Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nuteistojo D. B. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. nutarties, baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Pasak nuteistojo, teismai neteisingai aiškino BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatą ir klaidingai nurodė, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, be to, nepagrįstai rėmėsi ankstesniais išnykusiais D. B. teistumais bei anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir dėl to nepagrįstai atsisakė taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis, nors formaliai ir nurodo, kad kelia teisės taikymo klausimą, tačiau iš esmės savaip aiškina ir neteisingai interpretuoja BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą. Šie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Be kita ko, skundas grindžiamas ginčijant BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos aplinkybės vertinimą, tačiau tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, taip pat ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, paduotame kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.