Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) agronomu, UAB(duomenys neskelbtini) vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. gegužės 11 d. Lodzės miesto Ludz-Srudmiescie rajono teismo laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 4 metams nuo 2010 m. gegužės 19 d.,

2) 2011 m. rugpjūčio 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Fiurstenvalde apylinkės teismo 1800 Eur bauda, kuri 2013 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta ir vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

3) 2016 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams 25 dienoms, bausmę atlikęs; teistumas neišnykęs;

4) 2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 5 metams 1 mėnesiui (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas), turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. B. 2018 m. liepos 1 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. B., namo kambaryje, kilusio konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė jai į galvą bei delnu sudavė į veidą, nukentėjusiajai pabėgus, ją pasivijo, sugriebė ir tampė ją už plaukų bei delnu vieną kartą sudavė jai į veidą, o taip pat suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, po to ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į kojas, S. B. išbėgus į kiemą, pavėsinėje ją pasivijęs, delnu vieną kartą sudavė jai į veidą, ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogė jai į dešinįjį šoną, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai S. B. padarė poodines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje, dėl ko šeimos narei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo sodyboje ir vartojo alkoholį. Skambino žmonai gal 20 kartų, o ši vis neatsiliepė. Turbūt dėl girtumo, nes šiaip alkoholio nevartoja, kilo pavydo priepuolis ir grįžęs namo užsipuolė žmoną. Norėjo paimti žmonos telefoną ir pažiūrėti kodėl neprisiskambino. Taip ir įvyko konfliktas. Konfliktas vyko namuose, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Buvo girtas, todėl negali detalizuoti ką darė, bet pripažįsta visus kaltinamajame akte išvardintus savo veiksmus. Savo poelgį vertina labai blogai. Atsiprašė nukentėjusiosios, ši atleido. Norėtų, kad byla būtų nutraukta susitaikius.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Iš nukentėjusiosios S. B. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2018 m. liepos 1 d., apie 19.20 val., į namus, esančius Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., sugrįžo neblaivus sutuoktinis D. B., gyvenantis kartu, kuris be jokios priežasties pasiėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, norėdamas jį išsinešti. Dėl šios priežasties, apie 19.30 val. namuose kilus abipusiam konfliktui tarpusavyje susistumdė. Pirmiausia vyras dešinės rankos kumščiu vieną kartą smūgiavo į galvą ir pataikė į viršugalvį, po šio smūgio skaudėjo, po to dešinės rankos delnu vyras sudavė per veidą, juto skausmą. Po to, kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, nuo vyro bėgo, tačiau vyras pasivijo ir griebęs, kiek pamena, dešine ranka už plaukų pradėjo tampyti į šonus, po to paleido ir staiga tos pačios rankos delnu sudavė į veidą, juto skausmą, tuomet vyras iš karto gal po kelių sekundžių abiem rankomis sugriebė už kaklo ir stipriai spaudė, smaugė, dėl ko juto skausmą. Vyras tuo metu buvo prispaudęs prie lango palangės ir tuo pačiu metu smaugdamas dar įspyrė į kojas, tiksliai nepamena, kiek kartų, bet tikrai ne mažiau keturių kartų, dėl ko juto skausmą, tuomet išsilaisvino ir nubėgo laiptais į apačią, išbėgo į vidinį namo kiemą, nubėgo į pavėsinę, kurioje ją pavijęs vyras D. B. pasigavo, tačiau ar pavėsinėje jis ją laikė už rankų ar kaip kitaip pasigavo dabar nepamena, tačiau tiksliai atsimena, kad pavėsinėje vyras dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė į veidą, dėl ko juto skausmą ir dar dešinės rankos kumščiu ne mažiau dviejų kartų smogė į dešinį šoną, dėl ko skaudėjo. Atvykę policijos pareigūnai ją apžiūrėjo, kažką rašė, sakė, kad matosi mėlynės, paraudimai ant kaklo, nors pati į veidrodį dėl patirto streso nežiūrėjo, tik juto, kad skauda galvą, kojas, rankas, veidą. Kitą dieną pagal siuntimą nuvykus pas teismo ekspertus jau matė ant rankos mėlynes, kaklo, o veide jokių sužalojimų kaip ir nesimatė, paraudimų nebuvo. Šiuo metu vyras D. B. gyvena atskirai, tačiau smurtą naudojo pirmą kartą, ankščiau niekada nėra to buvę, todėl jam atleido, su juo susitaikė, norėtų, kad bylą baigtų jos ir vyro D. B. susitaikymu, prašo tyrimą nutraukti. Jokių ieškinių neteiks (b. l. 32-35, 36-39).

Iš liudytojos D. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. Tame pačiame name gyvena ir draugo sesuo S. B. su šeima. 2018 m. liepos 1 d., apie 19 val., buvo namuose, kai išgirdo triukšmą. Suprato, kad vyksta konfliktas tarp S. B. ir D. B., girdėjo abiejų balsus, jie kažką garsiai šukavo, aiškinosi tarpusavio santykius, tačiau ką jie vienas kitam sakė nežino, nepamena, buvo išsigandusi. Tada išėjo į kiemą ir kieme pamatė kaip S. B. bėga nuo D. B., o D. B. vejasi ir kažką sako. Kad D. B. kad S. B. būtų sudavęs kokį smūgį nematė, pati išsigando to konflikto ir paskambino 112 bei iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu S. B. su D. B. įbėgo į savo namo dalį. Tada labai greitai atvyko pareigūnai. Kai atvyko policijos pareigūnai, kartu nuėjo į namą, kur S. B. pasakė, kad prieš ją vyras D. B. smurtavo, ant jos kūno jokių smurto žymių nematė, nes neapžiūrinėjo (b. l. 52-55).

Iš 2018 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, esantis gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėti kambariai ir lauko aplinka, nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 11-15).

Iš 2018 m. liepos 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 825/2018 (05) matyti, kad S. B. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje. Sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai aštuonių trauminių poveikių bukais, ribotus paviršius turinčiais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku kaklo, dešinio žasto, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos sritis suspaudžiant rankų pirštais ar panašiai. G. S. B. susižaloti pačiai griūnant yra mažai tikėtina, tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija ir jų pobūdis. Tikėtina, kad nustatytų sužalojimų padarymo metu S. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų S. B. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 19).

Iš 2018 m. liepos 1 d. policijos pareigūno S. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 1 d., 19.40 val., iš budėtojų buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, kur pranešėją sumušė neblaivus sutuoktinis. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė pranešėja S. B., kuri nurodė, kad pas ją į namus atvažiavęs vyras D. B. atėmė telefoną, ji bandė atgauti telefoną, bet D. B. pradėjo ją stumdyti, smūgiavo ranka į veido sritį, laužė pirštus, spardė per kojas, trenkė į šonkaulius. Moteris drebėjo, verkė, aplinka buvo tvarkinga. D. B. elgėsi agresyviai, jam buvo uždėti antrankiai. Grafoje smurtą galintys rodyti požymiai pažymėtas paraudimas veide (b. l. 20-21).

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad 2018 m. liepos 1 d., 20.01 val., S. B. buvo visiškai blaivi, o D. B. 20.17 val. nustatytas 1,11 promilių girtumas (b. l. 22).

Iš 2018 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta filmuota medžiaga, esanti policijos registruojamų įvykių registre. Vaizdo įraše matosi gyvenamoji patalpa, prie lango stovi S. B., apsirengusi tamsios spalvos rūbais, šviesių plaukų, moteris išsigandusi, sutrikusi, balsas trūkčioja, rankose turi servetėlę, kurią kalbėdama nuolat glamžo. S. B. pareigūnams nurodo, kad išgėręs vyras smurtauja – trenkė per galvą, laužė pirštus, spardė į kojas, šonkaulius, dėl ko ji patyrusi fizinį skausmą (b. l. 25-27).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. B. 2018 m. liepos 1 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. B., mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai S. B. padarė poodines kraujosruvas kaklo kairėje pusėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje, dėl ko šeimos narei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti įrodymai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu prašė baudžiamąją bylą D. B. atžvilgiu nutraukti jiems susitaikius, teismo vertinimu, toks sprendimas šioje byloje negali būti priimamas.

BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusioji atleido kaltinamajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (2015-03-31 kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-206-697/2015). Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą ir pan.

Teismo vertinimu, ankstesni D. B. teistumai bei anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia abejoti jo galimybe pasitaisyti bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. B., priešingai nei teigia pats, yra teistas ne vieną, o net tris kartus už Lietuvoje ir užsienio valstybėse įvykdytus nusikaltimus, be to, jo atžvilgiu 2018 m. vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (jis šiuo metu dar neįsiteisėjęs), kuriuo skyrė realią daugiau 5 metų laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 70-156; 2 t., b. l. 1-149).Nors ankstesni teistumai nėra susiję su smurtinių nusikalstamų veikų vykdymu, tačiau teistumų kiekis bei kaltinamojo veiksmai rodo, kad šie ankstesni teistumai kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė ir asmuo toliau nusikalsta. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad D. B. yra ne tik ne kartą teistas, bet ir baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kas asmenį charakterizuoja kaip nelinkusį laikytis įstatymų nustatytų elgesio taisyklių (1 t., b. l. 67-61). Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog, nėra nustatyta būtina BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visuma D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

Be viso to, kas aptarta, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios, dirba (1 t., b. l. 65-66) į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas. Atsižvelgdamas į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam D. B. parenkant bausmės rūšį skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nes, teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į kitas ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba ir turi išlaikyti šeimą, arešto bausmė skirtina atlikti poilsio dienomis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 1 d., 20.05 val., iki 2018 m. liepos 3 d., 14.30 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo D. B. išieškotina 3,80 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 1 d., 20.05 val., iki 2018 m. liepos 3 d., 14.30 val. (2 dienas), ir laikyti, kad D. B. neatlikta bausmės dalis yra 18 (aštuoniolika) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje poilsio dienomis. Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. B. faktinio patalpinimo į areštinę dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš D. B. 3,80 Eur (tris eurus 80 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.