudarant taikos sutartį. Su tokiu pasiūlymu buvo linkusi derėtis atsakovė, tačiau ieškovės siūlomos nuolaidos ir sąlygos nebuvo priimtinos atsakovei (nuostolius vertino mažiausiai 2000 Eur suma).

Ieškovė turėjo realias galimybes pateikti įrodymus apie daikto pagerinimo dydį ne vien pagal liudytojų parodymus, bet ir teikiant rašytinius įrodymus ( pvz., lokalines sąmatas, apžiūros ir būklės įvertinimo aktus, antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ekspertizės aktus), t.y. pateikti atsakymus kokio apimties, kokio dydžio, koks normalus nusidėvėjimas yra atliktų pagerinimo darbų, atsižvelgiant į specialiuosius teisės aktus bei statybos techninius reglamentus (STR). Tačiau ieškovė tokių įrodymų neteikė, apsiribodama vien subjektyviu teigimu, kad atsakovei gyvenamąjį namą pagerino jos ieškinyje nurodytais dydžiais, kuriuos pagrindžia rašytiniais įrodymais – pardavimo sutartimis, darbų pasiūlymu, kasos kvitais, pinigų priėmimo kvitais, PVM sąskaita-faktūra, liudytojų parodymais, paskaičiavimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindusi, kad turėjo 450 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų surašymo, teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose.

Tretysis asmuo rašytiniais įrodymais pagrindęs, kad turėjo 100 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų surašymo, teisinės pagalbos teikimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose.

Pasirengimas bylos nagrinėjime vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Vyko du teismo posėdžiai, todėl turėtos išlaidos dėl advokato išlaikymo dydžio yra pagrįstos, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, neviršija nustatytų Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl atsakvei ir trečiajam asmeniui, įstojusiam atsakovės pusėje, priteistinos advokato pagalbai apmokėti išlaidos, proporcingai tenkintų reikalavimų apimtyje.

Ieškovė pagal 2017-12-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo, tenkinant ieškinį iš dalies nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 - 260, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) aštuoniasdešimt tris eurus devyniasdešimt septynis centus (83.97 Eur) nuostolių dėl gyvenamojo namo pagerinimo, o kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keturis šimtus trisdešimt septynis eurus (437 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) devyniasdešimt septynis eurus (97 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.